Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybinė įmonė „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas A. A., gim. (duomenys neskelbtini) parodė, kad pareiškėja yra jo močiutė. Paaiškino, kad po A. T. mirties dar prieš žiemą minėtas žemės sklypas buvo nušienautas. Pareiškėja samdo kaimyną atlikti sklypo priežiūros darbams. Tame sklype yra gyvenamasis namas, kuriame gyvena liudytojo tėvas. Tiek liudytojas tiek jo močiutė tame sklype dažnai lankosi ir jį prižiūri, kad nebūtų apleistas. Apie tai, kad palikėjas turėjo vaikų jam yra žinoma, tačiau su jais nėra pažįstamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Iš 2020-09-11 A. T. mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos kopijos matyti, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymos duomenimis palikėjas mirė būdamas ištuokoje, palikėjo vaikai yra V. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos liudijimo nuorašo duomenimis pareiškėjos ikisantuokinė pavardė – T.. Palikėjo tėvai: L. T., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini); motina Z. N. (buv. T.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini). 1950-06-05 gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos kopijos duomenimis pareiškėjos tėvai taip pat yra L. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir motina Z. N. (buv. T.), gim. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, palikėjo vardu įregistruota 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). minėtas turtas įregistruotas palikėjo vardu pagal 1996-12-05 Apskrities valdytojo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2025-06-12 Trakų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo duomenimis nuo 2020 m. paveldėjimo byla po A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), nebuvo užvesta.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėja, siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šio juridinio fakto nustatymas reikšmingas tuo, jog jį nustačius pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, paveldėtų visą palikėjui A. T. priklausantį turtą kaip brolio palikimą.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Sudarantį turtą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl teisinių žinių stokos ir turimo neįgalumo nesikreipė į paveldėjimo vietos atsiradimo notarų biurą, dėl palikimo priėmimo. Po brolio mirties toliau prižiūrėjo jam priklausantį žemės sklypą, šienavo žolę pasitelkdama kitus asmenis. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas. Pareiškėja negali pateikti jokių kitų įrodymų, jog faktiškai valdė jos broliui priklausančią sklypo dalį, nuo žemės mokesčio ji atleista.

Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia vertinti, kad Z. A. po savo brolio A. T. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudarantį turtą. Pareiškėja pradėjo naudotis palikėjui priklausančiu turtu (1/3 žemės sklypo dalimi) iš karto (dar iki žiemos nušienavo žolę), jį prižiūrėjo, tvarkė, šienavo žolę, neapleido krūmais, naudojosi palikėjui priklausančiu turtu kaip savo turtu.

Kitais būdais pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniai, teismas

nusprendžia:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.