Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančio Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje, taip pat esant neaiškiam jo statusui, negali dirbti, gauti pajamų, mokytis, nes valstybinės institucijos neatlieka reikiamų veiksmų, nesprendžia užsienio valstybės piliečio statuso klausimo. Neturėdamas pajamų pareiškėjas yra išlaikomas Klaipėdos stačiatikių bendruomenės. Be to, net ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2015-11-11 nutarimas pratęsti intensyvią priežiūrą 3 mėn. laikotarpiui buvo priimtas atsižvelgiant būtent į tai, kad pareiškėjas nerezultatyviai pasižymėjo srityse “Išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti“ bei „Lėšų tvarkymas ir pajamos“. Nors intensyvi priežiūra vėliau ir buvo panaikinta, tačiau klausimas dėl jo statuso nebuvo išspręstas.

Pareiškėjas jam padarytą žalą grindė argumentais, kad Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) neišskiria asmenų, kurie lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, nei kiti užsieniečiai. Departamentas 2016-01-12 rašte taip pat nurodė, kad asmenys, kuriems taikoma probacija, neturi teisės gauti nei vizos, nei leidimo gyventi. Pareiškėjo teigimu, žala jam buvo padaryta dėl to, kad valstybės įgaliotos institucijos nėra suderinusios teisės aktų, reikalingų tam, kad lygtinai iš pataisos įstaigų Lietuvoje paleisti užsienio piliečiai galėtų normaliomis sąlygomis ir teisėtai būti Lietuvos Respublikoje. Kaip teigia pareiškėjas, toks žalos apibūdinimas laikytinas valstybės valdžios neveikimu, tiesiogiai darančiu pareiškėjui žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovės Lietuvos vakstybės atstovas Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl intensyvios priežiūros taikymo nurodė, kad pareiškėjas 2015-08-10 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paleistas iš pataisos namų prieš 1 m. 5 mėn. 18 dienų, nustatant intensyvią priežiūrą probacijos nustatyta tvarka. Probacijos pradžia 2015-08-10, pabaiga 2017-01-28. Intensyvi priežiūra pradėta taikyti 2015-08-11. Pareiškėjas 2015-08-10 buvo įregistruotas į Klaipėdos apygardos probacijos skyriaus registrą. Su probacijos sąlygomis buvo supažindintas 2015-08-11. Pareiškėjas buvo stebimas elektroninėmis priemonėmis. Pareiškėjas pažeidė jam nustatytą dienotvarkę, oficialiai nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, nes neturi oficialaus leidimo gyventi Lietuvoje. Pareiškėjui 2015-09-19, vėliau 2015-11-09 buvo atliktas pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos pervertinimas. Įvertinus rezultatus, Klaipėdos probacijos tarnybos 2015-11-11 nutarimu Nr. 018-3387 intensyvios priežiūros vykdymas buvo pratęstas iki 2016-02-11. Institucijos teigimu, pareiškėjo priežiūra buvo organizuota tinkamai.

Dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas dėl pareiškėjo statuso išsprendimo nurodė, kad Klaipėdos probacijos tarnyba ne kartą kreipėsi į migracijos institucijas, taip pat buvo suorganizuotas pareiškėjo ir institucijų atstovų susitikimas, kurio metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pagrindo pareiškėjui išduoti vizą ar leidimą gyventi nėra. Pažymėjo, kad Klaipėdos probacijos tarnyba tinkamai vykdė savo pareigas, t. y. teikė užklausimus institucijoms dėl pareiškėjo statuso klausimo išsprendimo, taip pat teikė socialinę pagalbą (pareiškėjas buvo įdarbintas „Maisto banke“, kur jam buvo atsilyginama maisto daviniais; kreipėsi dėl socialinių paslaugų suteikimo). Mano, jog neteisėtumo jų veiksmuose nėra.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjas nebuvo kreipęsis į Departamentą dėl vizos, ar leidimo gyventi išdavimo, todėl joks sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tam, kad asmuo galėtų kreiptis dėl vizos ar leidimo gyventi išdavimo, jis turi turėti galiojantį sveikatos draudimą. Jo nepateikus, leidimas ar viza neišduodami. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundu siekia, kad jam, kaip neatitinkančiam pagrindų vizai ar leidimui gyventi gauti, būtų sudarytos išimtinės sąlygos, išeinančios už galiojančio teisinio reguliavimo ribų, t. y. pareiškėjas nori, kad jam nebūtų taikomi teisės aktai, galiojantys visiems kitiems užsieniečiams, esantiems Lietuvoje. Departamento teigimu, nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų Departamento veiksmų.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl to, kad nuo probacijos pradžios (2015-08-10) iki skundo teismui pateikimo dienos, nėra išspręstas jo teisinės padėties Lietuvoje klausimas. Pareiškėjo nuomone, šį klausimą turėjo išspręsti Klaipėdos probacijos tarnyba, kurios žinioje yra pareiškėjas. Departamentas, pareiškėjo teigimu, taip pat 2016-01-12 rašte tik formaliai nurodė, kad asmenys, kuriems taikoma probacija, neturi teisės gauti nei vizos, nei leidimo gyventi, tačiau veiksmų šiam klausimui išpręsti, nesiėmė.

