- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-916-324/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- R. A., uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Dainava“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Dainava“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ignitis“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė priteisti iš atsakovo R. A. (toliau – ir atsakovas) 146,04 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos (toliau – ir objektas). Atsakovo skola už tiektą elektros energiją bendrosioms reikmėms laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. sudarė 146,04 Eur. Rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu nėra sudaryta, tačiau atsakovas kaip objekte esančių patalpų savininkas turi pareigą mokėti už suvartotą elektros energiją, kuri tiekiama bendroms reikmėms. Atsakovo nuosavybės teise valdomose namo negyvenamosiose patalpose vartojamai elektros energijai apskaityti yra įrengtas atskiras komercinės elektros apskaitos skaitiklis. Pagal šio skaitiklio rodmenis atsakovas atsiskaito su nepriklausomu elektros tiekėju už jo valdomose patalpose suvartotą elektros energijos kiekį, o pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 107 ir 131.18 punktus paskirtas daugiabučio gyvenamo namo administratorius nustatytais terminai ir tvarka, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos, pateikia operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos rodmenų duomenis, paskaičiuoja atskirai kiekvienam vartotojui apie mokėtinas sumas. Šią funkciją atliko trečiasis asmuo. Ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. išrašė ir atsakovei pateikė apmokėjimui sąskaitas faktūras už bendroms namo reikmėms patiektą ir objektui priskaitytą elektros energiją, kurių atsakovas nustatytu terminu neapmokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją namo gyventojų, kurie elektros energiją naudoja ne tik savo butams, bet ir bendroms namo reikmėms. Ieškovė teigia, kad skola susidarė už daugiabučio gyvenamo namo, kuriame yra objektas, bendroms reikmėms pateiktą elektros energiją, kuri naudojama laiptinių, koridorių, tualetų, dušų, rūsių apšvietimui, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui ir kt., tačiau atsakovas išvardintomis patalpomis ir paslaugomis nesinaudoja. Metodika gali būti taikoma tik namo 115-kai abonentų, kurie prijungti prie namo įvado ir kuriems sunaudota elektros energija apskaitoma namo komerciniu skaitikliu. Atsakovas turi atskirą įvadą, atskirą komercinę apskaitą ir nesinaudoja bendra namo elektra, kuri tiekiama per namo įvadą. Tarp šalių nėra sutarties, kuri reglamentuotų mokėjimus už bendrą elektrą name, todėl mokėti nurodomas sumas nėra jokio teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovo 146,04 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (146,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo trečiojo asmens UAB „Mano būstas Dainava“ 360 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovo priteisė 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė tiekia elektros energiją negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), per objektui įrengtą komercinį elektros apskaitos prietaisą bei daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra objektas, bendroms reikmėms per namo įrengtą elektros apskaitos prietaisą bendroms reikmėms. Atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos (duomenys neskelbtini). Atsakovui į butą šiluma teikiama iš centralizuotų sistemų.
