Kauno apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjos Irena Poderienė ir Daiva Mekšraitienė

2008 m. spalio 15 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Baileksas“ atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. ir 2008 m. liepos 21 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-12568-375/2008 pagal kreditorės AB „Kauno energija“ pareiškimą skolininkei UAB „Baileksas“ dėl teismo įsakymo išdavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiraisiais skundais (b.l. 52-53, 56-57) skolininkė UAB „Baileksas“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. ir 2008 m. liepos 21 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skolininkė nurodo, kad 2005 m. gegužės 13 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutartimi Nr. 2005-01 skolininkei perduotas valdyti ir naudotis 175041,88 Lt vertės įrenginys, už kurį skolininkė jau sumokėjo 127806,65 Lt, jo likutinė vertė yra 75955 Lt, o nuosavybė vis dar priklauso kreditorei, todėl kreditorei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo atveju kreditorei liktų ir nuosavybės teisė į 75955 Lt vertės turtą ir skolininkės sumokėtos įmokos, tuo būdu pilnai padengiant kreditorės prašomas priteisti sumas. Dėl nurodytų priežasčių laikinosios apsaugos priemonės vertintinos kaip spaudimas skolininkei, paralyžiuojantis bendrovės veiklą. Kadangi 2008 m. liepos 4 d. nutartimi jau buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė - piniginių lėšų areštas, pakartotinį prašymą jas areštuoti teismas turėjo atsisakyti priimti CPK 137 str. 2 d. 5 p. pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. ir 2008 m. liepos 21 d. nutartys bei jomis taikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui, t.y., CPK 144 straipsnio normos pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas teisme reiškiamo pagrindinio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgdamas į galimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė didele pareikšto reikalavimo suma. Šio motyvo pagrįstumo atskiruosiuose skunduose skolininkė neginčija. Atskiruosiuose skunduose nurodoma, jog sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymas užtikrintas pačia 2005 m. gegužės 13 d. Finansinės nuomos (lizingo) sutartimi Nr. 2005-01, pagal kurią kreditorė turi teisę išreikalauti sutarties dalyką ir pasilikti sau už jį skolininkės jau sumokėtas įmokas. Šis argumentas negali būti vertinamas kaip pagrindas pripažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepagrįstu, kadangi CK 6.574 str. numatyta galimybė lizingo davėjui pasirinkti savo teisių gynybos būdą - reikalauti sumokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas, arba reikalauti grąžinti sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo nuostolius. Pasirinkdama reikalavimą priteisti skolininkės nesumokėtas įmokas, kreditorė kartu pripažįsta, kad įmokų priteisimo atveju apribojama kreditorės teisė reikalauti perduoti sutarties dalyką. Dėl nurodytos priežasties skolininkės argumentas, jog kreditorės reiškiamo reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas, vertintinas kaip nepagrįstas. Atmestinas ir atskirųjų skundų argumentas dėl ginčijamomis nutartimis taikomų ribojimų, kaip spaudimo ar šantažo priemonės, pobūdžio. Proceso šalių teisių pusiausvyrai užtikrinti CPK įtvirtinta ne tik teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisė kreiptis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ar panaikinimo, taip pat asmens, kurio atžvilgiu tokia priemonė taikoma, teisė reikalauti užtikrinti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo bei teisė reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius teismui atmetus reikalavimus, kuriems užtikrinti ribojimai buvo taikomi. Be to, iš byloje esančio pažymėjimo apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre (b.l. 49-51), kreditorės atsiliepimo į atskiruosius skundus (b.l. 61-63) ir prie jo pridėtų antstolio pranešimo (b.l. 68) bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 69-71) matyti, kad, vykdant ginčijamą nutartį, buvo apribota skolininkės teisė disponuoti konkrečiu nekilnojamuoju turtu, šis turtas paliktas valdyti skolininkei, naudojimasis šiuo turtu nėra apribotas, skolininkės piniginės lėšos nėra areštuotos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra neproporcingai didelės, iškraipančios pusiausvyrą tarp kreditorės ir skolininkės teisių ir teisėtų interesų.

Pažymėtinsa ta svarbi aplinkybė, jog skolininkė skolą pripažįsta, kreditorės reikalavimą ginčija tik delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą įvertinusi kaip pagrįstą ir teisėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas jų taikymą įformino netinkamai. CPK 146 str. reglamentuojama galimybė pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita vertintina kaip teismo pareiga nuosekliai, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, koreguoti taikomų ribojimų mąstą ir pobūdį. Toks teisinis reglamentavimas skolininkės argumentą, jog prašymas patikslinti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsisakytinas priimti kaip pakartotinis kreipimasis į teismą su tapačiu reikalavimu, leidžia vertinti kaip nepagrįstą. Iš kitos pusės, 2008 m. liepos 21 d. nutartimi spręsdamas klausimą dėl kreditorės prašymo papildomai areštuoti skolininkei nuosavybės teise priklausančią 44/100 dalį mašinų stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas privalėjo pakeisti 2008 m. liepos 4 d. nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones. To nepadaręs, teismas paliko galioti areštą skolininkei nepriklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), antrą kartą areštavo skolininkei priklausančias pinigines lėšas, nurodydamas, jog pirmiausiai areštuotinas skolininkei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai - piniginės lėšos, skirtingai nei 2008 m. liepos 4 d. nutartyje išdėstė objektų, kuriems gali būti taikomi ribojimai, eilę, kadangi pastarojoje nutartyje, pažeidžiant CPK 145 str. 2 d. įtvirtintą ekonomiškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones principą, pirmiausia buvo areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos ir tik jų nesant ar esant nepakankamai - konkretus skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas. Tokia ginčijamomis teismo nutartimis sukurta situacija keistina, tikslinant skolininkei taikomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, jog kartu su nagrinėjama byla Kauno apygardos teismui pateiktoje civilinėje byloje Nr. L2-12568-375/2008 priimta 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas panaikino 2008 m. liepos 4 d. nutartimi taikytą areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), be to, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, jog, vykdant ginčijamas nutartis, buvo areštuota skolininkei nuosavybės teise priklausanti 44/100 dalis mašinų stovėjimo aikštelės, esančios Savanorių pr. 170, Kaune, kurios vertė viršija užtikrinamo reikalavimo sumą, tolesnis arešto taikymas kitam skolininkei priklausančiam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui bei skolininkės piniginėms lėšoms yra nebetikslingas, todėl ginčijamomis nutartimis taikomi ribojimai tikslintini, paliekant areštą tik skolininkei nuosavybės teise priklausančiai 44/100 daliai mašinų stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. ir 2008 m. liepos 21 d. nutartis pakeisti.

Kreditorės AB Kauno „Energija“, įmonės kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, a.s. (duomenys neskelbtini) , AB SEB bankas, reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti skolininkei UAB „Baileksas“, įmonės kodas 126179287, buveinės adresas Savanorių per. 173A, Kaunas, a.s. (duomenys neskelbtini) , AB DnB Nord bankas, nuosavybės teise priklausančią 44/100 dalį mašinų stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), uždraudžiant skolininkei areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant skolininkei jį saugoti ir naudotis.

Likusias Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. ir 2008 m. liepos 21 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Nutarties nuorašus nusiųsti šalims ir turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis neskundžiama.