Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ ir atsakovams V. G. ir A. G.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vieta jiems pranešta tinkamai, byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

2008-03-27 sprendimu Nr. T3-83 Prienų rajono savivaldybės taryba patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Nuostatai yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 punktas). Pagal Nuostatų 13-14 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 17-19 punktai).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (15/100 gyvenamojo namo), esantis (duomenys neskelbtini). iš Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovai nuo 2011-01-01 iki 2017-09-30 nemokėjo visos jiems paskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 111,31 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovams draudžiama (LR CK 6.59 str.). Aplinkybės, kad atsakovai nesinaudojo pareiškėjo teikiamomis paslaugomis ir nėra sudarę jokių sutarčių, neturi teisinės reikšmės ginčui, nes pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 str. 3d., 11 str. 1d. 8p., 12 str. 2p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32str. 1d. bei Nuostatų pagrindu. Tai konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinė byla Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovų nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra pagrįstas, tačiau sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymu. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką, teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su skundu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2018-01-26. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2018 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2018-01-01, t. y. už laikotarpį nuo 2013-01-01. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2011-2012 metus, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovų už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-09-30 pareiškėjo naudai priteistina 75,79 Eur (111,31 Eur (bendra apskaičiuota suma) – 35,52 Eur (įmokos už 2011-2012 metus dydis) = 75,79 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad paminėtas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į CK 3.117 str. 1 d. nuostatas, teismas daro išvadą, jog dėl rinkliavos įsiskolinimo yra atsakingi abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, todėl pareiškėjo nurodytas įsiskolinimas priteistinas ne solidariai, bet subsidiariai (ABTĮ 15 str., 21 str., 2014-12-17 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2039/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, iš atsakovų už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-09-30 pareiškėjo naudai priteistina po 37,90 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (ABTĮ 88 str. 4 p.) (ABTĮ 56 str., LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 38,12 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teismui pateikta 2017-02-22 Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2017-03-07 Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, 2018-01-10 PVM sąskaita faktūra Nr. CRD 005463, 2018-01-25 internetinės bankininkystės duomenys (Danske Bank mokėjimo nurodymas) patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas sumokėtas už advokatės skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016-09-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. G. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 37,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. G. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 37,90 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.