Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. K., L. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos motina O. K. mirė (duomenys neskelbtini) Apie tai, kad ji paveldėjo ¼ dalį mirusio sutuoktinio turto, liudija Kauno rajono notarės Renatos Butkauskaitės (duomenys neskelbtini) išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi pareiškėjos motinai O. K. papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas buvo išduotas po jos mirties, jos vardu nurodytas turtas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Todėl iki šios dienos Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog pareiškėjos tėvui B. K. priklauso 15/300 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos motinai, tuo metu įstatymo nustatytu terminu, ji nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau po motinos mirties faktiniu turto valdymu perėmė jai priklausiusį turtą - mišką, t. y. valdo, naudojasi ir tvarko kaip savo motinai nuosavybės teise priklausiusį turtą - mišką. Pareiškėja rūpinasi paveldėtu motinos turtu - mišku, esančiu (duomenys neskelbtini) jį prižiūri, atlieka miškotvarkos ir miško valymo darbus, naudoja miško sklypą, pagal poreikį imdama malkas. Šios išdėstytos aplinkybės neabejotinai įrodo pareiškėjos, kaip paveldėtojos, atlikimą aktyvių veiksmų, išreiškiančių jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėti valdyti palikėjos turtą kaip savo. Pareiškėjos motinos mirties dieną bei šiandien gyvi esantys kiti įpėdiniai, jos brolis K. K. ir sesuo L. D. pritarė, kad jų motinos palikimą priimtų pareiškėja. Po motinos mirties reikalinga gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad pareiškėja galėtų įregistruoti savo nuosavybės teisę į paveldėtą motinos turtą, t. y. 15/300 dalis žemės sklypo, kurias pareiškėjos motina paveldėjo po savo sutuoktinio B. K. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas B. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). 2006 m. vasario 1 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. K. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį 2,22 ha žemės ir 0,60 ha miško grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais (el. b. l. 11-12). Pareiškėjos motina O. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). (duomenys neskelbtini) išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas patvirtinantis, kad B. K., mirusio (duomenys neskelbtini) turto ¼ dalį paveldi pareiškėjos motina O. K. (el. b. l. 15). Po pareiškėjos motinos mirties liko nekilnojamasis turtas: 15/300 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16-17).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad po pareiškėjos motinos O. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, jos vardu (duomenys neskelbtini) išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos dukra (pareiškėja) faktiškai priėmė ir valdė jos palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – dukrai, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą.

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja po motinos mirties palikėjos O. K. turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasi kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po motinos O. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.