Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-284-503/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-04-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-29
Bylos Nr.
1-284-503/2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00816-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
D. B., A. K.
Advokatai
Eugenijus Markevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-284-503/2013(Proceso Nr. 1-10-1-00816-2010-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3.;1.2.19.4.;1.2.22.1. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Henrikai Chmieliauskienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Lukaševič,kaltinamiesiems D. B., A. K.,kaltinamųjų gynėjui advokatui Eugenijui Markevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamasis D. B., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės specialistu, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 228 straipsnio 1 dalį;

kaltinamasis A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos 3-ojo būrio vyresniuoju patruliu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

kaltinamasis D. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu - Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Vilniaus m. antrojo policijos komisariato (toliau -Vilniaus m. 2 PK) Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės specialistu, tarnybos metu, 2010-03-11, į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK kiemą, Vilniuje, Algirdo g. 20, šio komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui E. A. iš įvykio, buvusio tą dieną apie 16.38 val., Vilniuje, ties Gariūnų - Titnago gatvių sankryža, vietos atvarius sulaikytą automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame rastu mažo kalibro šautuvu su optiniu taikikliu ir duslintuvu, ir Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyresniajam patruliui A. K. suorganizavus nusikalstamos veikos padarymą - komisariato kieme A. K. įkalbėtas, įtikintas šį šaunamąjį ginklą - šautuvą, kurį laikyti A. K. neturėjo leidimo, sukeisti su kitu A. K. iš anksto atvežtu ir jam atneštu mažo kalibro šautuvu TOZ 78 04 L Nr. 0602317, be duslintuvo, kurį laikyti A. K. turėjo leidimą, nes priešingu atveju A. K. bus atleistas iš tarnybos, jis (D. B.), A. K. įkalbėtas, minėtus šautuvus sukeitė ir mažo kalibro šautuvą TOZ 78 04 L Nr. 0602317, be duslintuvo, pristatė į šio komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės patalpas, kaip paimtą iš minėto įvykio vietos,

tokiu būdu jis (D. B.) pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba ir 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 straipsnyje numatytus reikalavimus, kad policija savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais, 4 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, kad policijos veikla grindžiama visuomenės moralės, teisėtumo principais, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus reikalavimus, kad vienas pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus reikalavimus, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, ir šiais veiksmais, tyčia, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, padėjo A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 253 straipsnį už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą diskreditavo valstybės tarnautojo vardą tuo padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei.

Kaltinamasis A. K., neturėdamas leidimo gabeno šaunamąjį ginklą ir organizavo nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi - padarymą, o būtent:

jis 2010-03-11 gabeno šaunamąjį ginklą - mažo kalibro, vienavamzdį medžioklinio tipo šautuvą (numeris nežinomas), šviesios gelsvai rusvos ir sidabrinės spalvos buože bei loveliu (nemetaline šautuvo dalimi), su ornamentu ant šautuvo šono ties jo viduriu, įlenktu į vidų (įdubusiu) šautuvo buožės padu (galu), su diržu ir apie 15 cm ilgio optiniu taikikliu, su ant šautuvo vamzdžio galo pritvirtintu 10-20 cm ilgio sidabrinės spalvos metaliniu duslintuvu, automobiliu VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, kur ties Titnago-Gariūnų g. sankryža šis šautuvas apie 16.38 val. buvo paimtas policijos pareigūnų ir nugabentas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą Algirdo g. 20, Vilniuje, ir tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., jis iš policijos pareigūnų atgavo minėtą šautuvą.

Be to jis, būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu - Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyresniuoju patruliu, ne tarnybos metu, 2010-03-11 į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus m. 2 PK) kiemą, Vilniuje, Algirdo g. 20, šio komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui E. A. iš įvykio, buvusio tą dieną apie 16.38 val. Vilniuje, ties Gariūnų - Titnago gatvių sankryža, vietos atvarius sulaikytą automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame rastu mažo kalibro šautuvu su optiniu taikikliu ir duslintuvu, organizavo nusikalstamos veikos padarymą - komisariato kieme įkalbėjo, įtikino tarnybos metu pareigas vykdantį Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės specialistą D. B. šį šaunamąjį ginklą - šautuvą, kurį laikyti jis (A. K.) neturėjo leidimo, sukeisti su kitu jo (A. K.) iš anksto atvežtu ir D. B. atneštu mažo kalibro šautuvu TOZ 78 04 L Nr. 0602317, be duslintuvo, kurį laikyti jis (A. K.) turėjo leidimą, nes priešingu atveju jis (A. K.) bus atleistas iš tarnybos, ir D. B., jo (A. K.) įkalbėtas, minėtus šautuvus sukeitė ir mažo kalibro šautuvą TOZ 78 04 LNr. 0602317, be duslintuvo, pristatė į šio komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės patalpas, kaip paimtą iš minėto įvykio vietos,

tokiu būdu jis organizavo, kad policijos pareigūnas D. B. padarytų nusikalstamą veiką, t. y. pažeistų 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba ir 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 straipsnyje numatytus reikalavimus, kad policija savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais, 4 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, kad policijos veikla grindžiama visuomenės moralės, teisėtumo principais, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus reikalavimus, kad vienas pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus reikalavimus, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, ir, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, padėtų jam (A. K.) išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 253 straipsnį už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, taip iškraipant tarnybinės veiklos esmę, sumenkinant policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą diskredituojant policijos pareigūno, kaip valstybės tarnautojo, vardą tuo padarant didelę neturtinę žalą valstybei.

