- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- I2-333-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02156-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos 2020-08-12 sprendimą Nr. 20-IL-20-01823-e ir įpareigoti atsakovą grąžinti jam ginklą ir priedus pagal 2020-08-19 paėmimo aktą (b. l. 16-18).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl 2020-06-18 įvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jis pilnai pripažino kaltę pagal BK 255 str. 1 d. įtarimą, jog jis 2020-06-18 naktį dėl neatsargumo nusikalstamai nerūpestingai, neužtikrino ginklo ir šaudmenų saugumo, taksi automobilyje pametė mažą rankinę su pistoletu. Apmokant už taksi, iš didesnės rankinės ėmė piniginę ir iškrito mažesnė rankinė su pistoletu. Grįžęs rankinę įdėjo į seifą, ten buvo ir piniginė su pinigais, tikėjosi, kad mažesnė rankinė su pistoletu yra didesnėje rankinėje. Tik ryte pastebėjo, kai paėmė iš seifo rankinę, kad nėra mažesnės rankinės su pistoletu, tuomet iškart skambino į taksi firmą, sužinojo, kad vairuotojas nunešė į policijos įstaigą, ten pats nuvyko ir paaiškino aplinkybes. Toks įvykis vienintelis ir atsitiktinis, nuoširdžiai gailisi. Niekada nepadaręs nusikalstamų veikų, neteistas. Baustas tik dėl kelių KET pažeidimų, pažeidimai nesunkūs, be pasekmių. Gyvena šeimoje, vedęs, augina tris vaikus, dirbantis statybų veikloje, veikla registruota VMI, mokami mokesčiai, pragyvena iš legalių pajamų. Nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja jokių draudžiamų medžiagų ar vaistų.
2020-07-15 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neatimant specialios teisės bei nekonfiskuojant ginklo, teismo nutartis neskųsta ir įsiteisėjusi.
Skundžiamas 2020-08-12 sprendimas Nr. 20-IL20-01823-e yra perteklinis, nes svarstomas įvykis jau pilnai ir teisingai įvertintas 2020-07-15 teismo nutartimi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad nuo leidimo gavimo teisės laikyti, nešiotis ginklą, niekada nepažeidinėjo norminių aktų reikalavimų, visada ginklą laiko namie seife, nešiojasi pagal poreikį, niekada nebuvo jokių incidentų, yra taikus žmogus, ne konfliktuojantis su kitais.
Pareiškėjo manymu, 2020-07-15 teismas nutartimi visapusiškai, pilnai išsprendė visus aktualius klausimus dėl neatsargių aplinkybių su ginklu, be kita ko nutarė, kad bus teisinga asmeniui neatimti specialios teisės laikyti, nešiotis ginklą, todėl ir neatėmė šios teisės. Todėl už tą patį pažeidimą Kauno apskr. VPK viešosios tvarkos valdybos viršininkas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant visuotinį teisių principą ne bis in idem sprendė neteisingai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teisingai apsvarstyti visas esmines aplinkybes ir atsižvelgti į tai, jog jis nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Turimas ginklas padėtų apsaugoti save bei potencialius nukentėjusius, padėtų sulaikyti ir atgrasytų blogio kėsinimąsi į žmonių gerovę, taikų gerbūvį.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime (b. l. 21,22) nurodė, kad 2020-07-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2020-07-15 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23955-20 ir vadovaujantis BK 40 str. įtariamasis G. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 255 str. 1 d. padarymą, perduodant G. K. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams, be užstato. Nutartyje konstatuojama, kad G. K. pažeidė teisėtai turimų šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. Taip pat konstatuota, jog pareiškėjas ginklo pasigedo tik ryte, todėl darytina išvada, kad jis grįžęs namo nesiruošė ginklo padėti į seifą, kaip to reikalauja įstatymas.
Atsakovo nuomone, G. K. veiksmų pobūdis kelia pagrįstas abejones ar jis toliau gali turėti šaunamuosius ginklus. Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis. Įstatymo leidėjas yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, jiems laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus. Įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenų, kurie turi ar nori įsigyti ginklų ir šaudmenų, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Įstatymo 32 str. 3 d. nusako, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, jog ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Ginklų laikymo ir saugojimo sąlygos detalizuojamos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-l 80 patvirtintuose reikalavimuose, kuriuose nurodyta, kad ginklai ir šaudmenys turi būti laikomi gyvenamojoje vietoje atitinkamai įrengtose patalpose ir seifuose.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis negali būti baudžiamas du kartus už tą patį teisės pažeidimą, atsakovas paaiškino, kad Įstatymas įpareigoja panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus asmeniui, padarius minėtą nusikalstamą veiką. Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p. nusako, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 20-IL-20-01823-e (b. l. 4,5), kuriuo, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92.1 punktu, atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami: „kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui“.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių pasekmių.
Įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-07-15 nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad pareiškėjas 2020-06-18 apie 00.57 val., pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi), savo teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą – pistoletą „Kevin“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6 vienetus šiam pistoletui skirtų šaudmenų, paliko UAB „BOLT“ pavežėjo vairuojamo automobilio „Peugeot 407“ salone ant galinės sėdynės, tokiu būdu veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, neužtikrino ginklo ir šaudmenų saugumo, sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, tuo padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pareiškėją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas patvirtinus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2020-07-15 nutarimą (b. l. 7-9).
Minėta Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi ginklu, pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus bei, kad tas pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginklą ir šaudmenis paliko UAB „BOLT“ pavežėjo vairuojamame automobilyje, kurį vėliau rado kitas automobilio keleivis, o pats pareiškėjas ginklo pasigedo tik ryte. Šios aplinkybės pabrėžia pareiškėjo rūpestingumo ir atsakingumo stoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats G. K. veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo palikimas kitame automobilyje, neužtikrinant ginklo ir šaudmenų saugojimo, reikšmingai padidino pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas būtų netinkamai nustatęs pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.
Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad egzistuoja teisinės sąlygos taikyti pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.
Pareiškėjas iš esmės to ir neginčija, tačiau teigia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020-07-15 nutartimi visapusiškai, pilnai išsprendė visus aktualius klausimus dėl neatsargių aplinkybių su ginklu, be kita ko nutarė, kad bus teisinga asmeniui neatimti specialios teisės laikyti, nešiotis ginklą, todėl ir neatėmė šios teisės. Todėl už tą patį pažeidimą atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant visuotinį teisių principą, kad už tą patį nusikaltimą, administracinį, procedūrinį teisės pažeidimą asmuo negali būti baudžiamas du kartus, sprendė neteisingai ir priėmė ginčijamą sprendimą.
Teisės prasme lyginant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, numatytą baudžiamąją poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, tame tarpe draudimą laikyti ir nešioti ginklą, su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemone – panaikinimą leidimų nešioti ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, darytina išvada, kad šios abi poveikio priemonės savo turiniu nėra tapačios.
Baudžiamojo kodekso atveju ši priemonė nėra susijusi su pačios subjektinės teisės – teisės nešioti ir laikyti ginklus bei šaudmenis, panaikinimu. Šiuo atveju tokia teisė yra tik laikinai apribojama, uždraudžiant nuo 1 m. iki 5 m. ja naudotis, t. y., uždraudžiant nuo 1 m. iki 5 m. nešioti ir laikyti ginklus bei šaudmenis, bet nepanaikinama pati subjektinė teisė – turėti galimybę nešioti ir laikyti ginklus bei šaudmenis.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo atveju, tai yra susiję su pačios subjektinės teisės panaikinimu – leidimo nešioti ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, panaikinimu.
Kita vertus, minėtos abi poveikio priemonės yra taikomos ir ne už identiškų veikų padarymą.
Baudžiamojo kodekso atveju joje numatyta poveikio priemonė taikoma tik tuomet, kai asmuo naudodamasis teise nešioti ar laikyti ginklą ar šaudmenis padaro nusikalstamą veiką, t. y., už kitokių teisės pažeidimų padarymą ši poveikio priemonė yra netaikoma. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo atveju, joje numatyta poveikio priemonė yra taikoma už ginklo naudojimąsi, pažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, t. y., ne tik už baudžiamojo įstatymo pažeidimus, bet ir už kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginklų ir šaudmenų naudojimo sąlygų bei tvarkos pažeidimą. Be to, reikalaujama, kad šio pažeidimo darymas keltų grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pagal savo pobūdį abi minėtos poveikio priemonės nėra identiškos, o pagal apimtį - skirtingos ir minėtų teisės normų dispozicijos. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto dispozicija yra platesnė už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkto dispoziciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012).
Pagal Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, palikdamas ginklą bei šaudmenis kitame automobilyje ir tuo neužtikrindamas jo saugojimo, savo veiksmais 2020 m. birželio 18 d. padarė ne tik nusikalstamą veiką (BK 255 str. 1 d.), bet ir savarankišką teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Tais pačiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-03 įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtintų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų 35-37 punktus, pagal kuriuos ginklai ir šaudmenys turi būti laikomi gyvenamojoje vietoje atitinkamai įrengtose patalpose ir seifuose.
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjui šioje byloje ginčijama poveikio priemonė buvo pritaikyta ne už tapačius veiksmus, kaip Kauno apylinkės teismo 2020-07-15 nutarties priėmimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje atveju, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą sprendimą, nėra pagrindo. Atmetus reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.