- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- I1-5822-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00840-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo 2023 m. kovo 13 d. raštą Nr. SN-23-486 „Dėl prašymo“; 2) Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. kovo 28 d. raštą Nr. 2S-745 „Dėl trumpalaikės išvykos“; 3) Įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo; 4) Priteisti 100 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-10, 26-28) nurodė, kad jis 2023 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių 2-jo kalėjimo administraciją dėl trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos ribų suteikimo, tačiau Pravieniškių 2-jo kalėjimo 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. SN-23-486 šis prašymas buvo netenkintas. Pareiškėjas Pravieniškių 2-jo kalėjimo atsakymą į prašymą apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-03-28 raštu Nr. 2S-74 „Dėl trumpalaikės išvykos“ pareiškėjo skundas taip pat buvo netenkintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo sprendimas, nesuteikti jam trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos ribų, yra nepagrįstas, nes pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 15 metų, yra priskirtas lengvajai nuteistųjų grupei ir neturi galiojančių nuobaudų. Pareiškėjo elgesys pasitaisė ir jis neketina siekti tikslų nusikalstamu būdu. Tvirtino, kad vykdo resocializacijos planą ir jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupė. Teisės aktų nuostatos, kurios dėl praeityje padaryto nusikaltimo visą gyvenimą draudžia palikti pataisos įstaigą, yra diskriminacinės bei didina atskirtį tarp nuteistojo ir visuomenės. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atsakovas buvo šališkas ir nepagrįstai nevertino galimybės pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką ir tuo laiku jam pritaikyti tam tikras stebėjimo priemones. Dėl atsakovo sprendimo nesuteikti trumpalaikės išvykos pareiškėjas jaučia atskirtį nuo kitų asmenų, kančias, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovo ir atsakovo atstovo Lietuvos kalėjimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą (b. l. 38-41) palaikė ir su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuteistas 2010 m. kovo 10 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu iki gyvos galvos ir laisvės atėmimo bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo lengvojoje grupėje. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 5 dalį trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Lietuvos kalėjimų tarnyba nepažeidė teisės aktuose nustatytos normos dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus. Pareiškėjo skunde minimi išgyvenimai, emocinė būsena nėra susijusi su Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtu veikimu/neveikimu pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs jo teises ar teisėtus interesus, taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba atliko veiksmus, kuriais būtų siekusi pareiškėją pažeminti ar psichologiškai sugniuždyti. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų/neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia reikalavimą dėl neturtinės žalos. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimų, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. suteikti trumpalaikę išvyką bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri pareiškėjo teigimu, kilo dėl to, kad pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos suteikimo buvo netenkintas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-me kalėjime atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (b. l. 52).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo direktorių, prašydamas suteikti jam trumpalaikę išvyką iš pataisos įstaigos (b. l. 47). Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo direktoriaus 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. SN-23-486 „Dėl prašymo“ pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos suteikimo netenkintas, kadangi pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos (b. l. 43-45).
Nesutikdamas su Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, tačiau Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. kovo 28 d. raštu Nr. 2S-745 „Dėl trumpalaikės išvykos“ pareiškėjo skundas buvo netenkintas (b. l. 53-56). Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 5 d.) 68 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus tvarką. Minėto straipsnio 5 dalis numato, kad trumpalaikė išvyka iš pataisos įstaigos nesuteikiama šiems nuteistiesiems: 1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; 2) pavojingiems recidyvistams; 3) ribotai pakaltinamiems; 4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta oro lašeliniu būdu; 5) kurie trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieni metai nuo drausminės arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, skirtos už šiuos pažeidimus, įvykdymo dienos.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, kuriuo numatomi atvejai, kada trumpalaikė išvyka nuteistiesiems nesuteikiama, yra imperatyvus pobūdžio, taigi pataisos įstaigai nėra suteikta teisės rinktis – suteikti/nesuteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuteistajam, kuris atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teismo vertinimu, minėtomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Atitinkamai teismas sprendžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo 2023 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. SN-23-486, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti teisę į trumpalaikę išvyką, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjui pateiktas išsamus ir pakankamai motyvuotas atsakymas į jo prašymą, nurodant sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti.
Atitinkamai teismas sprendžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. kovo 28 d. sprendime Nr. 2S-745 teisingai konstatavo, jog Pravieniškių 2-jo kalėjimo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o trumpalaikė išvyka pareiškėjui buvo nesuteikta pagrįstai. Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis neturi drausminių nuobaudų, jo elgesys pasitaisė, jis yra priskirtas lengvajai grupei, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupė ir pan., patvirtina teigiamą pareiškėjui paskirtos bausmės poveikį. Teisėjų kolegija teigiamai vertina minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo pasikeitusio elgesio, tačiau minėti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamuosius aktus, kurie priimti siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką nuteistojo ir jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis pasimatyti su artimaisiais.
Įvertinus skundžiamų administracinių sprendimų turinį, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo teigti, jog šie aktai neatitiktų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Sprendimai yra pakankamai motyvuoti, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, sprendimų teisiniai pagrindai. Sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl pagrindo juos panaikinti nėra. Atitinkamai atmestinas pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nesuteikus jam trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos, jis patyrė neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir jog žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl trumpalaikės išvykos nesuteikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsakovo atstovo atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo taip pat atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.