Pareiškėjo teigimu, žala jo atžvilgiu pasireiškė minėtų institucijų, atstovaujančių valstybei, neveikimu.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius atsakovės atstovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2011-12-25 teisėtai, turėdamas Šengeno vizą, galiojančią nuo 2011-07-18 iki 2012-01-13, buvimo laikas 90 dienų. Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-20 nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 189 str. 2 dalį, 199 str. 1 dalį, 300 str. 1 ir 2 dalis ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apygardos teismo 2013-12-20 nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2014-14-15 nuosprendžiu. Pareiškėjas bausmę atlikinėjo Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje. Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-10 nutartimi, taikius lygtinį paleidimą, pareiškėjas buvo paleistas iš pataisos namų prieš 1 m. 5 mėn. 18 dienų, nustatant jam intensyvią priežiūrą probacijos nustatyta tvarka. Pareiškėją paleidus iš Pravieniškių pataisos namų, jo priežiūra buvo perduota Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai. Probacijos pradžia 2015-08-10, pabaiga 2017-01-28.

Nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš to, kad, pareiškėjo teigimu, nėra teisinių priemonių (įstatyminio reguliavimo) įteisinančių pareiškėjo, kuriam teisėtai išduotos vizos galiojimas jau yra pasibaigęs ir kuriam taikoma probacija, teisėtą buvimą Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju jo, kaip užsienio piliečio, teisėtą būvimą Lietuvos Respublikoje galėtų pateisinti išduotas leidimas laikinai gyventi, arba išduota nacionalinė daugkartinė viza (D). Pareiškėjas jam padarytą (daromą) žalą ir sieja būtent su Lietuvos valstybės atstovų neveikimu, t. y. nesprendžiant/neišsprendžiant pareiškėjo teisinės padėties Lietuvoje klausimo (dėl vizos, ar leidimo gyventi išdavimo) taikomos probacijos laikotarpiu.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, taip pat kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymo III skyrius “Užsieniečių gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje”. Pagal Įstatymo 17 str. 1 dalį, užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką. Šis laikas gali trukti iki 12 mėnesių. Užsieniečiui nacionalinė viza išduodama pateikus sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą (17 str. 2 d.). Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje (17 str. 3 d.). Įstatymo 19 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindus, 9 punktas numato, kad nacionalinė viza neišduodama, jei užsienietis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento. Viza negalioja pasibaigus jos galiojimo laikui (Įstatymo 22 str. 1 p.).

Dokumentų vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimo, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, konsultacijų dėl vizos išdavimo vykdymo bei kitų su vizos išdavimu susijusių klausimų išsprendimą reglamentuoja Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau – ir Vizų aprašas). Šio aprašo 65 punkte nustatyta, kad užsienietis, būdamas teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje, dokumentus daugkartinei nacionalinei vizai gauti gali pateikti Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui. Vizų aprašo 66 punktas reglamentuoja atvejus, kada užsieniečiui daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduota.

Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 40 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas reglamentuoja Įstatymo 26 straipsnis. Atsisakymo užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindai išdėstyti Įstatymo 35 str.

Dokumentų leidimui laikinai gyventi gauti pateikimo, leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo ar pakeitimo tvarką reglamentuoja Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nustatytos formos prašymą išduoti leidimą lietuvių ar anglų arba lietuvių ar rusų kalbomis pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos padaliniui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą, išskyrus Aprašo 6¹ ir 6² punktuose nurodytus atvejus. Aprašo nuostatos numato, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti Aprašo 17 punkte nurodytus dokumentus. Aprašo 17.1 punkte nustatyta, kad užsienietis turi pateikti galiojantį kelionės dokumentą; dokumentą, suteikiantį teisę būti Lietuvos Respublikoje, kai prašymą išduoti leidimą užsienietis, kuriam netaikomas bevizis režimas, pateikia migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui (Aprašo 17.2 punktas); leidimą laikinai gyventi, kai jis keičiamas (Aprašo 17.3 punktas) ir kt. dokumentus.