6. Nurodė, kad skola susidarė už daugiabučio gyvenamojo namo, bendroms reikmėms patiektą elektros energiją. Ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. sausio 22 d. išrašė ir atsakovui pateikė apmokėjimui sąskaitas faktūras už bendroms namo reikmėms patiektą ir objektui priskaitytą elektros energiją, kurių atsakovas nustatytu terminu neapmokėjo. Prašomos priteisti 146,04 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovės vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.“ bei į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. Ginčas kilo dėl atsakovo pareigos sumokėti skolą už patiektą bendroms reikmėms elektros energiją, tenkančią proporcingai atsakovo naudojamoms patalpomis, t. y. byloje kilo ginčas, ar elektros vartotojas (atsakovas), turintis atskirą elektros tiekimo įvadą, privalo mokėti mokesčius už pateiktą elektros energiją bendroms namo reikmėms. Teismas nustatė, kad atsakovas, valdydamas patalpas, esančias daugiabučiame gyvenamajame name, kartu su kitais namo patalpų bendraturčiais, privalo apmokėti už namo bendroms reikmėms patiektą elektros energiją. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-196-151/2016 nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovei skolą už laikotarpį nuo 2013m. vasario 28 d. iki 2015 m. kovo 21 d. Šioje byloje šalys ir aplinkybės buvo tos pačios, tik laikotarpis kitas. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1278-413/2016 nutarė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
7. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412, (toliau – ir Metodika) gali būti taikoma tik namo abonentams, kurie prijungti prie namo įvado. Pagal Metodikos 7 punktą, už bendrą elektros energijos kiekį skaičiuojama pagal 7.1 punkte nurodytą formulę. Formulė yra naudojama ir galiojanti. Teismas sutiko su ieškovės ir trečiojo asmens pozicija, kad atsakovo komercinis apskaitos prietaisas apskaito tik atsakovo valdomose patalpose suvartotą elektros energiją ir nėra apskaitoma bendroms namo reikmėms sunaudota elektros energija, tenkanti atsakovo patalpoms, todėl atsakovei yra skaičiuojamos bendros reikmės pagal Metodiką. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovo argumentus, nes komercinio skaitiklio įvedimas neatleidžia nuo elektros energijos mokesčio už bendro naudojimosi patalpas. Savininkas ar patalpų naudotojas nepriklausomai nuo to, ar naudojasi, ar nesinaudoja bendrose patalpose esančiais objektais, privalo tinkamai juos prižiūrėti remontuoti ar kitaip tvarkyti bei apmokėti išlaidas (CPK 83 straipsnis). Už bendro naudojimosi patalpų elektrą moka visi savininkai priklausomai nuo turimos nuosavybės dalies name, o ne nuo to kiek kiekvienas naudojasi.
8. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Mano būstas Dainava“ 360 Eur bylinėjimosi išlaidos yra tokios: pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 187 180 Eur suma susideda už susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą bylai bei dalyvavimą 2022 m. spalio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-14488-451/2022 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ir pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 204 180 Eur suma susideda už pasirengimą bylai bei dalyvavimą 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-14488-451/2022 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Prašoma priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija maksimalaus dydžio, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Visos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais, protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo trečiajam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino bendrabučio tipo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalumo elektros tiekimo į namą klausimais, kadangi elektrą į namą ESO tiekia ne vienu, bet dviem įvadais, todėl administratorė UAB „Mano Būstas Dainava“ negalėjo bendrą elektrą name atsakovui priklausančioms patalpoms skaičiuoti pagal Metodiką, nes Metodikos bendrų nuostatų pirmame punkte aiškiai nurodyta, kad ji gali būti taikoma tik bendrabučio tipo namams su vienu įvadu visam bendrabučiui.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs 2023 m. kovo 8 d. posėdį vesti mišriu būdu ir suteikęs leidimus ieškovo ir trečiojo asmens atstovams dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu, apribojo atsakovo dalyvavimo teisminiame procese sąlygas dėl šių priežasčių: 1) teismo posėdis buvo organizuotas salėje, neparuoštoje tokiam bylos nagrinėjimui, kadangi nebuvo įrengta vaizdo stebėjimo įranga, todėl diskusijoje su ieškovo ir trečiojo asmens atstovais atsakovas negalėjo dalyvauti lygiomis teisėmis ir buvo priverstas tenkintis tik prasta garso kokybe; 2) teismo sekretorė neinformavo atsakovo apie pasirinktą posėdžio vedimo būdą, todėl jis neturėjo galimybės pareikšti prašymo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu; 3) atsakovas byloje rado tik ieškovo atstovo prašymą dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu, tačiau jam nepavyko surasti trečiojo asmens atstovo prašymo dalyvauti teismo posėdyje 2023 m. kovo 8 d. nuotoliniu būdu. Ne ieškovas, o trečiasis asmuo byloje yra pagrindinis bylos dalyvis, kuris teikia ieškovui informaciją dėl skolos už bendrą elektrą name, todėl teismo sprendimas leisti trečiojo asmens atstovui nedalyvauti tiesioginiame bylos svarstyme atsakovui nesuprantamas.
