Šiaulių apygardos teismo nutartis

2025-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-52-953/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-19
Bylos Nr.
1S-52-953/2025
Teisminio proceso Nr.
1-70-3-00047-2025-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Nuteistasis
E. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-52-953/2025Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00047-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.5.21.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. T. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria pripažintas Lenkijos Respublikos Apylinkės teismo mieste Kępno 2024 m. birželio 27 d. nuosprendis byloje Nr. II K 151/24 ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. T. Kępno miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu nuteistas už 58 nusikalstamas veikas ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė – 2 metai, t y. 730 dienų.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarta pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje (pagal Lietuvos Respublikos įstatymus) Lenkijos Respublikos Apylinkės teismo mieste Kępno 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį byloje Nr. II K 151/24. Nuteistajam E. T. pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 278 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę suderinti (prilyginti) su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) ir palikti E. T. paskirtą galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią pagal šią nutartį skaičiuoti nuo nuteistojo E. T. perėmimo iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos. E. T. į atliktą bausmės laiką įskaičiuoti visą Lenkijos Respublikoje atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką ir kardomojo kalinimo laiką iki jo perėmimo iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos.

Šalies argumentai

3. Skundu nuteistasis E. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutartį, kadangi iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos yra likę keli mėnesiai ir jis nebenori būti perduotas į Lietuvos Respubliką atlikti likusios paskirtos bausmės dalies, kadangi ją nori pabaigti atlikti Lenkijos Respublikos įkalinimo įstaigoje. Šiuo metu yra pasikeitusios šeimyninės aplinkybės, t. y. jis nebeturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, yra išdeklaruotas iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir nebebus ten priimtas. Be to, jo gyvenimo partnerė su sūnumi jį paliko ir jokių ryšių nebepalaiko. Su mama pastoviai palaiko ryšį telefonu. Šiuo metu pramoko lenkų kalbą, po bausmės atliko deportuotas į Lietuvą nebus, šiuo metu yra užsirašęs į staliaus kursus. Kadangi šis procesas labai užsitęsė, jis nebenori duoti sutikimo dėl likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo perkėlimo į Lietuvos Respubliką.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo E. T. skundo argumentus bei skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą.

7. BPK 365⁵ straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

8. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) laisvės atėmimo vietų įstaiga sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šiame punkte nurodyta nutartis turi būti motyvuota. Iš anksčiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.

9. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Lenkijos Respublikos Apylinkės teismo mieste Kępno 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio byloje Nr. II K 151/24 dėl laisvės atėmimo bausmės E. T. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad E. T. yra Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, t. y. minėtu adresu (duomenys neskelbtini) asmuo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2023-05-30 iki 2025-01-07, deklaracijos vieta panaikinta savininko prašymu, byloje duomenų apie tai, kad jis būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nėra. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Taip pat apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje tinkamai suderino E. T. padarytas nusikalstamas veikas už kurias jis nuteistas Lenkijos Respublikos Apylinkės teismo mieste Kępno 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, nustačius jų atitiktį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 daliai. Teismas šią išvadą pagrindė ir jos motyvus nurodė nutartyje, kurie jokių abejonių nekelia. Taip pat tinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias išduodančios valstybės (Lenkijos Respublikos) paskirtos bausmės atitiktį BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytoms laisvės atėmimo bausmės riboms, todėl suderinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK nuostatomis, atsižvelgiant į minėtas Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, E. T. teisingai palikta paskirta Lenkijos Respublikos teismo paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat nenukrypdamas nuo nurodyto reglamentavimo, tinkamai ir teisingai įskaitė Lenkijos Respublikoje atliktos bausmės laiką.

10. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai suderinti Lenkijos Respublikoje priimtą teismo nuosprendį. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apylinkės teismas pažeidė užsienio valstybėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūras, o vien tai, kad nuteistasis E. T. skunde nurodo, kad nebesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismui nagrinėjant E. T. atžvilgiu priimtą Lenkijos Respublikos teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimą Lietuvos Respublikoje, E. T. buvo išreiškęs sutikimą, bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad E. T. yra Lietuvos Respublikos pilietis, savo išvykimo į Lenkijos Respubliką jis nėra deklaravęs, jo deklaruota gyvenamoji vieta bausmės atliko laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikoje, nuteistojo šeima – mama, sugyventinė su mažamečiu vaiku yra Lietuvoje, kur nuteistasis gyveno prieš padarydamas nusikalstamas veikas Lenkijos Respublikoje. Jokių įtikinamų įrodymų, kad nuteistąjį su kita valstybe šiuo metu sietų glaudesni ryšiai nei su Lietuvos Respublika, nėra pateikta, o tai skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tik patvirtina, kad nuteistąjį E. T. su Lietuvos Respublika sieja ne tik oficialūs ryšiai, bet ir kultūriniai, socialiniai bei šeiminiai ryšiai, kurie neabejotinai užtikrins siekį palengvinti nuteistojo socialinę reabilitaciją ir padės sėkmingai reintegruotis į visuomenę bei dar labiau sustiprins ryšius su šeima. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalį, nuteistojo sutikimas nėra būtinas: a) valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena.

11. Apibendrinant visus išdėstytus argumentus konstatuojama, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam E. T. Lenkijos Respublikos Apylinkės teismo mieste Kępno 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais ir remdamasis tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 365⁵ straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. T. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Martynas Galvičius