Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Artūro Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013-03-13 nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu:

- pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Valstybinės ligonių kasos 5833,33 Lt civilinį ieškinį ir D. G. ieškinį dėl 30000 Lt turtinės ir 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmetė.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad 2010-12-02, apie 0.30 val. kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), Utenos m., viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais – suėmęs I. S. (B.) už dešinės rankos dilbio ją užsuko bei paėmęs už plaukų tampė nukentėjusiąją ir dėl poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje I. S. (B.) nežymiai sutrikdė sveikatą, visa tai matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nuteistojo gynėjas advokatas K. Rakauskas prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. T. pripažino kaltu bei nuteisė už BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Teismas, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.

Apylinkės teismas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatė remdamasis nukentėjusiųjų I. S. ir D. G., liudytojų V. S., J. P., G. Č., D. K. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais duomenimis.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. T. elgėsi įžūliai, tyčia nukentėjusiajai užsuko ranką bei paėmęs už plaukų tampė nukentėjusiąją. Dėl to, nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pažeidžiantys viešą tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek nukentėjusiajai, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai - buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokie A. T. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais. Jis atskleidžiamas tiriant bei vertinant ir išorinius – objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius t.y. atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais turi numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. A. T. viešoje vietoje, nukentėjusiajai suimant už dešnės rankos dilbio, užsukant ją bei tampant už plaukų, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais kavinėje bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Tai numatydamas, jis tokių padarinių norėjo ir jų siekė, todėl jo veiksmai atitinka požymius BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, kruopščiai jas ištyrė, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais. Išvados dėl A. T. kaltumo padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino liudytojų G. S., I. S. parodymų, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių užtikrinti minėtų liudytojų dalyvavimą, o apeliacinės instancijos teisme nei vienas proceso dalyvis neišreiškė prašymo šaukti šiuos liudytojus. Be to, skunde nurodomos aplinkybės, kurias galėtų paaiškinti liudytojai G. S. ir I. S., neturėtų įtakos vertinant A. T. veiką bei teisėtam ir pagrįstam pirmosios instancijos teismo sprendimui.

A. T. apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė yra neadekvati, per griežta, mano, kad turi būti paskirta kita bausmės rūšis - bauda.

Teisinga bausmė asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra tokia, kuria galima maksimaliai pasiekti BK 41 str. 2 d. nurodytą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str., reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, griežtai vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas parinko A. T. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Pirmosios instancijos teismas A. T. įpareigojo nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nors nuteistas apeliaciniu skundu teigia, jog tokia griežta bausmė realiai atima galimybę toliau dirbti užsienyje, uždirbti pragyvenimui ir išlaikyti savo šeimą. Tačiau nuteistasis tai patvirtinančių duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė, o byloje esanti pažyma patvirtina, kad A. T. dirba UAB (duomenys neskelbtini), todėl daryti išvadas iš nepagrįstų skundo teiginių teismas negali. Pažymėtina, kad ši bausmės rūšis, be jokios abejonės varžo asmens, kuriam ji paskirta, tam tikras teises ir laisves, tačiau tai yra būtina siekiant BK 41 str. numatytų tikslų. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą A. T. nuteistas pobūdį bei pavojingumo laipsnį, tokia bausmė yra parinkta tinkama ir visiškai pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.