Atsiliepimas
9.3. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Dainava“ administravimo veiklą privalo vykdyti pagal tokią veiklą reglamentuojančius dokumentus. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Dainava“ nevykdo Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, (toliau – ir Nuostatai), 7.3 punkto reikalavimų, nes nepateikia atsakovui, kaip namo negyvenamų patalpų savininkui, prašomos informacijos apie jo patalpoms apskaičiuojamus mokesčius taip, kaip numatyta Vyriausybės nutarime – per 10 dienų nuo paklausimo gavimo. Informacija nepateikiama ne tik jam, bet ir teismams jau daugiau kaip 10 metų.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Nesutiktina su teismo sprendimu, nes teismas rėmėsi tik CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir 4.76 straipsniu. Visus šiuose straipsniuose nurodytus mokėjimus atsakovas moka ir teismui kaip pavyzdį pateikė trečiojo asmens išrašytą sąskaitą, kurią kiekvieną mėnesį jis apmoka bankiniu pavedimu į administratoriaus sąskaitą. Mokestis, kuris priteistas teismo sprendimu atsakovui sumokėti ieškovui už parduotą elektrą name (duomenys neskelbtini), nesusijęs su jam priklausančiomis patalpomis ir tuo labiau su išlaidomis pastatui išlaikyti ir išsaugoti. Tai yra visų 115-os namo gyventojų, kurie naudojasi namo elektros įvadu ir apskaita, įsiskolinimas elektros tiekėjui už kasdienėms ūkinėms reikmėms sunaudotą elektrą, fiksuotą namo įvadiniu skaitikliu. Šis skaičius gaunamas iš bendro namo skaitiklio rodmenų atėmus gyventojų kontrolinių skaitiklių rodmenų sumą ir įvardijamas kaip bendra elektra name. Atsakovo patalpos neprijungtos prie namo elektros įvado ir apskaitos, todėl administratoriaus reikalavimas padengti dalį namo elektros skaitikliu fiksuotos sumos yra klaidingas ir niekuo nepagrįstas, nes pagrindiniai bendros elektros ėmėjai name yra termofikacinio vandens siurblys namo šilumos punkte, apšvietimas laiptinėse, rūsiuose ir koridoriuose, taip pat buitinė technika namo prausyklose ir virtuvėse, kuriais jis nesinaudoja.
9.5. AB „Kauno energija“ 2023 m. kovo 20 d. pažymoje Nr. Mr.21 nurodyta, kad negyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini) atjungtos nuo namo centrinio šildymo įrenginių 1997 m. lapkričio 20 d., kas paneigia trečiojo asmens atstovo teiginį, jog atsakovui priklausančios patalpos naudoja namo įvadu tiekiamą elektrą siurbliams, esantiems namo šilumos punkte.
9.6. Atsakovui priklausančios kavinės-baro patalpos turi atskirą įėjimą iš namo galinės dalies, neturi bendrų laiptinių ir jokių kitų bendrų patalpų su likusia namo dalimi, o tai paneigia trečiojo asmens atstovo rašytinius paaiškinimus, kad atsakovui priklausančios patalpos naudoja namo įvadu tiekiamą elektros energiją namo įeigoms, koridorių laiptinėms ir rūsiams apšviesti.
9.7. Nesutiktina su teismo sprendimo 23 punktu, kuriame teismas sprendžiamą klausimą sulygino su anologiška byla šilumos tiekimo klausimais. AB „Kauno energija“ tiekia termofikacinį vandenį į namą (duomenys neskelbtini) vandeniui bei patalpoms šildyti. Atsakovo patalpos atjungtos nuo namo energetinės sistemos ir atsakovas nesinaudoja į namą tiekiamu termofikaciniu vandeniu, tačiau pagal sutartį su „Kauno energija“ kas mėnesį moka pagal pateikiamas sąskaitas už bendrą namo pašildymą, nes šilumos tiekėjas tokį mokestį vertina taip, kad visos namo konstrukcijos (sienos, grindys, lubos) iš dalies šyla nuo gyventojų butams į radiatorius tiekiamos šiluminės energijos. Sulyginimas negalimas, kadangi šiluma yra naudojama bendram namo pašildymui, o bendrą elektrą name naudoja 115 butų gyventojų savo kasdieniams buitiniams poreikiams tenkinti.
