Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai prašo išduoti teismo leidimą sudaryti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Prašymas dėl teismo leidimo išdavimo turi atitikti bendruosius procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Prie prašymo turi būti pridėti tinkami įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo (CPK 177 straipsnis, 581 straipsnis).

Pareiškėjai prašo išduoti teismo leidimą sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjui R. S. priklausančio nuosavybės teise, pardavimo sandorį, kadangi realiai gyvena kitu adresu (duomenys neskelbtini), netikslinga mokėti mokesčius už nenaudojamą butą. Nurodo, jog sudarius šeimos turto perleidimo sandorį, pareiškėjų nepilnamečio sūnaus interesai nenukentės, sūnus turi pastovią deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pateikia teismui R. G. sutikimą.

Teismo leidimas yra reikalingas sudarant ne bet kokius sandorius dėl nekilnojamojo daikto, o tik sudarant sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas gauti teismo leidimą parduoti gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Todėl, kai nagrinėjamas klausimas, susijęs su vaikų teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia, atsižvelgdamas išimtinai į vaikų interesus (CK3.3 straipsnis, CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjai pateikė teismui Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris patvirtina, kad pareiškėjui R. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ketinamas parduoti butas, kuris, kaip nurodo pareiškėjai, yra šeimos turtas.

CK 3.85 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti tam tikri nuosavybės teisių į gyvenamąją patalpą įgyvendinimo apribojimai, kurie visų pirma susiję su nepilnamečių vaikų interesais. Šiomis įstatyminėmis normomis siekiama užtikrinti visokeriopą vaikų teisių apsaugą, įgyvendinti prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis), užtikrinti, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punktas). Teismui sprendžiant leidimo sudaryti sandorį su šeimos turtu išdavimo klausimą būtina pirmiausia nustatyti, ar sudaromas sandoris nepažeis vaiko teisių ir atitiks jo interesus, ar po tokio sandorio sudarymo neatsiras papildomos rizikos vaiko teisių ir interesų pažeidimams.

Pažymėtina, kad prašant išduoti teismo leidimą sudaryti šeimos turto pardavimo sandorį, pareiškėjai turi pateikti turto, kurį ketina parduoti preliminarią sutartį, iš kurios būtų matyti visos esminės sutarties sąlygos, jos įvykdymo galimybės ir/ar užtikrinimo priemonės, nes tik žinodamas konkrečias sandorio sąlygas, teismas turi galimybę patikrinti ar sudaromas sandoris nepažeidžia vaikų interesų ir pan. (CPK 581 straipsnis). Leidimas negali būti išduodamas neapibrėžtam ir nežinomam sandoriui sudaryti. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų apie realų ketinimą parduoti butą, taip pat įrodymų apie tai, kokiais pagrindais (nuomos, panaudos sutartis ar kt.) jie su vaiku realiai gyvens kitame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjai nurodo, kad pardavus vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą, nepilnamečiui vaikui gyvenamąją vietą įsipareigoja suteikti R. G., pasirašydama sutikimą, tačiau toks sutikimas neužtikrina nepilnamečio vaiko garantijų turėti nuolatinę gyvenamąją vietą. Tokiu atveju teismui pavyzdžiui gali būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis uzufrukto į gyvenamąją patalpą nustatymas ar kiti įrodymai, jog nepilnametis vaikas turės teisines garantijas į nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to pareiškėjai teismui neatskleidė vaiko gyvenimo sąlygų, gyvenant pas R. G., teismui nenurodyta kiek asmenų gyvena, kokios yra sąlygos vaikui gyventi ir augti, ir kt.

Atsižvelgiant į nurodyta ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos duomenis teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko interesų, t.y. gyvenamosios vietos ir jo gyvenimo sąlygų užtikrinimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes spręstina jog teismui nepateikti duomenys ir/ar įrodymai, kurių pagrindu būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl teismo leidimo pardavimo sandoriui sudaryti išdavimo. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų trūkumų šalinimo tvarkos, prašymą atsisakytina priimti CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalis, 177 straipsnis).

Teismo atsisakymas priimti prašymą išduoti teismo leidimą neatima iš pareiškėjų teisės pašalinus pareiškimo trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti prašymą, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo CPK 137 straipsnio 4 dalis, 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų R. S. ir G. S. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.