Kaltinamasis D. B. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog 2010-03-11 budėjo komisariate. Maždaug prieš 17 val. jam paskambino iš VPK budėtojas, pranešė, kad Titnago gatvėje sulaikytas automobilis, du asmenys, šautuvas ir labai skubiai reikia važiuoti į įvykio vietą. Tačiau jis tuo metu turėjo daug darbo ir iškvietimų. Jo grupė buvo užsiėmusi. Jam budėtojas skambino ir sakė, kad kuo greičiau važiuoti į tą įvykį, nes policijos ekipažas turi daug iškvietimų. Čia neįprasta tvarka, pagrinde, kad policijos ekipažas. Prašė nuvažiuoti jiems padėti. Paskambino ar vairuotojui, ar tyrėjui, pasakė, kad atšaukti kitą įvykį, ir važiuoti skubiai į Titnago gatvę. Po kurio laiko tyrėjas A paklausė ką daryti, jis pasakė sulaikytas automobilis, šautuvas ir du asmenys. Paaiškino, kad nėra ginklo savininko. Pagal pirmus duomenis, ginklo savininkui susuko vidurius ir jis miškelyje. Gerai neatsimena, tačiau A pasakė palaukti, paieškoti, susisiekti, o pareigūnui - vairuotojui liepė atgabenti sulaikytus asmenis. Be to A pasakė pristatyti ginklą ir automobilį į komisariatą. Po kiek laiko, vairuotojas pristatė tuos asmenis, šis lakstė į kitą kabinetą. Po to vairuotojas buvo vietoje, o du asmenys už metalinės pertvaros.A dar nebuvo. Nepamena po kiek laiko, atvažiavo A, nešėsi ginklą. Jis (A.) atnešė ginklą, revolverį, kruviną peilį. Šiam iš paskos atėjo K.. Pradžioje pagalvojo, kad jie kartu atvažiavo.A padėjo budinčioje dalyje dešinėje visus atneštus daiktus. Tuo metu buvo daug kitų iškvietimų, žmonės skambinėjo. Jis pareigūnams pasakė, kad važiuotų pagal kitus iškvietimus. Kaip įprasta medžiagas tvarkė vėliau. Tuo metu budėtojas iš VPK skambino ir klausė ar šautuvas pristatytas. Pasakė, kad neturi. Fiziškai nespėjo forminti. Sakė, kad nėra duomenų, o kai bus pateiks. Tada sužinojo, kad šautuvas buvo užtaisytas.A nieko jam nepasakė, kad tas šautuvas užtaisytas. Budėtojas pranešė, kad ginklas užtaisytas ir reikia patikrinti. Su kitų pagalba, patikrino ginklą, šovinio nebuvo. Buvo ne duslintuvas, o minkštas užvalkalas. Iš toli žiūrint buvo galima pamanyti, kad šis kietas. Tačiau ten buvo porolonas. Taigi duslintuvo nebuvo, ten buvo vamzdis. Budėtojas tvirtino, kad turi būti duslintuvas. Jis jo nerado. Pamena, kad bandė aiškintis.A sakė, kad atvežė ginklą tokį, kokį paėmė, o duslintuvo nebuvo, apie šovinius nieko nepaaiškino. Sunku su juo buvo bendrauti. Ne pirmą karta tokie niuansai. Susisiekti su kelių policijos ekipažu nepavyko, jie buvo užsiėmę. Be to jis VPK budėtojui apie tai pasakė ir jo paprašė, kad jiems nebevežtų žmonių. Fiziškai tuo metu į budėtojų dalį nebuvo įmanoma priimti daugiau žmonių. O K. prisistatė, jį iš matymo žinojo. Šis pateikė leidimą ginklui, šio pažymėjimą. Po ko jis apie tai pranešė VPK budėtojui. Po to jis turėjo duomenis įrašyti į pristatytų asmenų knygą, kad viskas matytųsi. Be to buvo pranešta komisariato vadovybei. Ši su įvykio medžiaga susipažino, liepė paimti paaiškinimus, ginklo negrąžinti ir paleisti tuos asmenis. Taip pat atsakė, kad A pateikė tik patrulių tarnybinį pranešimą. Pas juos įprasta, kad pateikia pirminę medžiagą, o paskui grįžus į komisariatą tvarkoma medžiaga. Taip dirbama, nes fiziškai neįmanoma suspėti. Be to jis iš nieko iškarto nereikalauja tarnybinių pranešimų. Tas susidomėjimas iš VPK buvo tik dėl ginklo. Tačiau K. pateikė ginklui leidimą. Taigi viskas tuomet buvo pateikta. Be to, terminai baigiasi, iškvietimai „kabo“, žmonės piktinasi. Be to tuo metu jis dirbo komisariate vienas, o kitas atsakingas pareigūnas važinėjo į įvykio vietas pagal iškvietimus. Tuo metu Vilniaus 2 PK dirbo du pareigūnai, vienas važinėjo į įvykius, o kitas dirbo vietoje. Atrodo, jog prieš įvykį su ginklu buvo iškvietimas dėl kažkokios vagystės patalpoje. Šį įvykį tirti jis išsiuntė A. Be to šis dar turėjo dar tris iškvietimus, į kuriuos nebuvo nuvykęs. Be to jis (B.) tuo metu vaikščiojo pas kitą operatyvinį darbuotoją. Nes kitas darbuotojas priiminėjo pareiškimus. Jo kaip budėtojo funkcijos - lakstyti, organizuoti darbą, kad viskas vyktų greičiau. Tačiau buvo ir daugiau funkcijų, - kontroliuoti, organizuoti pamainos darbą. O skambučius priiminėja ir budėtojas, ir budėtojo padėjėjas. Tačiau organizuoja budinčios grupės darbą budėtojas. Be to atsakė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė paaiškinimus, nes jau buvo pavargęs dėl šios bylos. Tyrėjas M sakė, kad tai vienintelė išeitis išvengti griežtesnes atsakomybės. Todėl pagal darbdavio ar artimų laidavimą gali būti variantas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, arba pagal užstatą. Be to šis jam rodė pavyzdžius, kuomet pareigūnai buvo atleisti pagal laidavimą. Be to šis jam sakė, jog nori padėti kaip kolega kolegai. Šis jam ne kartą skambino, kvietėsi. Sakė, kad kaip budėtojas neišvengs atsakomybės ir atsakys už viską. Jis (B.) patikėjo, juolab, kad dėl bylos tampymo buvo pavargęs. Galvojo, kad atleis pagal laidavimą ir dirbs toliau. Be to,M klausė, ar už melagingus parodymus jo nepatrauks atsakomybėn. Šis pasakė, kad niekas nenukentės. Tačiau po kiek laiko šis pasakė, kad atvažiuotų pas jį. Šis jam pasakė, kad kaltinimo išvadą reikės pakeisti. Po to jis pamatė, kad K. pagal kitą straipsnį traukia baudžiamojon atsakomybėn.M pasakė, jog prokurorė liepė pakeisti kaltinimą. Be toM jam pasakė, kad važiuoti pas prokurorę, rašyti atsisakymą nuo parodymų, jog jis nekaltas, nes taip nesugalvotų. Be to jis tuo metu neturėjo advokato, o M sakė, jog advokatas tik už savo lėšas. Tačiau jis sakė, kad neturi pinigų samdyti advokatą. Dėl pirminio prisipažinimo ir aplinkybių, tai būtent tą dieną, kai prisipažino, tai jis atvyko po budėjimo, nemiegojęs. Jam M pasakė, kad šiandien paskutinė diena, kad iki pietų tik turi laiko. Be to paklausė, ar keis parodymus ar ne. Taip pat šis jam sakė pasidomėti pas vidaus viršininkę, ar yra galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis iškart nuvyko pas viršininkę, paklausė. Ji sakė, jeigu jis prisipažins, nuoširdžiai viską paaiškins, gali būti, kad išvengs atsakomybės ir liks dirbti. Tada grįžo pas M. ir sutiko prisipažinti. Viską rašė tyrėjas M. Tačiau tai buvo jo pakartotina apklausa, į kurią jis tik atvažiavo ir pasirašė, nes viskas jau buvo surašyta. Be to jo prisipažinimas dėl ginklo apibudinimo neteisingas, nes viską surašinėjoM. Gi prisipažinimo metu jis nieko negalvojo, nes namie dar buvo problemos, o M kvietė darbuotojus. Be toM skambino, sakė, kad tai vienintelė galimybė. Paskutinėje apklausoje M visko smulkiai nerašė. Be to tyrėjas M klausė, ar gerai bus, jis atsakė, kad bus gerai. Jam tuo momentu į viską buvo nusispjauti. Ir dėl to, kad tyrimas vyko metus laiko, o pas tyrėją M. jis gal 80 kartų buvo. Taip pat atsakė, kad po 2010-03-11 jis buvo susisiekęs su K.. Tačiau tuo metu dar ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, o buvo vidaus patikrinimas dėl dingusio duslintuvo ir šovinio. Tada ieškojo K. ir sužinojo kas vyksta iš tikrųjų. Tačiau tuo metu kai buvo pristatytas ginklas į komisariatą visi sakė, kad nebuvo duslintuvo, o paskui jį pradėjo kaltinti, kad pradangino. Kaltino jį, todėl jam ir buvo įdomu sužinoti, ar buvo duslintuvas ar ne. Tačiau po to įvykio su K. buvo susisiekęs tik vieną sykį. Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą jis su K. nebendravo, o dėl bendro gynėjo, tai jam taip pigiau. Taigi jis neturi galimybės atskirai samdytis gynėją. Be toM sakė, pasidaryti bylos kopijas. Po ko jis sužinojo, kas K. gynėjas. Taip pat atsakė, kad po 2010-03-11 su A turėjo kontaktų. Jiedu kiekvieną darbo dieną buvo susitikę. Kai prasidėjo vidaus tyrimas, jiedu bendravo dėl šio įvykio. TačiauA buvo pirmas iškvietas duoti parodymus. Be to šis jam sakė, jog kai grįš su juo pakalbės. Jam buvo įdomu ko tenA klausinėjo, kaip ten kas vyksta. Todėl jis su vairuotoju J. B. užėjo pasA į kabinetą ir su juo šnekėjo, bendravo. PasA buvo trise. Tačiau nežino, kodėlA teigia, kad jie buvo tik dviese. Jo su A santykiai buvo įvairūs. TačiauA nesuvokė darbo. Sunku pasakyti kiek komisariate laiko jisai pradirbo, tačiau jis labai greitai pasiekė karjerą. Be to jiedu kelis kartus buvo susipykę. Taip pat atsakė, kad išA norėjo sužinoti, kokia apklausa, kokio įvykio, koA klausinėjo, nes šis pirmas buvo iškviestas į apklausą. O į šią kvietė vidaus skyriaus pareigūnai, nes buvo pradėtas vidinis patikrinimas. Po to jį (B.) kvietė. Jam pareigūnas sakė, kad dingo šovinys, paskui, kad duslintuvas. Pokalbio metu tik apie ginklą bendravo. Tačiau nežino, ar tuo metuA suprato, kodėl buvo sulaikyti tie asmenys. Nes jis pagrinde kaltino to ginklo savininką, o kodėl sulaikyti tie asmenysA nesigilino. Dėl apklausų pas tyrėją M.. Dėl prierašo prie apklausų. Apie tai, kad yra prierašas jis sužinojo vėliau, tačiau apklausos metu to prierašo nebuvo. Negali paaiškinti kaip tas prierašas atsirado. Tas prierašas padarytas be jo žinios, su juo prierašo žodžių niekas nederino. Tačiau visų apklausų tekstai buvo paruošti. Jis kelis kartus buvo atvykęs į apklausas ir tik kelioms minutėms. Be to jam paskambinoM, pasakė, kad „atseit“ kažkokią klaidą padarė, kad prokuratūra liepė pasirašyti be klaidų, nes neskaitęs pasirašė. Be šis jam pasakė, kad tas pats surašyta. Tačiau ginklas į komisariatą buvo atvežtas, atvarytas žalias, senas pirmos klasės „Golfas“. Jis automobilio neapžiūrėjo, tik šį matė per langą. Taigi nebuvo priėjęs prie šio automobilio, todėl smulkmenų negali nurodyti. Negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „Golf“ raudonos spalvos. Apklausa buvo gal antra, viskas kartojosi, be to iki galo visko neskaitė. Tačiau ginklai nebuvo keičiami. Teisme sako tiesą. Be to ir tyrėjuiM iki prisipažinimo sakė tiesą. O šis jam sakė, kad vis tiek bus nubaustas, kol neprisipažins, tačiau pagal laidavimą galės išvengti atsakomybės. Taip pat atsakė, kad tuo metu žinojo, kad K. policijos pareigūnas, tačiau šio nežinojo nei vardo, nei pavardės. Jis matė, kad K. atėjo. Tačiau pirmas į komisariatą atėjoA, o iš paskos K.. Sakęs, tačiau jam pasirodė, kadA su juo kartu atvažiavo.A ginklą padėjo ant stalo. Pokalbis su A buvo, tačiau jis šį išsiuntė į kitą įvykį. K. prisistatė, pateikė pareigūno pažymėjimą, leidimą ginklui, kuris buvo pristatytas. Po ko jis (B.) padarė šių kopijas, šias pridėjo prie bylos. Tačiau leidimo originalą paliko prie medžiagos, tiems kurie po to tirs įvykį. Tuo metu prie jo dar buvo jo abu padėjėjai, svetimi žmonės. Šie ir visi sulaikyti asmenys visa tai matė. Ginklas liko pas jį (B.), o dokumentus su medžiaga jis atidavė komisariato viršininkui. Šis nuėjo į kabinetą. Po to buvo nurodymas ginklo negrąžinti, dokumentus atiduoti, paimti paaiškinimus. Be to iki atvykstant viršininkui apie ginklą domėjosi VPK pareigūnai. Tačiau, kad ginklas užtaisytas, niekas nesakė. VPK pareigūnai skambino, reikalavo ginklo numerių. Tačiau jis turėjo darbo, buvo žmonių. Be to, kad ginklas užtaisytas jis sužinojo vėliau, nes iš pat pradžių niekas to nesakė. Tai pranešus jis pradėjo ginklą ardyti. Patikslino, jog kai jau buvo patikrinti sulaikytų asmenų duomenys, šie perduoti VPK, kai jau pusiau buvo