9.8. Administratorius, vykdydamas Nuostatų 7.3 punkto reikalavimus, privalo konkrečiai nurodyti, kur atsakovui priklausančiose patalpose legaliai arba nelegaliai naudojama elektros energija, į namą tiekiama namo įvadu ir apskaitoma namo komerciniu apskaitos prietaisu. Teismui pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad name (duomenys neskelbtini) 2005 m. spalio 11 d. buvo naujai įrengtas antras elektros energijos tiekimo įvadas su atskira komercine apskaita atsakovui priklausančioms patalpoms. Pagal pasirašytą trišalę elektros energijos tiekimo sutartį elektros tiekimą name pradėjo administruoti du administratoriai – savivaldybės paskirtas namo administratorius ir naujai prijungtų patalpų nuomininkas (duomenys neskelbtini). Pasirašant trišalę sutartį tarp elektros energijos tiekėjo, namo administratoriaus ir (duomenys neskelbtini), kurios steigėjas yra atsakovas, buvo įvykdytas pagrindinis reikalavimas, kad jam priklausančios patalpos nesinaudotų namo įvadu tiekiama elektros energija ir dešimt metų, iki namą perėmus administruoti naujam administratoriui UAB „Nemuno Būstas“ (dabar UAB „Mano Būstas Dainava“), nei administratoriui, nei elektros energijos tiekėjui nekilo klausimų dėl elektros energijos apskaitos ir mokėjimų. Namo administratorius mokėjo už elektrą, tiekiamą namo įvadu, (duomenys neskelbtini) mokėjo už elektrą, tiekiamą atsakovui priklausančių patalpų įvadu.
9.9. Kauno miesto savivaldybė 2013 m. vasario 18 d. sprendimu administruoti namą (duomenys neskelbtini), paskyrė UAB „Nemuno Būstas“. Jau patį pirmą mėnesį, 2013 m. kovo 20 d., (duomenys neskelbtini) iš administratorės UAB „Nemuno Būstas“ gavo sąskaitą už suteiktas paslaugas, kurioje pirmą kartą nuo 2005 m. atsirado grafa – elektra name, kurioje buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) už elektrą name privalo sumokėti daugiau kaip 1000 litų už vasario mėnesį, kas tris kartus viršijo atsakovui priklausančių patalpų elektros sunaudojimą. Administratorės UAB „Nemuno Būstas“ paklausus, iš kur atsirado toks mokestis, buvo paaiškinta, kad nebuvo pateikti skaitiklio rodmenys iki praėjusio mėnesio 20 d. Perėmusi administruoti namą administratorė nesusipažino su realia situacija name, kad jis neadministruoja atsakovo patalpoms tiekiamos elektros energijos, todėl klaidingai pateikė reikalavimą susimokėti nurodytą sumą už elektrą kaip patalpų savininko, nepateikusio jiems skaitiklio rodmenų. Atsakovo bandymus paprastai išsiaiškinti susidariusią situaciją ignoravo. Nesutikdamas su tokiu administratorės elgesiu, atsakovas kaip patalpų savininkas su skundu kreipėsi į savivaldybę, kuri paskyrė namo administratorių. Miesto vicemeras pareikalavo UAB „Nemuno Būstas“ vadovų išspręsti susidariusią situaciją. Vasario mėn. sąskaita buvo anuliuota, tačiau konfliktinė situacija neišspręsta iki šiol.
9.10. UAB „Mano Būstas Dainava“ dėl nesuprantamų priežasčių nesutinka namo elektros tiekimo ir apmokėjimo klausimų taikiu būdu išspręsti su didžiausių patalpų savininku (patalpų plotas atitinka maždaug 13-os kambarių plotą), o atsakovas nesutinka laisva valia mokėti nepagrįstus administratorės pateikiamus skaičius už elektros sunaudojimą, fiksuotą namo apskaitos prietaisu.