Iš aptartų teisės nuostatų darytina išvada, kad Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vizų gavimą, išdavimą, nenumato, kad užsieniečiui, kurio turėtas dokumentas, suteikęs jam galimybę Lietuvoje būti teisėtai, jau yra pasibaigęs, probacijos laikotarpiui turėtų būti išduodama nacionalinė daugkartinė viza (D). Būtent tokio konkretaus vizų išdavimo pagrindo Vizų aprašo 66 punkte nenumatyta. Įstatymas ir Vizų aprašas šiuo klausimu (vizos išdavimo) numato bendrą tvarką visiems užsieniečiams, kuria privalu vadovautis, norint gauti dokumentą (vizą), leidžiantį atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Kaip numatyta Vizų aprašo nuostatomis, tokiu atveju užsienietis dėl vizos išdavimo turi kreiptis į teritorines migracijos tarnybas ar Migracijos departamentą. Tuo atveju, jei užsienietis dėl vizos išdavimo į migracijos tarnybas kreipiasi būdamas Lietuvoje, jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas, kartu su prašymu užsienietis taip pat turėtų pateikti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Pažymėtina, kad nei Įstatymo, nei Aprašo nuostatos nereglamentuoja ir pareigos migracijos tarnyboms išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kuris yra probacijos žinioje ir kurio turėtas dokumentas, leidžiantis Lietuvos Respublikoje jam būti teisėtai, jau yra pasibaigęs. Siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsienietis turi pateikti prašymą, Aprašo 17 punkte nurodytus dokumentus, taip pat būtinoji sąlyga teikiant tokį prašymą – Lietuvos Respublikoje užsienietis turi būti teisėtai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pats pareiškėjas savarankiškai į teritorinį migracijos skyrių ar Migracijos departamentą dėl vizos ar leidimo gyventi išdavimo nesikreipė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo teisinės padėties klausimas buvo pradėtas spręsti tik pareiškėjui taikius probaciją. Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba, kurios žinioje nuo 2015-08-10 yra pareiškėjas, su 2016-09-16 paklausimu Nr. 1K-4326, spręsti susidariusią situaciją, kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK migracijos skyrių, vėliau su 2015-11-17 paklausimu Nr. 1K-5187, kaip pareiškėjas galėtų gauti Nacionalinę daugkartinę vizą (D), kreipėsi į Migracijos departamentą. Probacijos tarnyba su 2015-11-18 paklausimu Nr. 1K-5199, padėti išspręsti pareiškėjo asmenines ir socialines problemas, taip pat kreipėsi ir į BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centrą. Probacijos tarnybai buvo atsakyta, kad pareiškėjas neatitinka įstatyminių pagrindų nei vizai, nei leidimui laikinai gyventi gauti. Migracijos departamentas 2016-01-12 raštu Nr. (15/2-5)10K-1568, kurio teisėtumo pareiškėjas nors ir neginčija, tačiau prieštarauja jo formaliam turiniui, kad Departamentas tik formaliai atsakydamas, veiksmų, pareiškėjo rūpimam klausimui išpręsti, nesiėmė, taip pat nurodė, kad pagal pareiškėjo teisinį statusą (užsienietis, kuris yra probacijos priežiūroje), teisės aktai išimčių išduoti vizą, ar leidimą laikinai gyventi nenumato, pareiškėjui viza, ar leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodami Įstatymo, Aprašo, Vizų aprašo bendra tvarka.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, proceso šalių argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumo neįrodė. Minėta, jog teisės aktai, reglamentuojantys vizų, leidimų gyventi išdavimo tvarką, jokių išimčių užsieniečiams, Lietuvos Respublikoje esantiems probacijos žinioje ir kurių turėtų dokumentų, suteikiančių jiems teisę Lietuvoje būti teisėtai, galiojimas jau yra pasibaigęs, nenumato. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 12 str. 2 dalyje taip pat nustatyta, kad probuojamųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir tarptautinės sutartys, reglamentuojančios šių asmenų teises, laisves ir pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, taip pat teismo nuosprendžiai ar nutartys. Taigi, visiems į Lietuvą atkvykstantiems ir Lietuvoje jau esantiems užsieniečiams, siekiantiems gauti dokumentą, patvirtinantį jų buvimo Lietuvoje teisėtumą, taikoma bentra tvarka, nustatyta Įstatymo ir minėtų Aprašų nuostatomis. Taip pat pareigos Probacijos tarnyboms, ar Departamentui spręsti klausimus, susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, t. y. išimties tvarka įteisinant užsieniečių buvimą Lietuvoje probacijos laikotarpiu, kai jų turėti dokumentai (pvz. viza, leidimas gyventi) jau yra negaliojantys, nenumato nei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, nei Klaipėdos apygardos probacijos darbo reglamentas, nei Departamento veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo minimos institucijos neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą, kas atitinkamai galėtų būti pagrindu žalos padarymo faktui konstatuoti.