surinkta medžiaga, buvo paskambinta komisariato viršininkui apie įvykį. Tačiau tiksliai neprisimena, kas šiam pranešė, jis ar padėjėjas. Tačiau jis visą medžiagą atidavė viršininkui. Po to buvo dėl to ginklo pradėtas tyrimas, nors ginklas liko budėtojų dalyje. Patikslino, jog jis tikrino, ar yra ginkle šovinys. Tačiau nebuvo nei šovinio, nei duslintuvo. Be to šis gunklas buvo mažo kalibro, kaip medžioklinis, su dideliu optiniu taikikliu. Buožė tamsios spalvos, gal ruda. Kitų ypatumų šis ginklas, lygtai, neturėjo. Taip pat atsakė, kad jis pranešė VPK budėtojui, kad šovinio ir duslintuvo nėra. Tačiau VPK pareigūnai buvo susižinoję su patruliais, kad turi būti šovinys ir duslintuvas. Šiems jis sakė, kad ginklas be duslintuvo, šovinio, jog pasidomės pas operatyvinį darbuotoją A. Tačiau šis buvo išvykęs. Tiksliai nepamena, ar šiam jis paskambino, ar padėjėjas, tačiauA pasakė, jog duslintuvo nebuvo, o šovinio netikrino. Pagal viską jie norėjo iškviesti ekspertą, kad apžiūrėtų tą ginklą. Tačiau kai sužinojo, kadA pasakė, kad duslintuvo nebuvo, o apie šovinį nežino, tai šio ketinimo atsisakė. Be to,A turėjo pateikti įvykio vietos apžiūros protokolą. Bet iki jo (B.) darbo pabaigosA negrįžo. Todėl jis (B.) medžiagą perdavė kitam asmeniui ir pasakė, kad viską pabaigs tvarkytiA. Taip pat atsakė, kad jis rašė tarnybiniam pranešime, kad duslintuvo ir šovinio nebuvo. Šį pranešimą atidavė pamainos viršininkui. Plačiau ginklo neaprašė, nėra specialistas. Be to kiek žino tą dieną niekas ginklo neaprašinėjo. Kai K. pateikė visus dokumentus, šiam jis pasiūlė sėstis patalpoje už stiklo, toliau nuo jo. Po to jam viršininkas liepė apklausti sulaikytus ir šiuos paleisti. Jis liepė, ar kažkas paėmė paaiškinimus iš sulaikytų asmenų. Sulaikyti asmenys per kitą budėjimą buvo paleisti. Tačiau tas ginklas, kurį atnešėA, prie jo (B.) buvo. Po to jis ginklą padėjo į seifą, tik apie tai nespėjo įrašyti į knygą. Vėliau kitas darbuotojas įregistravo tą ginklą registravimo laikino saugojimo knygoje. Be to būtent ginklams yra atskira registravimo knyga. Taigi tą pačią dieną buvo įregistruotas tas ginklas. Paprasčiausiai, šio ginklo registruoti fiziškai nespėjo. Be to galvojo, kad bus įvykio vietos aprašymas. Be to pagal numerį matyti, kad tas pats numeris ginklo, kurį jis įdėjo į seifą. Kai jis išėjo iš darbo K buvo apklausos kambaryje. Pagarsinus kaltinamojo D. B. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, 2011-01-25, 47-48 lapas, 2011-03-16, 52-53 lapas), pastarasis paaiškino, kad visi pristatyti asmenys ten talpinami. Jo padėjėjas tokį nurodymą davė. Jis atėjęs pamatė, kad šie ten sėdi. Tačiau tas prisipažinimas būtent buvo rašytas pagalA žodžius, nesM sakė, kad jis (A.) taip sakė. Tada nusprendė, kad taip ir jis B sakys. Taigi dėl šios priežasties buvo surašyta pagalA žodžius. Jo prisipažinime viską surašė tyrėjas, šis taip sugalvojo užrašyti dėl ginklo apkeitimo. Jau visko nepamena, gal kažką jis sukūrė. Dėl tos klaidos tyrėjas užrašė. Čia šis jau sukūrė apie ginklo išvadą. TyrėjasM sakė reikia aprašyti ginklą. Šis pasakė, kad reikia pažiūrėti kaipA surašė. Tai ir sukūrė kaip atrodo tas ginklas. Be to tyrėjasM prašė, kad taip jis B rašytų. Šis pasakė maždaug aprašyti tą ginklą, jis B maždaug išgalvotai ir aprašė. Po toM pasakė, jog šito pakaks. Taigi dėl to yra kažkur dalis tiesos, o dalis išgalvota. Tiesa, kad K pateikė dokumentus. Be to sakinį tyrėjas parašė, kad ginkląA pristatė tokios pačios komplektacijos, kurį paėmė iš patrulių. Tačiau jam (B.) tai asmeniškai nežinoma. Tačiau tyrėjas jam nurodė kitaip rašyti prisipažinime. Be to tyrėjas sakė, kad reikia patvirtintiA parodymus ir, kad jis B yra kaltinamas. Jo psichologinis privertimas yra tai, kad tyrimas truko ilgai. Be to buvo labai dažnai kviečiamas apklausai. Be to tie skambučiai. Nors gal geranoriškai tyrėjas sakė, kad prisipažinti ir toliau pagal laidavimą. Be to siuntė ir pareigūnus pas jį namus, kad jis atvyktų. Be to po naktinės pamainos jį kviesdavo. Namuose prasidėjo barniai dėl šito įvykio. Be to pasipiktino, kad jį apgavo. Kad nukentės nuo tokio prisipažinimo ir K, to jis nežinojo. Sakė niekas nenukentės nuo jo prisipažinimo, čia tik į gera. Taigi jo prisipažinimas yra melagingas. Darbo metu teko matyti ginklų. Tačiau jo minėtas porolonas turėjo skylę, jis atrodė kaip užvalkalas. Galima buvo pamanyti, kad duslintuvo užvalkalas, kad nepatektų purvas. Taip pat atsakė, kad nežino, kodėlA teigia, kad ne tas ginklas. ReikiaA klausti. Jis gavo tą ginklą iš jo. Tegu jis pats paaiškina. Tas ginklas buvo su optiniu taikikliu. Čia jų žodžiai, kad jis buvo su duslintuvu ir šoviniu. Jei būtų keitęs ginklą, būtų palikęs šovinį ir(ar) duslintuvą. Jei būtų sugalvojęs taip padaryti. Ražausko ir Lebedevo nepažįsta.A nesudarė galimybės surašyti tarnybinio pranešimo, nes šis buvo išvykęs. Pas juos tokia tvarka. Be to jam žmonės svarbiau, o tuos dokumentus galima papildyti, užpildyti vėliau. Be to jis negalėjo pasakyti žmonėms, kad neturi laiko jų aptarnauti. Be to atsakė, kad 2010-03-11 dirbo iki 20 val. Tuo metu dar nebuvo aplink komisariatą filmavimo kamerų. Duomenis įrašė kriminalinės policijos darbuotojas į žurnalą, jie priėmė, bet nebespėjo įregistruoti. Specialistas ir budėtojas čia tas pats. Su juo bendravo VPK, kelis kartus skambino. Jam atrodė, kad K kartu su A. atvažiavo, nes vienas paskui kitą užėjo į komisariatą.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltės nepripažino. Paaiškino, kad jam nėra nuo ko gintis. Jis turi ginklą su leidimu. Jam nelogiška keisti ginklą. Be to kam jam reikalingas ginklas ir dar nelegalus. Gyvenime neturėjo nelegalaus ginklo. Važiavo, susuko vidurius. Gulėjo „mielkaškė“ mašinoje, kuriai turėjo leidimą. O leidimas buvo paliktas automobilyje „Transporter“, nes į medžioklę važiuoja su šiuo „busu“. Už tai gavo baudą ir susimokėjo. Prieš tai ginklas buvo namuose seife. Vežėsi ginklą, nes ruošėsi į medžioklę medžioti bebrų. Ketino medžioti Kėdainių raj. Tuo metu buvo leidžiama vienintelė bebrų medžioklė. Medžioklei leidimus turėjo. „Mielkaškė“, tai mažo kalibro šautuvas. Šis buvo su optika, dėkle. Tame dėkle galėjo būti ir duslintuvas, nes yra turėjęs duslintuvą. Šis juodas, apie 20 cm ilgio. Tačiau tuo metu galėjo būti duslintuvas dėkle, tačiau šio galėjo ir nebūti. Tačiau pas jį jo nėra. Be to, kiek girdėjo, kaip sakė G teisme per apklausą, kad kažkas nukrito ant žemės. Be to jis iš miškelio grįžo su mašina, o ne pėsčiomis. O jį G brolis atvežė. Taigi prieš tai jis nuėjo į mišką, po to išėjo. Paskui paskambino „S.“ ir su šiuo tenai (į įvykio vietą) grįžo. Po to pareigūnams parodė leidimą, tačiau šie pasakė važiuoti į komisariatą ir jis nuvažiavo. Nepasakys ar buvo ginkle šovinys, tačiau galėjo būti apkaboje ir likęs. Be to „busą“ atvarė į degalinę „Statoil“, o miškelis gal už 400 metrų iki tos degalinės. Taigi jis iš mikelio pėsčiomis atėjo į degalinę, o į laikrodį nežiūrėjo kiek laiko užtruko. Taip pat atsakė, kadA turėjo aprašyti ginklą, jie neatliko savo darbo. Paskui kažkas kažką pamatė, paskui pradeda fantazuoti, kad sukeisti ginklai, tai prie ko čia jis. Tačiau jis B. nieko neprašė, jokios paslaugos. Tokių aplinkybių nebuvo. Buvo tik tai, kad jis atvyko į Vilniaus miesto 2 PK. Be to, įvykio vietoje jamA pasakė, kad ginklą išveža į Vilniaus miesto 2 PK. Nors jis (K) pats atvažiavo į įvykio vietą, oA dar buvo tenai. Be to jisA parodė darbo pažymėjimą, o šis jam pasakė, kad jam vienodai. Be to pasakė, kad jam liepė ginklą į komisariatą pristatyti.A nuvažiavo su „Golfu“, o tarnybinio automobilio vairuotojas susisodino tuos du sulaikytus asmenis, o jis (K) su „Transporter“ automobiliu važiavo paskui. Turbūt ginklas buvo „Golfe“. Komisariate jis prisistatė, kad pareigūnas, jog ginklo savininkas. Taigi važiavo savo noru iš paskos pareigūnams, nes šie išvežė jo ginklą, o šiam leidimas buvo pas jį. Taigi pirmas važiavo „Kadikas“, paskui šįA, o šiam paskui jis. Tačiau visi suvažiavo į Vilniaus miesto 2 PK kiemą. Atvažiavo tarnybinis automobilis, po to įvažiavo į kiemąA, po ko jis (K) automobiliu sustojo šalia. Po toA nešėsi jo ginklą į komisariatą. Jis ėjo paskuiA už 3-4 metrų. Jie įėjo į komisariato budinčią dalį. Jis B priėjo, padavė leidimą B..B pasakė, „eik pailsėk tenai“. Šis buvo atsakingas. Po to šis davė pūst, liepė surašyti paaiškinimus ir paleido. Po kelių dienų jis B nuvažiavo į Gariūnų policijos nuovadą, ten jį nubaudė už ginklo palikimą be priežiūros. Vėliau jį kvietė į vidaus tyrimą. O kvietėM. Šis sakė prisipažinti. Tačiau gerai, kad jis (K) skaitė surašytus parodymus. Be to pas jį, jo tėvą darė kratas, tačiau jam nėra ką slėpti. Įvykio metu buvęs „Golfas“ jo, o šio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Be to šiame automobilyje tuo metu buvo pusė žiūrono. Taip pat atsakė, kad jam kažkuris iš buvusių „Golfe“ prisiskambino ir sakė, jog juos sulaikė. Atsakė, kad jo žmona tą dieną nebuvo atvykusi į Vilniaus miesto 2 PK, nes ji su mažamečiais vaikais būna namuose. Nežino kas ką tvirtina, nes kaip ji galėjo be vairuotojo pažymėjimo ir su puse metų vaiku atvažiuoti į komisariatą. Be to jo „Golfe“ paliktas ginklas buvo rudas, ruda buože, su juoda optika, taigi standartinė „mielkaškė“, jos visos vienodos. O ginklo dėklas buvo kamufliažinis, vidui porolonas, šis turėjo rankenas. Jam niekas šio ginklo neleido paimti į rankas. Be to komisariate ginklo nebuvo paėmęs į rankas. Taip pat atsakė, kad jis iš to miškelio grįžo prie G. ir B.. Nežino, kodėl tie pareigūnai, taip rašo, kad nebuvo atėjęs. Be to jis važiavo su savo „busu“ į komisariatą, o ne su A.. Jis ėjo paskui šį į komisariatą, kokie 5 metrai atstumu.A nešėsi ginklą, tą ginklą jisai padėjo ant budėtojų stalo. Dėklas buvo tam, kad dulkės nepapultų į ginklo vamzdį, gi tam ginklo dėklas yra reikalingas. Be to ankščiau jis turėjo tam ginklui duslintuvą. Tačiau šį turėjo iki šio įvykio. Duslintuvas buvo mašinoje, dėkle, jis buvo iki tol kol jis buvo išėjęs į miškelį. Duslintuvas buvo juodas, 20 cm ilgio su nedidele kiauryme. Jis parsiduoda komplekte, bet Lietuvoje jis kaip ir uždraustas, nes už jį numatyta ATPK atsakomybė. Taigi duslintuvas buvo dėkle, bet šis nebuvo užsuktas. Be to jis važiavo į komisariatą tam, kad išvengti drausminės nuobaudos. Komisariate nieko neminėjo apie duslintuvą. Be to jis komisariate nematė ar yra duslintuvas, ar duslintuvo nėra. Tačiau iki nuėjimo į miškelį duslintuvas buvo mašinoje dėkle. Ginklas gulėjo dėkle, užsegtas. Porolonas buvo užmautas ant šautuvo vamzdžio, o dėkle buvo duslintuvas. Išeidamas į miškelį dėklą prasegė, nes iš šautuvo išėmė apkabą. Jis nesakė, kad dėkle buvo duslintuvas. Tai darė, kad išvengti drausminės ar administracinės atsakomybės. Patikslino, kad iš šautuvo išėmė apkabą, o joje buvo „mielkaškės“ šoviniai. Neatsimena ar ten didžioji, ar mažoji apkaba buvo, nes viso keturios apkabos buvo. Kai atvažiavo į komisariatą su savimi turėjo apkabą, tačiau jo niekas neprašė ją pateikti, todėl jis nepateikė. Be to jis išeidamas į miškelį ginklą paliko dėkle, ant galinės „Golfo“ sėdynės. Jam atrodo, kadA nešė ginklą dėkle, eidamas į komisariatą.