9.11. Administratorė pateikti atsakovui sąskaitą už bendrą elektrą name, kuri tiekiama bendru namo įvadu, gali tik vienu atveju. Administratorė, vykdydama Nuostatų 7.3 punkto reikalavimus, privalo konkrečiai nurodyti, kuriose atsakovui priklausančiose patalpose legaliai arba nelegaliai naudojama elektros energija, į namą tiekiama namo įvadu ir apskaitoma namo komerciniu apskaitos prietaisu. Iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Dainava“ neadministruoja atsakovui priklausančių patalpų elektros energijos, dujų, šilumos energijos tiekimo klausimų ir kt., tačiau jis nesikreipia į teismą, kad moka namo administratorei nepriklausantį mokestį už atsakovui priklausančių patalpų administravimą. Per 10 metų, kai atsakovui priklausančias patalpas administruoja UAB „Mano Būstas Dainava“, jam nepavyko susitikti nei su įmonės vadovu, nei su paskirtu namo administratoriumi, o trečiojo asmens bendravimas su gyventojais elektroniniais laiškais yra beprasmis, kadangi atsakymas būna tik vienas – jūsų laišką gavome.
9.12. Nesutiktina su trečiojo asmens naudai priteistomis 360 Eur bylinėjimosi išlaidomis. Rašytiniuose trečiojo asmens paaiškinimuose nurodoma, kad elektros tiekimą atsakovui priklausančioms patalpoms (duomenys neskelbtini) administruoja UAB „Mano Būstas Dainava“, jam priklausančiose patalpose naudojamasi namo šiluminiu punktu ir t. t. Atsakovas teismui pateikė dokumentus ir paaiškinimus, iš kurių matyti, kad trečiojo asmens atstovė nesusipažinusi su bylos medžiaga ir teismui pateikė klaidinančią informaciją administracinėje byloje sprendžiamu klausimu. Netgi teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė pareiškė, kad atsakovui patalpos šildomos iš namo šiluminio punkto, nes taip nurodyta Registrų centro išraše. Atsakovui priklausančios patalpos atjungtos nuo namo centrinio šildymo sistemos 1997 m. Nėra aišku, kaip galima to nežinoti, už tai prašant atstovavimo išlaidas padengti iš atsakovo sąskaitos.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Priešingai nei nurodo atsakovas, jis su ieškovo atstovu ir trečiojo asmens atstove 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, kuriame ir buvo išnagrinėta byla, dalyvavo lygiomis sąlygomis, t. y. visi proceso dalyviai kartu dalyvavo teismo posėdyje (ieškovo atstovas ir trečiojo asmens atstovė nuotoliniu būdu, o atsakovas – teismo posėdžių salėje), kiekvienas išsakė savo poziciją, turėjo teisę užduoti ir uždavė klausimus bei pasakė savo baigiamąsias kalbas. Atsakovo argumentai apie prastą garso kokybę yra nepagrįsti. Ieškovo atstovas gerai girdėjo visus proceso dalyvius, teismo posėdžio metu nebuvo atsakovo nusiskundimų ir prašymų pagerinti garso kokybę, nors atsakovas tokio pobūdžio prašymus teisę reikšti turėjo. Atsakovas pats sąmoningai pasirinko dalyvauti 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje teismo posėdžių salėje, kurioje su juo kartu buvo ir bylą nagrinėjusi teisėja Giedrė Jakštienė. Atsakovas matė kartu su ieškovo 2022 m. liepos 21 d. teiktais papildomais paaiškinimais pateiktą prašymą suteikti teisę dalyvauti byloje nuotoliniu būdu, kurį teismas tenkino, todėl turėjo suprasti, kad tokią teisę turi ir jis, juolab kad ir 2022 m. spalio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovas dalyvavo nuotoliniu būdu, o atsakovas teismo posėdžių salėje, suteikti teisę toliau byloje dalyvauti nuotoliniu būdu atsakovas neprašė. Dėl to atsakovo argumentai, kad teismo sekretorė neinformavo jo apie pasirinktą posėdžio vedimo būdą, todėl jis neturėjo galimybės pareikšti prašymo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, yra niekuo nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Šioje byloje ginčas kyla dėl atsakovo pareigos mokėti už elektros energiją namo bendrosioms reikmėms, atsakovui teigiant, kad jis šia elektros energija nesinaudoja. Ši atsakovo pozicija yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, valdydamas patalpas, esančias name, kartu su kitais namo patalpų bendraturčiais privalo apmokėti už namo bendrosioms reikmėms patiektą elektros energiją. Tokia išvada darytina tiek vadovaujantis teismo sprendime cituotomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 ir 4.82 straipsnių nuostatomis, tiek teismų praktika, kuri, priešingai nei nurodo atsakovas, yra aktuali ir taikytina šioje byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1278-413/2016, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6861-454/2020).
