Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirta 20 parų bausmė pakeista į 20 dienų laisvės atėmimo bausmę (viena arešto para prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie paskirtos bausmės pridėta 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos galutinės subendrintos bausmės, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 10 mėnesių 14 dienų, taikant visišką bausmių sudėjimą ir paskirta subendrinta bausmė - 11 mėnesių 4 dienos laisvės atėmimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. V. nuteistas už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė augalinę medžiagą- tabaką su nedideliu kiekiu, ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido - 5-fluoro-MDMB-PICA, iki kol 2019 m. liepos 4 d. apie 12.50 val. šias medžiagas (duomenys neskelbtini) valgyklos teritorijoje pamatęs pareigūną, permetė per tvorą į sporto aikštės teritoriją, kur paketą su psichotropinėmis medžiagomis rado ir paėmė pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nėra ginčijamas, iš esmės prašoma tik sušvelninti paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam J. V. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Vien tai, kad apelianto vertinimu, jam turėjo būti skirta švelnesnė bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba teigti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra per griežta. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl ir pagrindo J. V. švelninti paskirtą bausmę, nėra.

8. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę J. V., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, praeityje teistas 9 kartus, veika padaryta neatlikus bausmės, teistumui neišnykus, administracine tvarka baustas, pataisos įstaigoje įtrauktas į asmenų, vartojančių narkotines medžiagas, įskaitą, įkalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai (atlikdamas laisvės atėmimo bausmę skatintas nebuvo, net 38 kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Tuo remiantis, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į aplinkybę, kad apeliantas prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi į šią aplinkybę buvo atsižvelgta ir ji įvertinta kitų byloje esančių aplinkybių visumoje.

9. Apelianto vertinimu, apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog įstatymų leidėjas už šios veikos padarymą yra numatęs alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus arba baudą, arba areštą, arba laisvės apribojimą. Nagrinėjamu atveju J. V. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą teismas skyrė 30 parų arešto bausmę. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Atsižvelgiant į tai, kad J. V. nėra atlikęs jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtoji bausmė buvo pagrįstai subendrinta su 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta bausme, paskiriant galutinę subendrintą – 11 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmę.

10. Pabrėžtina, jog nuteistasis J. V. praeityje yra net 9 kartus teistas (vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai), tad teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, minėta, kad net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis ir toliau pažeidinėja įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles, jo elgesys vertinamas nepatenkinamai. Juo labiau, kad ir šis baudžiamasis nusižengimas padarytas pataisos įstaigoje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog asmuo nesiekia pasitaisyti ir tendencingai daro nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi anksčiau skirtos švelnesnės bausmės rūšys savo tikslų nepasiekė.

11. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšis – areštas, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, kad bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Kadangi nuteistasis nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlikęs jam paskirtos bausmės, paskirta bausmė pagrįstai, vadovaujantis 65 straipsnio nuostatomis, pakeista laisvės atėmimu ir subendrinta su neatlikta bausmės dalimi. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, į aplinkybes, nurodytas apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam J. V. švelninti paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.