Liudytojas R. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jau nebe pareigūnas, pensijoje. Neturi priežasčių apkalbėti. Iš matymo kaltinamuosius pažįsta. Važiavo tarnybos metu su Ražausku tarnybine mašina, Titnago gatve link Gariūnų gatvės. Pastebėjo mašinoje sėdinčius du žmones. Šie buvo vienas gale, kitas priekyje. Lyg tai šie kažkokią optiką turėjo, žiūrėjo link upės. Sustojo, patikrino įtartinus asmenis ir rado šautuvą. Iškvietė 2 PK pareigūnus. Taigi sulaikyti asmenys žiūrėjo pro optiką link upės, kažkas buvo tokio. Tiksliai neprisimena, nes tai prieš metus buvo. Šautuvas kaip šautuvas, kiek atsimena „mielkaškė“. Tačiau ne orinis. Jis pats ne medžiotojas, todėl pasakyti tiksliai apie šautuvą negali. Tačiau tas šautuvas buvo vieno vamzdžio, lygtai vienas vamzdis, o koks užraktas neatsimena. Tas šautuvas buvo su optika. Negali pasakyti kokio ilgio, kokio diametro ta optika buvo. Duslintuvas... Buvo kažkas ten uždėta ar metalinis, ar aliuminis daiktas, kaip duslintuvas. Iškvietė 2 PK darbuotojus. Parašė tarnybinį ir perdavė sulaikytus asmenis. Sulaukė pareigūnų, kol laukė, surašė tarnybinį. Tuo metu, iš šių dviejų asmenų esančių teismo salėje, žiūrėjusio per optiką į upę nebuvo. Tačiau tuos žmones perdavė 2 PK pareigūnams. Dabar negali pasakyti, kurie pareigūnai atvažiavo į įvykio vietą. Lygtai buvo vienas jaunas pareigūnas. Šie atvažiavo lygtai su tarnybine mašina Volkswagen Caddy. Be to vienas pareigūnas buvo civiliškai apsirengęs, o kitas buvo su uniforma. Jis matė, kad tai 2 PK pareigūnai. Yra matęs juos komisariate, juk ir mašina tarnybinė, tačiau ne tą jauną, o vairuotoją buvo matęs komisariate. Neatsimena ar tarnybiniame pranešime aprašė tą šautuvą. Tačiau iš jo tą ginklą paėmė operatyvinis darbuotojas. Be to prieš tai buvo susisiekta su budėtoju, po to pareigūnai atvažiavo į vietą. Šiems jie perdavė viską ir išvažiavo. Negali pasakyti ar tame šautuve buvo šovinių. Neprisimena buvo, ar nebuvo, nes senai jau tai buvo. Metai laiko jau praėjo. Dėl to buvo surašytas tarnybinis. Neatsimena ar buvo šautuvas su diržu. Be to atsakė, kad tą šautuvą pastebėjo kai priėjo prie automobilio. Šis gulėjo automobilio salone po batu, šautuvas taip buvo pridengtas. Tačiau negali pasakyti ar šautuvas buvo ant grindų, ar ant sėdynės. To šautuvo stengėsi neliesti, o tuos du asmenis - vairuotoją ir tą keleivį, kuris gale sėdėjo, surakino antrankiais. Jis žiūrėjo į šautuvą, bet stengėsi nelysti, kad piršto antspaudų nepaliktų. Belaukiant 2 PK policijos pareigūnų niekas prie jų nebuvo priėjęs. O kai atvažiavo 2 PK pareigūnai, jie sulaikytus asmenis perdavė šiems ir išvažiavo. Lyg tai kaltinamasis A. K. privažiavo tuo momentu, kai jie išvažinėjo, bet jie su juo nešnekėjo. Negali pasakyti, ar tas šautuvas buvo dėkle ar ne, lyg tai jis dėkle nebuvo. Be to lyg tai dar privažiavo viena mašina, dar vienas asmuo su raudonu mikroautobusu. Tačiau jis buvo vienas, turbūt A. K.. Tų sulaikytų asmenų duomenis jie nurodė savo tarnybiniame pranešime. Be to automobilis buvo pirmas, senas „golfas“. Lygtai geltonos spalvos. Dėl tarnybinio surašymo, tai neatsimena ar jis laikė šautuvą rankose. Tačiau matė, kad yra optika, kad šautuvas ne pneumatinis. Pneumatinis ginklas kitaip užsitaiso, nei ne pneumatinis. Taigi jis šį apžiūrėjo po ko iškvietė 2 PK pareigūnus. Neprisimena ar laikė, ar nelaikė tą ginklą rankose. Neprisimena, ar jo kolega R. laikė tą ginklą rankose. To šautuvo individualizuoti negalėtų. Tarnybiniame pranešime turėtų būti aprašytas šautuvas, jo numeris. Tačiau numeris gal buvo, gal jo ir nebuvo. Jeigu nebūtų buvę numerio ant šautuvo, tai tada parašytų tarnybiniame, kad nebuvo numerio. Ne ekspertas, patvirtinti negali ar tai šaunamasis šautuvas. Sulaikyti asmenys paaiškino, kad atvažiavo pašaudyti ančių. Daiktas, kažkoks antgalis, buvo panašus į duslintuvą. Kategoriškai teigti, kad tai buvo duslintuvas negali. Kokios spalvos jisai buvo nepamena. Kai atvyko 2 PK darbuotojai, buvo priėjęs vairuotojas, ir operatyvinis darbuotojas. Jie buvo dviese. Atrodo, kad iš vis to ginklo rankomis nejudino, tačiau tiksliai dabar neprisimena. Jam taip atrodo. Apie šovinį nieko negali pasakyti, kaip ir ar ginklas buvo užtaisytas, ar nebuvo užtaisytas. Pagarsinus liudytojo R. L. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, 79-81) pastarasis paaiškino, kad patvirtina visas aplinkybes, kurios surašytos jo paaiškinime (apklausos protokole). Šie paaiškinimai surašyti iš jo žodžių. Dabar bijo meluoti. Tačiau šovinys buvo mažiukas. Nežino, iš kokio metalo buvo pati gilzė. „Makaravo“ geltona gilzė, „glocho“ irgi geltona. Nežino kokios gilzės. Tačiau „Mielkaškių“ būna pilkos spalvsos. O šiuo atveju negali pasakyti kokios spalvos buvo gilzė. Konkrečiai negali pasakyti. Kad pamatyti šovinį reikia ne į vamzdį žiūrėti, o pažiūrėti iš viršaus, vadinasi užraktas buvo. Kitaip nepamatytų. Šovinį matė, vadinasi buvo atrakintas. Ar buvo šautuvo dėtuvė, ar jis buvo su apkaba, neatsimena. Ar šautuvas buvo su kryptuku, negali pasakyti. Nesitaikė. Nenori meluoti. Nenori apkaltinti žmonių. Gali pasakyti tik kiek prisimena. Apie optiką tarnybiniame parašyta, nes iš pradžių jis pagalvojo, kad žiūronai. O sustojus pasirodė, kad šautuvas. Negali pasakyti koks tas šovinys buvo ar garsinis, ar dujinis, ar kovinis. Neprisimena, ar kulką šovinyje matė.