10.3. Aplinkybės, kad atsakovas savo patalpoms yra įsirengęs atskirą elektros įvadą, per kurį apskaitoma būtent patalpoms suvartojama elektros energija, nepaneigia jo pareigos apmokėti už elektros energiją bendrosioms namo reikmėms, kuri tiekiama kitu įvadu namo bendroms patalpoms ir bendriems įrenginiams (šilumos punktui, šilumos siurbliams, rūsio apšvietimui, koridorių apšvietimui, laiptinės įeigų apšvietimui). Atsakovo teiginiai, kad jis elektros energija bendrosioms reikmėms visiškai nesinaudoja, nėra pagrįsti, kadangi pats pripažįsta, jog moka už centralizuotą šilumos energiją bendrosioms reikmėms, kuriai paskirstyti name reikalinga būtent elektros energija bendrosioms reikmėms, t. y. šią elektros energiją naudoja šilumos punktas, šilumos siurbliai.
10.4. Teismas, vadovaudamasis CPK nuostatomis (CPK 79, 80, 88, 93 straipsniai), pagrįstai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui. Priteistos išlaidos buvo pagrįsto konkrečiais duomenimis, t. y. buvo realios ir pagrįstos, dėl to turėjo būti priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies atsakovo. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir šiuo aspektu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl pastato bendraturčio pareigos mokėti už bendroms pastato reikmėms suvartotą elektros energiją.
14. Nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje sąlygų apribojimo ryšium su ieškovės ir trečiojo asmens atstovų dalyvavimu teismo posėdyje nuotoliniu būdu.
15. Vadovaujantis CPK 175² straipsnio 1 dalimi, bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje atsakovas nepareiškė prašymo dėl garso kokybės koregavimo ar vaizdo stebėjimo įrangos, jei nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavę asmenys nebuvo įsijungę vaizdo kamerų. Išklausius parengiamojo teismo posėdžio ir 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašo nėra pagrindo konstatuoti kokių nors garso trikdžių, galinčių sukliudyti suprasti šalių reikalavimų, atsikirtimų ir jų paaiškinimų esmę, klausimus ir atsakymus į klausimus. Pažymėtina, jog apeliantas ir nekonkretizuoja garso įrašo dalies, dėl kurios, jo teigimu, buvo apribotos dalyvavimo teismo posėdyje sąlygos, lyginant su ieškove ir trečiuoju asmeniu.
16. Byloje yra kartu su ieškovo 2022 m. liepos 21 d. papildomais paaiškinimais pateiktas prašymas suteikti teisę dalyvauti byloje nuotoliniu būdu, kurį teismas patenkino, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog teismo sekretorė neinformavo atsakovo apie pasirinktą posėdžio vedimo būdą, dėl ko jis neturėjo galimybės pareikšti prašymo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Teisę susipažinti su visa bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), įtvirtina CPK 42 straipsnio 1 dalis ir atsakovas šia teise yra pasinaudojęs – atsakovas yra teismų informacinės sistemos Liteko elektroninio paslaugų portalo (EPP) naudotojas, bylą vedė ne per atstovą, procesinius dokumentus teikė per EPP, taigi su bylos medžiaga buvo susipažinęs. Ir parengiamuosiuose, ir 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje jam buvo išaiškintos atsakovo procesinės teisės, visuose posėdžiuose kiti bylos dalyviai dalyvavo nuotoliniu būdu, o pats atsakovas teismo posėdžių salėje, suteikti teisę byloje dalyvauti nuotoliniu būdu jis neprašė bei nepageidavo, kad ir kiti bylos dalyviai teismo posėdžiuose dalyvautų ne nuotoliniu būdu.