Pagal Įstatymo ir Aprašų nuostatas, pareiga kreiptis dėl vizos, ar leidimo gyventi išdavimo yra nustatyta pačiam užsieniečiui (šiuo atveju pačiam pareiškėjui). Kreiptis dėl šių dokumentų išdavimo, užsienietis, tuo atveju jei jis nėra kitoje valstybėje (yra Lietuvoje), į migracijos tarnybas gali kreiptis tik Lietuvoje būdamas teisėtai ir ši sąlyga yra esminė. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, žinodamas, kad jo teisėtai išduotos vizos galiojimas baigiasi 2012-01-13 (būvimo terminas 90 dienų), iki šio dokumento galiojimo pabaigos turėjo teisę kreiptis į migracijos tarnybą dėl dokumento, suteikiančio teisę Lietuvoje būti teisėtai, išdavimo. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu vyko teisminiai procesai, negalėjimo pačiam savarankiškai kreiptis dėl jam reikalingų dokumentų išdavimo nepateisina. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad pats savo veiksmais savo statuso užsitikrinti negali, tačiau šio argumento nedetalizavo. Pareiškėjas nenurodė, kokios priežastys jam trukdė pateikti prašymą dėl dokumento, suteikiančio teisę Lietuvoje būti teisėtai, išdavimo dar jam būnant Lietuvoje teisėtai. Pasibaigus turėtos vizos galiojimui pareiškėjas turėjo suprasti, kad Lietuvoje jo buvimas nuo vizos galiojimo pabaigos bus neteisėtas, atitinkamai nuo to momento tam tikros galimybės, ar kitų socialinių poreikių įgyvendinimas pareiškėjui bus apriboti. Iš byloje pateiktų teismų procesinių dokumentų matyti, kad teisminio proceso metu pareiškėjas turėjo gynėją, todėl prašymą dėl vizos ar leidimo gyventi išdavimo migracijos tarnybai galėjo pateikti per gynėją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas be jokio teisinio pagrindo klausimo dėl jo teisinės padėties Lietuvoje įteisinimo išsprendimą perkelia probacijos tarnybai ir Departamentui, kai pareiga pateikti tokį prašymą teisės aktais pirmiausia yra nustatyta pačiam pareiškėjui, ar jo įgaliotam atstovui, o kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas tokio prašymo migracijos tarnyboms nebuvo pateikęs. Dokumentų, suteikiančių užsieniečiui teisę Lietuvoje būti teisėtai, išdavimą reglamentuoja aptartų teisės aktų nuostatos, tuo tarpu pareiškėjo argumentai dėl to, kad valstybės įgaliotos institucijos nėra suderinusios teisės aktų, reikalingų tam, kad lygtinai iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikoje paleisti užsienio piliečiai galėtų normaliomis sąlygomis ir teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, vertintini kaip nepagrįsti. Minėta, kad, kaip nustatyta Probacijos įstatyme, probuojamųjų, kurie yra užsieniečiai, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, vadinasi probuojamųjų asmenų, kaip ir kitų užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimus bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl užsieniečių teisinės padėties”, taip pat aukščiau aptarti Aprašai, todėl teigti, kad valstybės institucijos nėra suderinusios probuojamo užsieniečio teisinę padėtį reglamentuojančių teisės aktų nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki jam teisėtai išduotos vizos galiojimo pasibaigimo nesikreipdamas į migracijos tarnybas su prašymu jam išduoti dokumentą, suteikiantį teisę Lietuvoje būti teisėtai, iš esmės pats savo veiksmais (neveikimu) sąlygojo neigiamų pasekmių atsiradimą (būnant Lietuvoje neteisėtai pareiškėjui apribota teisė įsidarbinti, gauti medicininę priežiūrą ir kt.).

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos probacijos tarnybos ir Migracijos departamento neteisėtų veiksmų nenustatyta, darytina išvada, kad žala, kurią pareiškėjas skundo argumentais įrodinėja patyrę, nagrinėjamu atveju nelaikytina įrodyta. Minėta, kad prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, kaip šiuo atveju neteisėtų veiksmų fakto, valstybės institucijoms pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Tuo pagrindu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.