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius. Neturi priežasties juos apkalbėti. Žino, kad dingo kažkoks šovinys. Jis dirba Vilniaus miesto 2 PK. 2010-03-11 dirbo Vilniaus miesto 2 PK vairuotoju, važinėjo pagal iškvietimus. Šią dieną gavo iškvietimą, į šį nuvyko. Netrukus jis su tyrėju A gavo kitą iškvietimą. Jiedu nuvažiavo į Titnago gatvę. Čia rado kelių policijos ekipažą ir du sulaikytuosius asmenis. Kelių policijos pareigūnai jam perdavė tuos du sulaikytuosius. Jis šiems uždėjo antrankius, po ko juos įsodino į tarnybinį automobilį, Po to jis sėdėjo tarnybinėje mašinoje. Daugiau nieko nedarė. OA bendravo su kelių policininkais. Po to jis tuos du asmenis pristatė į komisariatą. A atvažiavo su sulaikyta mašina į komisariatą. Turbūt jis vienas atvažiavo į komisariatą. Jo nematė, kai šis važiavo. Koks atstumas tarp jų buvo, negali pasakyti. Atrodo, jog jis pirmas atvažiavo į PK. Po kiek laiko atvažiavoA, tačiau tiksliai nežino. Po to jis su A važiavo į kitus iškvietimus. Be to jis tame „Golfe“, kuris buvo Titnago gatvėje, nieko nematė. Tačiau žinojo, kad turėjo būti sulaikyti asmenys su kažkokiu ginklu. Apie tai jam budėtojas buvo telefonu pranešęs. Atsakė, kad jis įvykio vietoje praktiškai visą laiką sėdėjo tarnybiniame automobilyje. JamA pasakė važiuoti į komisariatą. Be toA pasakė, kad jis važiuos su tuo „Golfu“. Tuo metu, buvo privažiavę du kelių policijos pareigūnai. Be to dar buvo atvažiavęs K. Jis sėdėjo mašinoje ir per veidrodėlį matė, kad K atvažiavo. Tuo metu, kai K atvažiavo, tie du asmenys jau sėdėjo pas jį automobilyje. K tikriausiai galėjo tuos du sulaikytus asmenis jo tarnybiniame automobilyje. Tiksliai nepaskys, ar K buvo išlipęs iš automobilio, ar kalbėjo su kuo nors. Gal ir buvo išlipęs. Neatsimena, ar šis bendravo su kuo nors, ar su kelių policininkais, ar su tyrėju A. Be to jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo priekyje „Golfo“. Todėl galėjo matyti tik tiek, kiek per automobilio galinio matymo veidrodį matosi. Taip pat atsakė, dėl pažįsta kaltinamuosius. Vienas iš jų budėtojas, o su K, jis irgi pareigūnas, susipažino, kai prasidėjo tie įvykiai. Jis nematė, kad kas nors įvykio vietoje būtų apžiūrinėjęs tą šautuvą. Be oA tą šautuvą atvežė į komisariatą, paskui šis turėjo būti perduotas budėtojui. Neatsimena, kaip šautuvas buvo perduotas. Be to tuo metu buvo daug iškvietimų, daug dokumentų forminti ir kitus klausimus spręsti. Atliekant tarnybinį patikrinimą, jis prieš vidaus tyrimo skyriaus pareigūnų apklausas bendravo su A. Po apklausų, dėl šio atvejo, jis jo klausė apie tyrimą. Kaip bendravo su A, gal kažkas praeidamas ir girdėjo jų bendravimą. Galėjo kieme susitikti, bendravo koridoriuje, kieme. TačiauA nesutardavo su komisariato pareigūnais. Šis buvo konfliktuojantis. Be to šis sakęs, kad į „operų“ kabinetus pastoviai užeinama. Be to, nepamena, kur jis buvo, kaiA sulaikytą automobilį atvarė į komisariato kiemą. Nepamenu, su kuoA bendravo jam atvarius sulaikytą automobilį. Taip pat atsakė, kad Titnago gatvėje, sulaikytas automobilis „Golf“ buvo žalios spalvos, tačiau tiksliai neatsimena. Šiaip tiksliai neatsimena, kaip tas ginklas atrodo. Lyg tai matė, kaipA tą ginklą aprašinėjo. Jis matė kaipA iš automobilio „Golf“ atnešė ginklą į komisariato budėtojų dalį. Kur tuo metu buvoB, jis nežino. Ką veikė, ką darėB neprisimena. Kaip buvo nešamas ginklas, negalėtų paaiškinti. Į klausimą, ar 2010-04-10 jis buvo užėjęs pasA pasišnekėti, atsakė, kad ten pastoviai eini pas „operus“ pasišnekėti, tai negali pasakyti, ar tą dieną buvo pasA. Vyko tuo laikotarpiu tarnybinis patikrinimas. Jis klausėA dėl to ko, kas ten vyksta vidaus tyrimas. Išsamiai neatsimena, kas ko klausė. Gal kartu su D buvo nuėję pasA. Turbūt buvo kabinete pasA pasidomėti kas ten vyksta, ko ten klausinėja tarnybinio patikrinimo metu.A kalbėjosi su D. B.. Paskui jis (liudytojas) sužinojo, kadA darė įrašą. Tai sužinojo ir iš vidaus tyrimo tarnybos pareigūnų. Koks pokalbio turinys buvo apie tarnybinį patikrinimą, dabar neatsimena. Tačiau tuometA priekaištavo Di dėl kažko, o dėl ko tiksliai jau nepamena. Apie santykius B su A, taiA su niekuo niekada gerų santykių neturėjo. Be toA su kolektyvu nesutardavo. Priežasties jis nežino.A su niekuo nebendraujantis. Pagarsinus liudytojo J. B. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis paaiškino, kad neatsimena, ar šautuvas buvo dėkle, ar ne dėkle. Laiko daug praėjo, tuo metu gal geriau prisiminė. Taip pat neatsimena, arA nešė su dėklu, ar be dėklo tą ginklą. Neatsimena, bet atrodo ir prieš tai iškvietime buvo ginklas, peilis. Taip pat atsakė, kad nepamena, gal kažką ir pasakęs, gal buvo išėjęs parūkyti. Tiksliai neprisimena, kad kažką šnekėtų su A kieme. Neatsimena, arA, atgabenęs ginklą, sulaikytą automobilį, kieme būtų į tarnybinį automobilį padėjęs tą ginklą. Be to jis (liudytojas), atvykęs į komisariatą, jokių dokumentų nepildo. Nematė, arA pildė kokius tai dokumentus. Tai jų darbas. Pokalbio metu su A, nepamena, arA naudojo tokią frazę: „Jūs vyrai mane pakišote“.

Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareigūnas, dirba ir šiuo metu. Kaltinamųjų nepažįsta, nebent iš matymo tarnyboje. Asmeniškai jų nepažįsta. Tą dieną budėjo Vilniaus apskrities VPK. Jų skyrius gavo pirminę informaciją, kurią turėjo patikrinti. Jų skyrius valdo pajėgas, todėl kažkas iš pamainos pareigūnų gavo tą informaciją. Tiksliai turinio neatsimena, kaip ir tų aplinkybių. Tačiau kažkas buvo susiję su ginklu. Informaciją patikrinti buvo pasiųstas patrulis, kuris patruliavo mieste, taigi budintis ekipažas. Šis dirbo pagal sektorius. Šis ekipažas atvažiavo patikrinti informaciją. Atvažiavęs patrulis, informavo apie ginklą. Sunku dabar pasakyti, nelabai prisimena, koks ten ginklas buvo. Kaip nurodė lyg tai buvo kovinis ir su duslintuvu. Reiktų jo pirmine apklausa vadovautis, ten tiksliau turi būti, kad nesukaldinti. Šiek tiek atsimena apie tą įvykį, tačiau pas juos daug įvykių būna. Pagarsinus liudytojo E. S. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis paaiškino, kad specialistas, tai tuo metu budėjęs Vilniaus miesto 2 PK budėtojas. Pagal pareigas jis yra specialistas, - specialistas budėtojas. Jis vadovauja visai operatyvinei grupei komisariate, jis siunčia pareigūnus į įvykio vietą. Po to eina postinis, vairuotojas. Pareigūnų darbas priklauso nuo tuo metu esamos pamainos sudėties. Jis dėl to įvykio kalbėjo su tuo vyriausiuoju, o pagal balsą, atrodo, jisai B. prisistatinėdavo. Jam atrodo, jog tuo metu šis prisistatinėjo šia pavarde. Šiuo atveju B atsiliepė. Be to, praktikoje būna, pasitaiko, kad paskambinus teritorinio komisariato specialistui šis pasako, kad negali kalbėti, turi daug darbo. Tokių atvejų būna, visokių įvykių būna. Specialisto tiesioginių funkcijų negali pasakyti. Reikia žiūrėti jo, kaip teritorinio komisariato, specialisto pareigybę, o jis su šia nėra susipažinęs. Kaip supranta, jis atsakingas už visą pamainą, tuo metu budėjimą. Be to, specialistas jam pasakė to šautuvo savininką, to šautuvo ir numerį. Tikėtina, kad tai jis užsirašė, nes apklausos metu negalėjo jo mintinai atsiminti. Visus, kiek atsimena, duomenis užsirašė, ar darbo sąsiuvinyje, ar kur viską žymisi. Be to jis pirmiausia bendravo su Titnago gatvėje buvusiais kelių policijos pareigūnais. Tačiau tuo metu šie jam nepranešė ginklo modelio, kalibro ir t.t. Tačiau, kiek pamena, jis šiems davė nurodymą ginklo neliesti, nes turėjo atvykti operatyvinė grupė, ekspertai, kad būtų galima ginklą apžiūrėti. Taigi jis ginklo nematė, t.y. kad jis kovinis ir, kad jis yra ginklas. Tačiau ką pareigūnai jam perdavė, tai tuo metu jis ir patikėjo, nes jis dirbančiais pareigūnais pasitiki. Be to, tuo metu jis duomenų bazėje netikrino, kas ten per ginklas, kieno jis ir t.t. Tikslius duomenis, leidžiančius identifikuoti ginklą jis gavo vėliau iš Vilniaus miesto 2 PK budėtojų. Kol ginklas nebuvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK, jokių žinių apie ginklą jis neturėjo, tik žinojo, kad toks daiktas ar ginklas, ar daiktas panašus į ginklą buvo. O kad įvykio vietoje buvo ginklas, tai jam pasakė minėti kelių policijos pareigūnai. Kad ginklas užtaisytas pranešė vienas iš šių pareigūnų, tačiau šio pavardės nepamena. Be to jie bendrauja šaukinais per radijo ryšį. Jam sunku pasakyti koks šautuve buvo šovinys. Tačiau tai jis aiškinosi, bet šiuo metu sunku daugiau apie tai pasakyti. Taip pat apie ginklo užtaisymą nieko daugiau negali pasakyti. Negali pasakyti, ar pareigūnas įvardino šautuvo kalibrą, ar jisai buvo šratais, ar kitokiu užtaisu užtaisytas. Neatsimena, ar tą pranešimą po 18 val. priėmė jis asmeniškai.

Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta iš kaltinamųjų D. B.. Jis su šiuo dirbo Vilniaus miesto 2 PK, o kitą asmenį (A. K.) matė, kuomet buvo prieš pora metų nuvykęs į įvykio vietą. Asmeniškumų neturi prieš šiuos asmenis. 2010 metais dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK NTS tyrėju. 2010 metų pavasarį, buvo gautas pranešimas, kad reikia vykti į įvykį, adreso nepamena, Gariūnų berods gatvėje, kur įvykio vietoje jau buvo patrulių ekipažas. Čia buvo taip pat automobilis „Golf“ ir buvo sulaikyti keli asmenys, kurie vairavo minėtą automobilį. Be to buvo pranešta jam ir su juo į įvykio vietą važiavusiam vairuotojui, kad jie vyktų tuo adresu. Vairuotojas jį nuvežė ir paaiškino visas aplinkybes. Tačiau į įvykio vietą jį (liudytoją) nukreipė Vilniaus miesto 2 PK budėtojas. Tuo metu buvo budėtojas D. B.. Buvo nurodymas nuvykti tuo adresu ir išsiaiškinti tas aplinkybes. Nuvykęs į įvykio vietą, jis dar matė du asmenis ir jų automobilį. Mano, kad ant galinės sėdynės buvo šaunamasis ginklas. Iš kart jis to ginklo neėmė, jį matė. Ginklas buvo panašus į medžioklinį, ilgas. Ant šio dar buvo, berods, optinis taikiklis, o vamzdžio gale buvo sustorėjimas. Daugiau apie šautuvo vamzdžio sustorėjimą šiuo metu jam sunku nusakyti. Bijo suklysti. Tačiau šis buvo apie 20 cm., negali tiksliai atsiminti. Tačiau tikrai žino, kad jisai buvo. Po to buvo atidarytos automobilio durelės. Be to pareigūnai, kurie buvo iš patrulių ekipažo, jam irgi parodė tą ginklą. Taigi tas sustorėjimas ant šautuvo galo buvo apvalus ir apie 20 cm., be to metalo spalvos, šviesus. Tuo metu jis to ginklo neėmė. Būtent kai pamatė tą ginklą, viską apie tai pranešė Vilniaus miesto 2 PK budėtojui. Tačiau ar minėtame šautuve buvo šovinys ar ne, jis to nežino. Taigi, paskambino budėtojui B., nes šiam turėjo informuoti, kas įvykio vietoje yra, ir paklausti ką toliau daryti. Tuomet buvo netradicinė situacija, todėl konsultavosi su budėtoju. Jisai jam pasakė, kad jam (liudytojui) reikia sėsti į automobilį „Golf, o tuos du sulaikytus asmenis pasodinti į jų tarnybinį automobilį ir visiems grįžti į Vilniaus miesto 2 PK. Taip ir buvo padaryta, tie du asmenys buvo pasodinti į tarnybinį automobilį, o jis grįžo su tuo sulaikytu automobiliu. Tuo metu ginklas buvo ant „Golfo“ galinės sėdynės. Pirmas nuvažiavo tarnybinio automobilio vairuotojas su tais sulaikytais asmenimis. Jis važiavo jam iš paskos. Nepamena, ar jam važiuojant į komisariatą buvo kokių tai pranešimų, ar jis su kuo nors bendravo. Jis su „Golfu“ vienas grįžo į Vilniaus miesto 2 PK. Po to jis paėmė šautuvą, ėjo link budėtojų dalies. Bet lauke buvęs vairuotojas, kuris atvežė tuos sulaikytus asmenis, jam pasakė, jog nėra budėtojo, kad reikia palaukti čia lauke, ir kad reikės važiuoti į kitą iškvietimą. Budėtojas buvo kitame pastate. Tuomet lauke, jis į jų transportą padėjo minėtą ginklą. Sulaukė budėtojo. Šiam buvo perduotas ginklas, t.y. jis B. perdavė tą ginklą, po ko jis (liudytojas) nuėjo į savo kabinetą dokumentų. Dėl ginklo perdavimo, perėmimo buvo kalbama, o būtent, kad paskui grįžus sutvarkys dokumentus. Tai jis kalbėjosi su B.. Be to praktikoje taip pasitaikydavo, įvertinus tai, kad būdavo daug iškvietimų ir reikėdavo skubėti. Be to jisai (liudytojas) paėmė ginklą toks, koks buvo automobilyje, o kurB nuėjo su ginklu, nematė. Po to jį į kitą įvykį nukreipėB. Patikslino, kad jie iš pradžių važiavo į vagystės įvykį, o pakeliui juos informavo, kad sulaikytas automobilis, asmenys su ginklu. Po ko, jie pirma važiavo į įvykį dėl ginklo, nors turėjo važiuoti į vagystė vietą. Po to jie buvo nuvykę į vagystės vietą, apiformino tą įvykį ir grįžo į komisariatą. Po to jis sužinojo, kad tą ginklą kažkaip turėjo, ar apžiūrėjo kitas tyrėjas, kad ginklas perduotas. Daugiau jis ginklo nematė. Jis tik tą ginklą pristatė, perdavė budėtojui ir viskas. Paskui sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklausia žmones. Buvo gana aišku, kad kitas ten budintis darbuotojas viską sutvarkė ir tvarko. Tačiau jis matė tą ginklą automobilyje, kurį ir pristatė. Tyrimo metu atpažinti tas ginklas jam nebuvo parodytas. Pagarsinus liudytojo E. A. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, bylos lapas 98-99, 100-101), pastarasis paaiškino, kad ginklo jam nerodė, rodė tik tai nuotraukas. Kai matė nuotraukas, jam pasirodė, kad ne toks ginklas. Be to atsakė, kad ginklas „Golfe“ nebuvo dėkle. Jisai šiame automobilyje matėsi. Kaip suprato, policijos ekipažas ir pastebėjo tą ginklą, nes šis nebuvo dėkle. Jis su sulaikytais asmenimis nebendravo, tiesiog paskambino budėtojui ir pasiteiravo ką daryti. Jis buvo nesenai pradėjęs dirbti, todėl pasiskambino ir pasiteiravo ką daryti. Be to kai buvo sulaikyti asmenys, tuomet į įvykio vietą buvo atvažiavęs kaltinamasis A. K.. Šis pradėjo sveikintis su policijos pareigūnų ekipažu, paskui priėjo prie vairuotojo Burlingio. Kai K atvažiavo į įvykio vietą, jis suprato, kad šio ginklas ir jo automobilis. K tuo metu buvo atvažiavęs su šviesios spalvos automobiliu, jei neklysta, kaip mini autobusiuku. Kiek žino, K tuo metu atvažiavo vienas. Jisai pasakė, kad dirbo statybose ir sužinojęs apie įvykį, atvažiavo. Jis buvo su kombinezonu ir rodė, lygtai, vinis. Taigi jiems atvažiavus į įvykio vietą, po kokios minutės, dviejų atvažiavo K. Pripažino, jog K. įvykio vietoje bendravo su juo (liudytoju). Tačiau jis šiam paaiškino, kad ginklas ir automobilis bus vežami į komisariatą ir šis galės išsiaiškinti visas aplinkybes tenai. Kai jis atvyko su sulaikytu automobiliu į kiemą, būtent kieme buvo jų policijos komisariato vairuotojas, kuris pristatė du sulaikytus asmenis. Kai jis įvažiavo į komisariato kiemą, atrodo, jog kitų asmenų tuo metu nebuvo. Apie tai, jog iškilo neaiškumai dėl to ginklo, sužinojo tada, kai jam reikėjo vykti į tyrimo skyrių. Tada po įvykio jau buvo praėję gal koks mėnuo, gal daugiau. Kai buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, su juo iš Vilniaus miesto 2 PK pareigūnų būtent bendravo D. B.. Jisai jam labai daug nedetalizavo, tačiau sakė, kad gali baigtis jam (liudytojui) blogai, nes kažkas yra su ginklu. Tiksliai dabar nepamena. Jisai užsiminė apie ginklą. Klausė ar atsimena įvykio detales. Berods jam aiškino kaip viskas iš tiesų buvo. Tačiau kiek pamena tada nebuvo išskirtinis budėjimas, palyginus su kitais. Praktiškai per 8 iškvietimus reikėjo važinėti. Jis (liudytojas) B. sakė, kad prieš mėnesį visa tai buvo, todėl nelabai gali prisiminti. Tačiau jis sakė, kad ginklas buvo. O D. B. pasakė, jeigu kas, sakyti, kad neprisimena kaip ginklas atrodo. Tuo metu jis šio pokalbio nesureikšmino, nes jis neapžiūrinėjo ginklo. Todėl apie ginklą išsamiai pasakyti negalėtų. Pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui pateikė garso įrašą. Įrašą padarė, nes vėliau įsitikino, kad kolega buvo pasakęs, kad neva jis (liudytojas), paėmęs ginklą, nusukęs nuo jo būtent duslintuvą. Tačiau kaip jisai įvardino, tiksliau nepamena. Be to, kolega pasakojo, kad važiavo jis (liudytojas) ne vienas, o iš tikrųjų taip nebuvo. Be to, kad jis važiavo su automobilio savininku. Suprato, kad būtent bandoma tą faktą, kad ginklas dingo, suversti jam (liudytojui). Todėl jis, kad apsisaugoti nusprendė įrašyti savo kabinete pokalbį. Be to eidamas į vidaus skyrių, budėtojas klausė jo kaip dėl to ginklo. Tiesiog po kelių dienų ar kitą dieną, per jo budėjimą buvo pas jį užėjęsB. Tuo metu kabinete daugiau, kas galėtų girdėti ir patvirtinti ką jisai B pasakojo, nieko nebuvo. Būdamas savo kabinete ir pasinaudojo tuo įrašymo prietaisu. Tačiau pas jįB užėjo vienas. Tarp jų pokalbis vyko apie ginklą, kad jam (B.) berods prasitarė kolegos, kieno tas ginklas, ir kad buvo sukeisti ginklai. Tą įrašą jis darė savo kabinete, tačiau specialiai B. neieškojo. Patikino, kad D. B. pats atėjo pas jį. Be toB matė, kad jis vienas sėdi. Taigi jis jo nekvietė, neieškojo jokių su juo ryšių. Be to, kai jis sužinojo tokią informaciją iš vidaus tyrimo skyriaus, tai nenorėjo su Belecku palaikyti ryšių. Berods per jų akistatąB minėjęs, ar vienas buvo atėjęs, ar nevienas. Taip pat atsakė, kad įvykio metu matyto šautuvo buožės spalva buvo šviesios spalvos, jinai buvo medinė. Neprisimena ar buvo lovelis. Dėl buožės galo, tai atrodo, jog buožė visa buvo šviesi. Tas šautuvas buvo su diržu, nes jis jį paėmęs už jo diržo šį nešė. Taigi šautuvas buvo šviesios spalvos su diržu. Apie nuotraukose jam parodytą šautuvą jis dabar negali nieko daugiau pasakyti. Tačiau to ginklo, kurį rado „Golfe“, buožė šviesi ir buvo išlenkta. Be to šautuvo, kurį matė nuotraukose, o matė labai trumpą akimirką, atrodo, kad buožė buvo neišlenkta, berods, ši buvo tamsios spalvos. Dėl kryptukų, tai jam sunku atsakyti, kuris ginklas juos turėjo, kuris jų neturėjo. Taip pat atsakė, kad įvykio metu jis susisiekė su budėtoju D. B.. Buvo paklausta, kas rasta, ar ginklas, asmenys, automobilis. Jis B. paklausė, ką daryti, supakuoti, išimti ar ką. Buvo nurodyta paimti tuos du asmenis, jam sėsti į tą automobilį, kurį jie vairavo, kad jis su automobiliu turi grįžti į Vilniaus miesto 2 PK. Jis įvykio vietoje jokių dokumentų nepildė, nefotografavo. Ginklo modelio ir numerio nežino. Tačiau įvykio vietoje buvo automobilis „Golf“, senas, 1 modelio, tamsios spalvos. Šio automobilio durelės buvo keturios. Be to, jis gal 10 minučių, gal 15 minučių važiavo iki Vilniaus miesto 2 PK. Tačiau bevažiuojant pakeliui jis niekur nebuvo sustojęs, tiesiog vairavo automobilį. Bevažiuojant kontaktų su K negalėjo būti, nes jis jo telefono numerio nežino. Nemano, kad jisai žinojo jo telefono numerį. Be to, anksčiau nėra buvę tarp jo, K. ir B. asmeninių konfliktų. Jis K. pamatė pirmą kartą, netgi šis priėjęs paklausė koks čia naujas darbuotojas. Be to, K priėjęs prie policijos vairuotojo, paklausė, kas čia per naujas darbuotojas. Jis specialių balistikos žinių neįgijęs. Tačiau išoriškai galėtų atskirti ginklą. Ginklų detalės pažįstamos, nes pats turi ginklą. Tačiau minėtas įvykio metu matytas šautuvas turėjo daiktą panašų į duslintuvą. Jis buvo šviesios metalo spalvos. Nežino kokios spalvos šie būna, tačiau, mano, jog kokia spalva jie nudažyti, tokia ir būna. Tačiau duslintuvas, tai ugnies slopintuvas, kompensatorius. Neturi tiek žinių, kad nurodytų kaip taisyklingai šis turi vadintis. Tai, kad šis ginklas buvo mažo kalibro, jis nustatė šį ginklą nešdamas, jis matė šio ginklo vamzdžio gale mažą skylutę. Patikslino, kad šio ginklo vamzdžio sustorėjimo gale matė skylutę. Jokių ornamentų, užrašų, išsikišimų, skylių ar pan. ant minėto sustorėjimo nebuvo. Atrodo, joj jisai buvo iš vientiso metalo. Tačiau jisai buvo cilindro formos, vientisas, šviesios spalvos metalo. Dėl garso įrašo, tai tai padaryti nusprendė jis pats, su niekuo nesikonsultavo. Be to, garso įrašymo priemonė buvo pas jį kabinete, jis jo nesinešiojo. Jis šį įrašą padarė, tam kad įnešti aiškumo dėl savęs. Nes buvo labai keista, kad kolega, su kuriuo jis dirbo, jam pasakojo, kad jis (liudytojas) važiavo su kitu asmeniu, kad jis (liudytojas) paėmė ginklą. Tiesiog, kad apsidrausti jis pasiėmė įrašymo priemonę. Ši buvo kabinete. Be to, jis jautė pavojų. Nes D. B. vidaus tyrime pasakojo, kad jisai (liudytojas) buvo su kitu asmeniu. Jam tai pasakė vidaus tyrimo tyrėjas. Įvardinti šio pavardę negali, nes neatsimena. Todėl, siekdamas apsidrausti, įrašinėjo pokalbį. Pokalbis vyko kabinete, buvo daromas garso įrašas, o tuo metu jiedu buvo tik dviese. Patikino, jog tuo metu su juo buvo tik D. B.. Jų pokalbis truko neilgai, apie pora minučių. Išklotinėje surašyti žodžiai: „Jūs vyrai mane pakišote“ – reiškia, kad vairuotojas, kuris pristatė sulaikytus, buvo lauke ir jam (liudytojui) pasakė palaukti budėtojo. O budėtojas D. B., kai šis su vairuotoju buvo susitaręs, kad vienas bus lauke, o kitas atėjo paimti ginklą. ArB dėl jo veiklos rašė skundus, tarnybinius, šito negali prisiminti, neprisimena.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vieną iš kaltinamųjų, t.y. K., pažįsta tik iš matymo. Pats yra pareigūnas. 2010 metais dirbo kelių policijoje. Čia tas įvykis kuomet sulaikė du piliečius su ginklu. Patruliuodami su Lebedevu, pastebėjo berods „Golf“ automobilį, šio spalvos neatsimins, tačiau atrodo šis buvo 1 laidos. Pastebėjo, jog šiame sėdi vienas asmuo ant galinės sėdynės, žiūri pro žiūronus. Nusprendė patikrinti. Po ko pamatė ant galinės sėdynės ginklą. Apie tai pranešė VPK. Atvažiavo tyrėjas. Šis išsivežė tuos asmenis ir ginklą. Tačiau tarnybinius pranešimus jis su porininku surašė iškarto. Berods tarnybiniame pranešime jis aprašė tą ginklą, tačiau negali to ginklo numerio prisimininti. Jis šį ginklą savo rankose turėjo. Tačiau šio ginklo numerio nepastebėjo. Tas šautuvas buvo „mielkaškė“, t.y. mažo kalibro. Šis buvo su buože, o buožė buvo medinė, rudos spalvos, ar šviesi ar kitokia nepasakys. Be to koks buvo buožės galas nepasakys. Ar antveidis buvo išpjautas, tiksliai neprisimena. Šio šautuvo užraktas, šovinio padavimas buvo elementarus, paprastas su rankenėle, atlaužti ir viskas. Ar šovinių dėtuvė buvo, ar ne, negali pasakyti, nes nepamena. Pagal jį, tai buvo elementari, paprasčiausia „mielkaškė“, kurios laikiklis buvo medinis. Daugiau šio šautuvo ypatumų nepamena, o ar optinis taikiklis atskirai gulėjo, ar buvo ant šio šautuvo neprisimena, tačiau dar ant šio šautuvo buvo duslintuvas. Duslintuvas buvo metalinis, tamsios spalvos, tarkim juodos. Duslintuvas buvo gal 10-15 cm. ilgio. Šis buvo vientisas, ant šautuvo vamzdžio. Jis ne ginklų ekspertas, todėl negali pasakyti ar tai gamyklinis, ar savadarbis duslintuvas. Sprendžia, kad ten buvo duslintuvas, iš to, ką per televizorių matė. Dėl optikos nieko negali pasakyti. Tačiau buvo elementarus vienos akies žiūronas. Jų tarnybiniai pranešimai buvo pakankamai išsamūs. Be to tas šautuvas buvo ne dėkle, jo nebuvo. Šautuvas „Golfe“ gulėjo po kažkokiais veltiniais, ar tai batais. Ar buvo kryptukas ant ginklo vamzdžio galo, tai ten buvo duslintuvas. Dėl šovinių, tai kiek pamena, tai šis ginklas buvo užtaisytas, nes buvo jį atlaužęs. Matė, kad yra šovinys. O šis buvo „Mielkaškės“ - mažo kalibro. Jis matė tą šovinį visą. Šovinys buvo su švinine kulka. Pati šio šovinio tūtelė buvo geltono metalo, vario spalvos, o šios gale švininė kulkutė. Jis šį šautuvą su tuo šoviniu, berods vamzdyje, jį ir paliko, kaip šis ir buvo. Paskui jis ginklo rankose nelaikė, tik apžiūrinėjo šį kiek įmanoma. Po to jie tuos asmenis sulaikė, surakino ir šie stovėjo prie mašinos. Lyg tai tie piliečiai nieko neaiškino kam priklauso ginklas, tačiau sakė, jog važiavo ančių pašaudyti. Kai jie juos sulaikė, šie neprašė jiems leisti paskambinti. Jis daugiau bendravo su VPK. Patikslino, kad jis padėjo atgal ginklą ant „Golfo“ sėdynės, po ko apie tai pranešė VPK. VPK pareigūnas pasakė palaukti kol atvažiuos tyrėjas. Po to šis atvažiavo, visus sulaikytus nusivežė ir automobilį nusivarė į komisariatą. Taip pat atsakė, kad K buvo atvažiavęs į įvykio vietą, kaip jisai atsirado ir kas jį atsiuntė, nežino. Jis su K nieko nekalbėjo. Tuos du piliečius pareigūnas nuvežė tarnybiniu automobiliu, o „Golfą“, tiksliai, neatsimena, gal pats tyrėjas nuvairavo. Nežino, ar su tyrėju, kas nors važiavo. Kaip su „Golf“ automobiliu buvo, neprisimena. Tačiau šautuvą pasiėmė tyrėjas. Taigi jie pasiėmė tuos sulaikytus asmenis, jų tarnybinius pranešimus ir ginklą. Nepamena, ar tyrėjas pildė kokius tai dokumentus įvykio vietoje. Jie (tyrėjai) matyt žino patys, ką jiems reikia, tokiu atveju pildyti, rašyti. Tačiau jis su porininku jokių dokumentų nepasirašinėjo. Jis tarnybiniame pranešime rašė apie visus veiksmus, kaip viskas vyko. Jis ginklo perdavimą ir įforminimą tarnybiniame pranešime išdėstė. Be to nurodė apie ginklą, kad šis buvo perdavuotas tyrėjui. Tuo viskas baigėsi, po ko jis su porininku važiavo toliau dirbti. Negali teigti, kad to ginklo numerio nebuvo, nes to ginklo ilgai, visapusiškai neapžiūrėjo, tačiau matė, kad šis užtaisytas, po ko jis šį padėjo. Tai juk ginklas, gali ir iššauti. Taip pat atsakė, kad jis klausė asmenų dėl ginklo leidimo. Šie pasakė, kad neturi leidimo ginklui. Ant minėto šautuvo porolono, ar kitos medžiagos, kiek pamena, nebuvo. Be to nepamena, su kokiu automobiliu K atvyko į įvykio vietą. Kas vairavo tą automobilį nepamena. Įvyko viskas greit, atvažiavo tyrėjas, šis su sulaikytais asmenimis daugiau bendravo. O K atvažiavo praktiškai kartu, kaip ir atvyko pareigūnai į įvykio vietą.