17. Apeliantas teisingai teigia, kad byloje nėra trečiojo asmens rašytinio prašymo dėl dalyvavimo 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje nuotoliniu, būdu, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to atsakovo procesinės teisės esmingai buvo pažeistos. 2022 m. spalio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė ir atsakovas dalyvavo teismo patalpose vykusiame teismo posėdyje, tenkindamas atsakovo prašymus teismas įpareigojo trečiojo asmens atstovę pateikti įrodymus, jie buvo pateikti, 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl šios atstovės ligos. Minėta, kad 2023 m. kovo 8 d. teismo posėdyje atsakovas nepareiškė prašymo įpareigoti trečiojo asmens atstovę atvykti į teismo rūmų salę, o apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios nebuvo išsiaiškintos dėl trečiojo asmens atstovės dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Pažymėtina ir tai, jog civilinio proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jei tokie būtų nustatyti, yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai.
19. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo 2003 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-412 Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos nuostatų pritaikymo (toliau – ir Metodika).
20. Pagal 1-jį Metodikos punktą, ji taikoma paskirstant įmokas už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (toliau – bendrabutis), kuriuose įrengta įvadinė elektros energijos apskaitos įranga visam bendrabučiui (vienam ar jų grupei), o esama viso bendrabučio vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį namo bendrosioms reikmėms.
21. Metodikos 3 punktas numato, kad savininkams ir nuomininkams įmokos už sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį apskaičiuojamos pagal galiojančius tarifus, atsižvelgiant į kiekvieno bendrabučio atskiras faktines sąnaudas, apskaičiuotas pagal namo įvadinės elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų skirtumą per ataskaitinį laikotarpį, ir paskirstomos minėtiems savininkams ir nuomininkams pagal šios metodikos III, IV ar V skyriaus nuostatas. Tokia įmokų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir paskirstymo tvarka taikoma tol, kol bendrabutyje bus visiškai rekonstruoti vidaus elektros įrenginiai taip, kad galima būtų kiekvienam bendrabučio elektros energijos vartotojui įrengti komercinės elektros energijos apskaitos prietaisus ir atskirus apskaitos prietaisus bendrosioms namo reikmėms.
22. Metodikos 7 punkte įtvirtinta, kad atvejais, jei ne visi bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai turimose patalpose yra įsirengę elektros energijos apskaitos prietaisus, fiksuojančius jų patalpose sunaudotos elektros energijos kiekį, tai savininkui ar nuomininkui, kurio patalpose yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, įmokos už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą elektros energijos kiekį (be elektros energijos kiekio sunaudoto lifto (liftų) elektros įrenginiams), tenkantį jo patalpoms, dydis apskaičiuojamas pagal 7.1. punkte nurodytą formulę.
23. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, kadangi pastate (duomenys neskelbtini) kiekvienam bendrabučio elektros energijos vartotojui komercinės elektros energijos apskaitos prietaisai ir atskiri apskaitos prietaisai bendrosioms namo reikmėms nėra įrengti, pagal Metodikos 3 punkto reikalavimus daugiabučio namo administratorė pagrįstai apskaičiavo atsakovei mokesčius už namo bendro naudojimo reikmėms suvartotą elektros energiją pagal elektros tiekimo įvadu patiektą elektros energiją. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ne teismas, o pats apeliantas ignoruoja metodikos 1, 3 ir 7 punktų nuostatas, akcentuodamas tik tai, kad atskiras įvadas įrengtas jo patalpoms, kai pagal Metodikos reikalavimus atvejais, kai ne visi bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai turimose patalpose yra įsirengę elektros energijos apskaitos prietaisus, fiksuojančius jų patalpose sunaudotos elektros energijos kiekį (taip yra nagrinėjamu atveju), tai savininkui ar nuomininkui, kurio patalpose yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, įmokos už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą elektros energijos kiekį (be elektros energijos kiekio sunaudoto lifto (liftų) elektros įrenginiams), tenkantį jo patalpoms, dydis apskaičiuojamas pagal 7.1 punkte nurodytą formulę.
24. Nesutiktina su apeliantu, kad mokestis, kuris priteistas teismo sprendimu atsakovui sumokėti ieškovui už parduotą elektrą name (duomenys neskelbtini), nesusijęs su jam priklausančiomis patalpomis ir su išlaidomis pastatui išlaikyti ir išsaugoti.
25. Tai paneigia faktas, jog atsakovas yra minėto pastato bendraturtis, kuriam nuosavybės teise priklauso patalpos Nr. 121. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
26. Dėl argumento, kad atsakovo patalpos neprijungtos prie namo elektros įvado ir apskaitos, todėl administratoriaus reikalavimas padengti dalį namo elektros skaitikliu fiksuotos sumos yra klaidingas, pasisakyta priimamos nutarties 20-23 punktuose. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jis visiškai nesinaudoja elektros energija bendrosioms reikmėms. Jis pagal sutartį su „Kauno energija“ kas mėnesį moka pagal pateikiamas sąskaitas už bendrą namo pašildymą, nes šilumos tiekėjas tokį mokestį vertina taip, kad visos namo konstrukcijos (sienos, grindys, lubos) iš dalies šyla nuo gyventojų butams į radiatorius tiekiamos šiluminės energijos. Šilumos energijai paskirstyti name reikalinga elektros energija bendrosioms reikmėms, t. y. šią elektros energiją naudoja šilumos punktas, šilumos siurbliai. Dėl to nėra reikšmingos aplinkybės, kad atsakovas savo patalpoms yra įsirengęs atskirą elektros įvadą, per kurį apskaitoma jose suvartojama elektros energija, ar kad jam priklausančios negyvenamosios patalpos yra atjungtos nuo namo centrinio šildymo įrenginių. Apeliantui priklausančios pastato patalpos nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl jis privalo vykdyti bendraturčio pareigą apmokėti už elektros energiją bendrosioms namo reikmėms, kuri tiekiama kitu įvadu namo bendroms patalpoms ir bendriems įrenginiams (šilumos punktui, šilumos siurbliams, rūsio apšvietimui, koridorių apšvietimui, laiptinės įeigų apšvietimui). Atsakovo patalpų lokacija laiptinių atžvilgiu nėra reikšminga.
27. Nutarties 26 punkte išdėstytais argumentais atsakoma ir į apeliacinio skundo motyvus apie trišalės sutarties tarp elektros energijos tiekėjo, namo administratoriaus ir (duomenys neskelbtini), kurios steigėjas yra atsakovas, sąlygą, kad jam priklausančios patalpos nesinaudotų namo įvadu tiekiama elektros energija.
28. Apeliacinio skundo argumentai apie atsakovo pretenzijas namo administratoriui dėl prašomos informacijos apie jo patalpoms apskaičiuojamus mokesčius pateikimo teisės aktų nustatyta tvarka ir vasario mėnesio sąskaitos anuliavimo nėra susiję su ginčo dalyku, todėl dėl jų nepasisakytina.
29. Apelianto argumentas, kad trečiojo asmens atstovė nežino bylos aplinkybių, nes pirmosios instancijos teisme nurodė, jog atsakovui patalpos šildomos iš namo šiluminio punkto, kaip tai nurodyta VĮ Registrų centro išraše, nesudaro pagrindo sumažinti trečiajam asmeniui iš atsakovo 360 Eur bylinėjimosi išlaidų ar jų nepriteisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų pagal pateiktus dokumentus apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į registrą/kadastrą ir išviešinimas. Registrų tvarkytojui nesuteikta teisė vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2015 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-835-502/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo išaiškinimą, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Bylos nagrinėjimo metu ir buvo nustatytos kitos aplinkybės. Ieškovės ieškinys yra pilnai patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovės pusėje esančiam trečiajam asmeniui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.