Be to, atsakė, kad nepamena, ar atlaužus užraktą šovinys buvo išmestas, ar jis pats išėmė šovinį. Tačiau pačią kulką (šovinį) jis čiupinėjo ir šį įdėjo atgal. Taigi jis kulką matė. Kaip atvažiavus tyrėjui vyko perdavimas, tiksliai nepamena. Tačiau atvažiavusiems pareigūnams jie išsiaiškino situaciją kas įvyko. Be to jie šiems pasakė, jog pastebėjo asmenis, jog yra ginklas. Tyrėjas, ar apžiūrinėjo ginklą nepamena. Mano, kad šis ėmė ginklą, nepaliks juk mašinoje jo. Taip pat atsakė, kad dėl šio įvykio jam teko su vidaus tyrimo pareigūnais bendrauti. Vyko jo apklausa.

Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tirdamas ikiteisminį tyrimą susipažino su D. B. ir A. K.. Jis (liudytojas) dirba Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Pagarsinus specialiuoju liudytu apklausto D. B. papildomos apklausos protokolą (2 tomas, 42-43 lapas), pastarasis į kaltinamųjų gynėjo klausimus atsakė, kad tai jo ranka padarytas prierašas apklausos protokole. Gali pasakyti tiek, jog apklausinėjo, viską rašė kompiuteriu, o spausdintuvas yra bendras. Atspausdintas protokolas dar kartą perskaitomas. Dėl to patikslinimo, tai be reikalo tai įrašė savo ranka, geriau būtų davęs B. pasirašyti. Neprisimena, arB prašė pagal laidavimą jį atleisti nuo atsakomybės. Kieno iniciatyva tas įrašas padarytas neprisimena. Tačiau lygtaiB prašė atleisti jį pagal laidavimą. Be to šis sakė, kad visiškai prisipažįsta ir todėl prašo atleisti pagal laidavimą. Iš tikrųjų tai jis pagal laidavimą galvojo atleisti B., kad šis dirbtų dar iki pensijos. Tačiau jis neturi teisės nutraukti tyrimo, nors tikėjosi, kad bus galima panaudoti tą priemonę, o būtent laidavimą. Be to analogiškas įvykis buvo kitoje byloje. Be abejonės sakė B., kad jei prisipažins, tai yra galimybė nutraukti bylą pagal laidavimą. Detalių dabar tikrai nepaskys. Pokalbis be abejo vyko, kad yra procesinė galimybė tą padaryti. Be to byloje dar buvo garso įrašas. Atsakė, kad nežino, kas įtakojo B pakeisti parodymus, kas galėjo įtakoti jo apsisprendimą. Tačiau jis B apie tą garso įrašą užsiminė, t.y. kad yra daugiau įrodymų. Todėl, jei nori prisipažinti, tai turi apsispręsti, nes pareigūnui iki pensijos buvo likę ne daug metų, jo buvo gaila. Jis jokio poveikio prie B nenaudojo, tik šiam sakė, kad yra tokios procesinės galimybės, jog yra galimybė pagal laidavimą, ir turi apsispręsti jis pats. ApklausojeB buvo be advokato. Taip pat atsakė, kad garso įrašą padarėA, tam kad apginti save. Vidaus tyrimo pareigūnai atlikinėjo tarnybinį patikrinimą, todėl galėjo būti apkaltintas irA.A norėjo užfiksuoti B, pokalbio metu viskas ir paaiškėjo. Kaip tas garso įrašas buvo prie bylos prijungtas neatsimena, tačiau jis tyrė tą bylą. Pradžioje, ar vėliau gavo tą bylą iš kito tyrėjo. Tačiau tas garso įrašas buvo prijungtas jau jam tiriant bylą. B apklausos vykdavo kaip ir visos kitos apklausos, konkrečiai visko nepamena. Parodymai užfiksuojami kompiuteryje, paaiškinus, tačiau kažkokie dalykai patikslinami. Po to atspausdinami bendru spausdintuvu. Tada įrašomi ranka patikslinimai, antrą kartą to paties teksto jis jau nebespausdina. Tekstas rinktas 2010-11-23. Tada jis detaliai apsiklausė B, po to kad jo paaiškinimus užfiksuoti, juos šiam pakartodavo. Taigi žodis, žodin tekste buvo surašyta, tą patį, jau surinktą tekstą, jis pakartotinai pakartodavo. Vadovaujantis sveiku protu ir ekonominiais sumetimais, antrą kartą to paties teksto nespausdino. Sistema tokia: perskaito tą patį tekstą, kur buvo prieš tai, ir klausia ar tinka, ar netinka. Taip pat atsakė, kadB davė naujus parodymus, tai patvirtino senus parodymus, kad prisipažįsta gailisi. Kiek laiko įtariamojo (B) ši apklausa vyko nepamena. Laikas užfiksuotas protokole. Tačiau, jis B pasakė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pasiūlė apsispręsti. Jei nori prisipažinti, turi priimti sprendimą, taip teigė B. Dėl specialaus prierašo, jei šis būtų padarytas be B valios, tai nežino kaip vertintų, bet tai buvo su jo valia. Klaida, kad nedavė, kad pats parašytų. Tai grynai klaida, tokių atvejų ir daugiau buvo. Būtų mažiau problemų, jei būtų davęs B pačiam tai parašyti. Pakartotinai parodžius specialiuoju liudytu apklausto D. B. papildomos apklausos protokolą (2 tomas, 42-43 lapas) atsakė, kad nežino kas tai, panašu, kad du B parašai. Neatsimena, gal jisai pasirašė dėl to, kad patvirtinti šitą įrašą. Galimas dalykas. Kartoja, kad atspausdino protokolą, ir dar kartą perskaitė. Iškilo klausimas, todėl papildė frazėmis, papildė savo ranka. Galimas daiktas, kadB papildė parašu, tai patvirtino. Tačiau po kompiuteriniu tekstuB pasirašė savo ranka. Tačiau tikrai nepamena, kaip vyko to protokolo pasirašymas. Taip pat atsakė, kad tas ginklas būtų surastas buvo atliktos kratos, tačiau mažo kalibro ginklas nerastas. Dėl antrojo B parašo, tai šitas jo parašas patvirtina tai, kad jisai patvirtino prierašą. Be to,A apibūdino ginklą ir šį apibūdino visai kitaip. Šis šį apibudino, kad šis buvo su metaliniu duslintuvu, ne taip, koks buvo byloje. PagalA paaiškinimus (parodymus), ginklas buvo ne tas.A matė ginklą, tačiau jis (liudytojas) neatsimena kur, gal apžiūros metu matė nuotraukoje.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta K. Juos giminystės ryšiai nesieja. Su juo susipažino senai, pora metų atgal. Priežasties sakyti netiesą neturi. K paskambinęs telefonu paprašė atvaryti mašiną, tai yra jo automobilį VW „Transporter“ į Gariūnus, „Statoil“ kolonėlę. Ta mašina buvo Naujininkuose, garaže, o jo brolis S. G. ją remontavo. Jis nežino ką jis ten remontavo. Jis (liudytojas) tuo metu buvo Naujininkuose, tame garaže. Po ko jis sėdo į tą automobilį ir šį nuvarė į „Statoil“ kolonėlę, ten šį atidavė Ki. K tuo metu buvo vienas. Jis Ki atidavė raktus nuo mašinos ir viskas. K sėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo, o jis su taksi išvažiavo vėl į Naujininkus. Atsakė, kad K jam neaiškino, kam tas automobilis jam reikalingas. Be to jis prieš atvarydamas minėtą automobilį, nežiūrėjo kas jame yra. Link kur nuvažiavo K jis nežiūrėjo. Be to atsakė, kad nežino, kodėl K būtent į tą vietą paprašė atvaryti mašiną, tačiau automobilis jau buvo suremontuotas. Šis raudonos spalvos. Be to, kai jis atvarė automobilį į degalinę Ki, neprisimena kokia buvo šio savijauta. K jam nieko nesakė apie sveikatą, jie beveik nebendravo.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. K. pažįsta. Jiedu ne giminės. Tačiau jaus senai pažįstami. O S. matęs kelis kartus. Neturi priežasties teisme sakyti ne tiesą. Paskambino jam A. K. 2010-03-11 ir paprašė padėti jam parvaryti mašiną. Po to K atvažiavo pas jį į Pašilaičius apie pietus, kur tuo metu gyveno. Po to jis (liudytojas) atsisėdo už jo automobilio vairo, o automobilis buvo, berods, žalias, lyg tai „Golfas“. K, kadangi negalavo, paprašė jį vairuoti. K „Golfe“ sėdėjo gale. Jie važiavo į Lazdynus. Čia paėmė S. G. ir jie trise važiavo link Titnago gatvės, link Naujininkų. A. K. paprašė sustoti, nes jam pilvą susuko. Šis nuėjo į miškelį. Jis (liudytojas) mašinoje, berods po sėdyne, rado žiūroną. Žiūronas buvo vienos akies, kreivas. Jis šiuo žiūrėjo, o Saulius sėdėjo šalia jo. Tuo metu pro šalį važiavo pareigūnų mašina. Ši privažiavo, iš jos išlipo pareigūnai. Šie jų paprašė dokumentų. Pareigūnai ant galinės „Golfo“ sėdynės pamatė šautuvą. Šiems jie pasakė, kad šautuvas draugo, kuris dabar yra išėjęs. Tada pareigūnai jiems uždėjo antrankius, niekas daug nieko nesiaiškino. Po to pareigūnai iškvietė antrą pareigūnų automobilį. Po to pareigūnai juos nuvežė į komisariatą, jie buvo uždaryti budinčioje dalyje. Atsakė, kad kažkoks medžioklinis šautuvas buvo „Golfe“, tačiau neįsivaizduoja koks tai šautuvas. Tas šautuvas buvo „Golfo“ gale, ant sėdynės. Apibūdinti to šautuvo negali, nes ne medžiotojas, todėl nežino. Šis šautuvas buvo su buože, didelis. Nežino kokios spalvos šio šautuvo buvo buožė ir iš ko ta buožė buvo padaryta, nes nesidomėjo. Vamzdžio spalvos taip pat nepasakys. Bijo pasakyti ar šalia buvo to šautuvo dėklas, dabar neatsimena. Paaiškinti daugiau apie šautuvą negali. Tačiau pirmą kartą šautuvą pastebėjo kai jis sėdo į mašiną. Jis neklausė K, kieno tas šautuvas. Ką pareigūnai su šautuvu darė, ar jie šį apžiūrinėjo, neprisimena. Neįsivaizduoja. Be to su K jis susitiko tik policijos kieme. Pagarsinus liudytojo A. B. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis atsakė, kad dabar nežino, neprisimena, ar gulėjo tas šautuvas ant galinės sėdynės, ar buvo kitoje vietoje. Tačiau šautuvas, kaip gulėjo ant sėdynės, taip ir gulėjo, o jie sėdėjo priekyje ir žiūrėjo su žiūronais. Niekas to šautuvo nelietė rankomis. Be to, jie pareigūnams pasakė, kad ginklui leidimo neturi. Daugiau lyg tai pareigūnai jiems nieko nesakė. Be to, jie pareigūnams sakė, kad šautuvas ne jų, o draugo. Patikslino, jog po to su K susitiko policijos kieme. Jį su S išleido iš mašinos, tada K ir pamatė, tačiau šis jiems nieko nesakė. Po to jis su S buvo uždaryti į areštinę. Po to jie atskirai parašė pasiaiškinimus. Nežino ar K rašė paaiškinimą. Policijos komisariate, budėtojų dalyje ar jis matė tą šautuvą, tikrai neatsimena. Prieš tai kito šautuvo jis nebuvo matęs. Nežino, ar tas pats ginklas. Jis jo nelietė ir jo neapžiūrėjo. Jo frazės „šį ginklą“ neatsimena. To šautuvo likimo nežino. Taip pat atsakė, kad nuo „Golfo“ iki to miškelio buvo gal 100-200 metrų, tačiau neįsivaizduoja koks tikslus atstumas. Tačiau ten nebuvo jokios degalinės. Patikslino, kad nuo „Statoil“ degalinės prie Gariūnų turgaus ir iki tos vietos kur jie stovėjo gal kilometras, gal trys. Neįsivaizduoja. Kai K išlipo eiti į miškelį, tai patruliai prisistatė gana greitai. Gal praėjo 5-10 minučių, tiksliai nežino. Viskas įvyko greitai. O iš 2 PK pareigūnai atvažiavo apie po pusvalandžio. Į komisariatą kiek laiko važiavo, neįsivaizduoja. Be to jis nesinaudojo telefonu, kai prie jo privažiavo pareigūnai, kaip ir prieš prisistačius pareigūnams. Jis nepastebėjo, kad G kam nors būtų skambinęs. Taip pat atsakė, kad nežino, ar šautuvą apžiūrinėjo vienas iš pareigūnų, ar pareigūnas tą šautuvą buvo išėmęs iš dėklo, nes jie buvo surakinti. Be to, kai jis parašė pasiaiškinimą, tai jį paleido iš komisariato. Jie iš komisariato išėjo visi kartu, - jis, S. ir K.

Liudytojas S. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik K. Neturi priežasties sakyti ne tiesą. Paskambino jam K, kad jam automobilis reikalingas, o šis buvo pas juos garaže. Tuo metu jis (liudytojas) buvo Lazdynuose. K atvažiavo jo paimti. Po to jis, B ir K važiavo „Golfu“, o Ki susuko vidurius. Šis nuėjo į miškelį. Jam su Bajarūnu būnant „Golfe“ prie jų Titnago gatvėje privažiavo nežymėtas policijos automobilis. Pareigūnai pamatė ginklą, todėl jį su Bajarūnu išvedė iš mašinos ir išvežė į komisariatą. Tuo metu kai prie jų privažiavo pareigūnai, K su jais nebuvo. Atsakė, kad jis ginklo rankose nelaikė. Nematė, kad B būtų laikęs ginklą rankose. Kai jie važiavo „Golfu“ K sėdėjo automobilio gale. Nežino kas turėjo ginklą rankose. Kiek žino, ginklas smulkaus kalibro. Tai jis žino iš bylos medžiagos. Be to, tada, kai policijos pareigūnai laikė ginklą rankose, tai gal šį ir matė. Ginklo dėklas buvo. Tačiau nepamena, ar kamufliažinis, ar žalios spalvos. Kiek žino, šautuvas buvo smulkaus kalibro, nes kai policijos pareigūnai šį ginklą laikė, tai jis jį matė. Šio ginklo požymių, ypatumų nepaskys, nes nenusimano apie ginklus. Be to „Golf“ automobilis buvo K. Jis atvažiavo su B.. Nežino, kodėl K buvo ne už vairo. Ginklas gulėjo gale ant sėdynės. Kai jis važiavo, „Golfe“ ginklas, dėklas buvo. Tas miškelis, kai sustojo, tiksliai nepaskys, gal už 50 metrų buvo. K nebuvo grįžęs prie mašinos, kai atvažiavo policijos pareigūnai. K pamatė po to tik komisariate. Atsakė, kad „Golfas“ pirmo modelio, 83 metų, šviesiai žalias, dviejų durų, dyzelis. Nelabai pasakys, ar ginklas turėjo pridedamųjų dalių, nes nelabai supranta apie ginklus. Tačiau buvo optinis taikiklis, nes per filmus yra matęs tokį ginklą. Jis dalimis to ginklo neardė. Ginklo spalvos tiksliai nepaskys. Šis ginklas buvo panašus į plastmasinį. Tą ginklą jis vartė rankose. Nežino, ar jis buvo užtaisytas. Komisariate jie buvo uždaryti patalpoje už grotų, po to juos iškvietė, jie turėjo pasirašyti pasiaiškinimus, po ko juos paleido. Jis komisariate to ginklo nematė. Nepamena, ar jo klausinėjo komisariate apie tą ginklą. Toks daiktas kaip duslintuvas jam yra žinomas. Galėjo būti, kad įvykio metu šis iškrito iš automobilio. Jis ėmė iš mašinos pakelį cigarečių ir tuo metu iškrito kažkoks metalinis daiktas ir nuriedėjo po mašina. Tas daiktas buvo juodas, pailgas, kaip dujų balionėlis, gal 20 cm dydžio. Tačiau niekas nematė, kad jis nukrito, nuriedėjo. Jis apie tai niekam nesakė, nes nematė, kad tai būtų svarbu. Gali būti, kad tas metalinis daiktas galėjo būti susijęs su ginklu. Be to, kai prie jų privažiavo pareigūnai, jis bandė skambinti Ki, bet taip ir nesusisiekė. Kai jie sustojo ir pareigūnai privažiavo, gal buvo praėję 5 minutės. Automobilyje buvo vienaakis žiūronas, kuriuo jie žiūrėjo į upę. Kai jie laukė K, šis žiūronas išriedėjo iš keleivio pusės iš po sėdynės. K nebuvo pasirodęs, kai juos pareigūnai išvežinėjo. Patikslino, kad prie jų privažiavo du pareigūnai. Šie priėjo prie jų, paprašė dokumentų, paklausė ką jie veikia. Vienas iš jų pamatė ginklą. Po to kažkuris pareigūnas apžiūrėjo ginklą. Jis išsitraukė ginklą iš dėklo, apžiūrėjo. Praėjo gal 2-5 minutės. Klausė kieno ginklas, sakė, kad neturi leidimo, sakė, kad draugo ginklas, jam susukti viduriai. Neatsimena, ar draugo vardą, pavardę minėjo. Tačiau žinojo, kad K pareigūnas. Po to pareigūnas padėjo ginklą į tą pačią vietą, kur jisai gulėjo. Tačiau komisariate jis to ginklo nematė ir aplamai jokio ginklo komisariate nematė. Pagarsinus liudytojo S. G. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis atsakė, kad su brolio pagalba K pasiėmė automobilį „Transporter“, o jame buvo ginklo leidimas. Tą pačią dieną viskas išsisprendė. K susisiekė su broliu, ir pasiėmė tą automobilį. Jam taip sakė brolis. Brolis buvo namuose. Žino, kad brolis grąžino tą mašiną. Gali būti, kad teisingai šnekėjo tuo metu. Dabar nepaskys tiksliai. Gali būti, kad girdėjo iš paties K. Negali tiksliai pasakyti, kas juos paleido. Tačiau K matė komisariate. Matė kaip šis įėjo į komisariatą. Jie buvo grotuotoje patalpoje, ten yra galimybė matyti kas viduj vaikščioja. Jis kaip pamatė K, tai šis su savimi nieko neturėjo. Be to, nematė su kuo K bendravo komisariate. Jis tiesiog praėjo ir viskas. Be to, tiksliai nepaskys, ar atvažiavo kitas policijos automobilis ir juos išvežė. Tačiau buvo iškviestas kitas automobilis. Šis atvažiavo gal po 20, 30 minučių. Be to, jis „Golfo“ galines dureles atidarinėjo, nes cigaretės gulėjo ant galinės sėdynės. Toliau pagarsinus liudytojo S. G. paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis atsakė, kad jiedu rašė ir pareigūnas. Rašė jie ir K paaiškinimus. Visi rašė paaiškinimus. Jie gi po to laiko šnekėjosi, vėliau buvo susitikę. Turbūt ir K rašė, jis už save gali atsakyti.

Kaltinamieji D. B. ir A. K. savo kaltės dėl jiems pareikštų kaltinimų nepripažino. Jų paaiškinimai duoti teisiamojo posėdžio metu neįtikinami. Juolab, kad jų kaltė pasitvirtino liudytojų R. L., A. R. E. A., E. S., iš dalies S. G., A. B. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Liudytojai R. L., A. R., E. A., E. S. davė išsamius paaiškinimus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojai A. R. ir R. L. paaiškino, kad įvykio vietoje rado medžioklinio tipo šautuvą su daiktu panašiu į duslintuvą. Ginklas buvo užtaisytas. Šovinio A. R. neišėmė. Tiek R. L., tiek A. R. neprisimena, kad ginklo vamzdžio galas būtų apvyniotas, ar tai užmautas porolonu. Liudytojas E. A. patvirtino aplinkybę, kad iš karto informavo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK budėtoją, jog sulaikyti asmenys, kurie turi ginklą, ant kurio vamzdžio pritvirtintas metalinis daiktas, panašus į duslintuvą. Tuo metu budėjęs D. B. kelių policijos pareigūnams nurodė neliesti ginklo, nes atvyks Vilniaus miesto 2 PK pareigūnai į įvykio vietą. Sulaikyti asmenys kelių policijos pareigūnams iš esmės teigė nežinoję, kam priklauso ginklas ir nieko daugiau nepaaiškino. Iš VPK paskambinus į 2 PK išsiaiškinti dėl ginklo, D. B. paprašė paskambinti vėliau, nes turi labai daug sulaikytų asmenų ir negali dirbti šiuo klausimu. Jam iš VPK pareigūnai skambino maždaug kas 10 minučių, 3-4 kartus. GaliausiaiB Vilniaus miesto VPK pareigūnui nurodė, kad ginklas yra be duslintuvo ir be šovinio. Tačiau radę ginklą pareigūnai R. L., A. R. patvirtino, kad buvo rastas kartu su šautuvu panašus daiktas į duslintuvą. Be to, aplinkybė, kad šautuvas užtaisytas, savo tarnybiniame pranešime, nurodė ir R. L.. Liudytojas E. A. savo paaiškinimų metu nurodė, kad ant rasto ginklo galo buvo daiktas panašus į duslintuvą. Ginklas buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK ir perduotas tuo metu budėjusiam D. B.. Be to, E. A. labai išsamiai nurodė rasto įvykio vietoje ginklo požymius. Ginklas buvo su diržu, nes už diržo jį nešėsi. Be to, pagal byloje esančią medžiagą ir E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus paaiškinimus aišku, kad 2010-03-11 į Vilniaus miesto 2 PK atneštas ir įformintas mažo kalibro šautuvas yra ne tas, kuris buvo įvykio vietoje ties Gariūnų - Titnago gatvėje. Aukščiau nurodytais liudytojų paaiškinimais teismas neturi priežasties netikėti.

Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad patyrė psichologinį spaudimą bei, kad jo paaiškinimai buvo surašyti ne pagal jo žodžius. Jo teiginiai apie psichologinį spaudimą neįtikinantys, juolab, kad nepagrįsti jokiais patikimais duomenimis.

Kaltinamojo D. B. piktnaudžiavimas pasireiškė būtent jo pačio iniciatyva ir aktyviu neteisėtu - nusikalstamu elgesiu, o būtent D. B. būdamas policijos pareigūnu pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tuo padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei.

Faktiniai bylos duomenys neabejotinai įrodo, kad kaltinamojo D. B. piktnaudžiavimas tarnyba elgesys paaiškinamas tikslu padėti A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 253 straipsnį už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu.

Aukščiau minėtas aplinkybes patvirtina teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojo E. A. paaiškinimai, pokalbio tarp E. B. ir E. A. garso įrašas, kuris patvirtina aukščiau minėtų šaunamųjų ginklų sukeitimo faktą bei teisiamojo posėdžio metu pagarsinti Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-io būrio vyriausiojo patrulio R. L. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad sulaikyto įvykio vietoje automobilio VW GOLF galinėje sėdynėje pastebėtas šautuvas su duslintuvu. Šiais duomenimis nenustatyta priežasties netikėti, be to nenustatyta, jog šie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Piktnaudžiavimas yra tokio asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinio pobūdžio žala yra didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Įstatymų suteiktas ir garantuojamas teises bei pareigas, kurios ir sudaro tarnybinės padėties sąvoką, kaltinamasis D. B. panaudojo priešingai policijos veiklos bei valstybės tarnybos interesams. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 str. 1 d. 1, 3, 4 ir 5 p. įtvirtina reikalavimus laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba bei Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. nustato reikalavimus, kad policijos veikla grindžiama visuomenės moralės, teisėtumo principais, 5 str. 1 d. 5 p. nustato reikalavimus, kad vienas pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, 21 str. 1 d. 2 p. nustato, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad D. B. būdamas valstybės tarnautoju -policijos pareigūnu - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės specialistu, tarnybos metu į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK kiemą, Vilniuje, Algirdo g. 20, šio komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui E. A. iš įvykio, buvusio tą dieną apie 16.38 val., Vilniuje, ties Gariūnų - Titnago gatvių sankryža, vietos atvarius sulaikytą automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame rastu mažo kalibro šautuvu su optiniu taikikliu ir duslintuvu, ir Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyresniajam patruliui A. K. suorganizavus nusikalstamos veikos padarymą - komisariato kieme A. K. įkalbėtas, įtikintas šį šaunamąjį ginklą- šautuvą, kurį laikyti A. K. neturėjo leidimo, sukeisti su kitu A. K. iš anksto atvežtu ir jam atneštu mažo kalibro šautuvu TOZ 78 04 L Nr. 0602317, be duslintuvo, kurį laikyti A. K. turėjo leidimą, nes priešingu atveju A. K. bus atleistas iš tarnybos, jis (D. B.), A. K. įkalbėtas, minėtus šautuvus sukeitė ir mažo kalibro šautuvą TOZ 78 04 L Nr. 0602317 be duslintuvo pristatė į šio komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės patalpas, kaip paimtą iš minėto įvykio vietos.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. savo kaltę neigė, tačiau teismas jo gynybinę poziciją laiko neįtikinančia.

Ypač atsižvelgiama į valstybės tarnybos, šiuo atveju policijos veiklos svarbą valstybei. Valstybės tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, veiklos skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų derinimo principais. Nusikalstamas piktnaudžiavimas yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priešingais tarnybai interesais savo ir kitų asmenų naudai. LR BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, nors formaliai veikia kaip kompetetingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja yra pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Atsižvelgiant į D. B. pareigų svarbą jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja yra pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas policijos ir pačios valstybės autoritetas. Dėl tokios D. B. veikos bei jo neteisėto elgesio iškraipyta tarnybinės veiklos esmė, sumenkintas policijos kaip valstybės institucijos įvaizdis ir autoritetas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas bei padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Veika, numatyta LR BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine. Byloje įrodyta, kad D. B. tyčia, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, padėjo A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 253 straipsnį, už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Vertinant kaltinamojo D. B. veiksmus atsiradusių pasekmių aspektu, darytina išvada, kad jis piktnaudžiavo tarnyba ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, t.y. būdamas valstybės tarnautoju-policijos pareigūnu, užimdamas minėtas pareigas, nesiėmė visų reikiamų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė paaiškinti, teisiamojo posėdžio metu jis kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino. Tačiau jo kaltė pasitvirtino iš dalies liudytojų A. B. ir S. G. paaiškinimais, kurie patvirtino, kad automobilis priklausė A. K., jog šiame buvo šautuvas. Tai, kad A. K. neteisėtai disponavo, šaunamuoju ginklu, t.y. neturėdamas leidimo jį gabeno, pasitvirtino aukščiau aptartais įrodymais, kurie patvirtina, jog rastas įvykio vietoje ginklas buvo mažo kalibro su duslintuvu bei užtaisytas šoviniu, o sukeistas ginklas buvo mažo kalibro, be duslintuvo ir neužtaisytas šoviniu. Įvykio metu automobilyje surastas ginklas nėra rastas. Šios aplinkybė patvirtina ginklų sukeitimo faktą. Jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta, todėl atmestina aplinkybė, kad pareigūnai A. R. ir R. L. suklydo, jog rastas įvykio vietoje ginklas buvo užtaisytas ir su duslintuvu. Liudytojai E. A., A. R., E. S., R. L. policijos pareigūnai, jie turi pakankamas žinias apie ginklus, todėl pagrįstai tikėtina, kad duodami tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškinimus negalėjo suklysti dėl rasto įvykio vietoje ginklo.

Kaltinamasis A. K. buvo kaltinamas, jog neturėdamas leidimo įgijo, laikė, nešiojo šaunamąjį ginklą. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesurinkta duomenų pagrindžiančių šias aplinkybes. Todėl šios aplinkybės neįrodytos, todėl teismo nenustatytos.

Be to kaltinamasis A. K. buvo kaltinamas, jog 2010-03-11, laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 19.00 val., iš policijos pareigūnų atgavęs minėtą šautuvą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis šį šaunamąjį ginklą toliau neteisėtai nešiojo, gabeno bei laikė. Aplinkybės, jog A. K. šį šaunamąjį ginklą toliau neteisėtai nešiojo, gabeno bei laikė neįrodytos. Nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesurinkta duomenų pagrindžiančių šias aplinkybes.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad A. K. kaltė dėl to, kad neturėdamas leidimo gabeno šaunamąjį ginklą - mažo kalibro, vienavamzdį medžioklinio tipo šautuvą, šviesios gelsvai rusvos ir sidabrinės spalvos buože bei loveliu (nemetaline šautuvo dalimi), su ornamentu ant šautuvo šono ties jo viduriu, įlenktu į vidų (įdubusiu) šautuvo buožės padu (galu), su diržu ir apie 15 cm ilgio optiniu taikikliu, su ant šautuvo vamzdžio galo pritvirtintu 10-20 cm ilgio sidabrinės spalvos metaliniu duslintuvu, kurį gabeno automobiliu „Golf“ Vilniaus mieste, kur šis šautuvas apie 16.38 val. buvo paimtas policijos pareigūnų ir nugabentas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą ir tą pačią dieną, iš policijos pareigūnų atgavo minėtą šautuvą, įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. K. kaltė organizavus nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi -padarymą yra įrodyta. Kaltinamasis A. K. kaltės dėl jam inkriminuotos šios nusikalstamos veikos nepripažino. Jo šį kaltinimą nurodyti neigiantys argumentai neįtikinantys. A. K. paaiškinimai paneigti byloje esančiais įrodymais, o būtent kaltinamojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais pirminiais paaiškinimais, liudytojų E. A., A. R., E. S., R. L. duotais paaiškinimais, kurie patvirtina šio kaltinimo aplinkybes. Iš dalies A. K. kaltę įrodo ir liudytojų A. B. ir S. G. paaiškinimai, kurie patvirtina, kad A. K. disponavo šaunamuoju ginklu, neturėdamas leidimo. Minėtas garso įrašas, - pokalbis tarp D. B. ir patviritna, kad D. B., A. K. įkalbėtas, sukeitė šautuvus tam, kad A. K. nebūtų atleistas iš tarnybos. Nustatytos byloje faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad A. K. būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu - Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyresniuoju patruliu, ne tarnybos metu, į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato kiemą šio komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui E. A. iš įvykio vietos atvarius sulaikytą automobilį su jame rastu mažo kalibro šautuvu su optiniu taikikliu ir duslintuvu, organizavo nusikalstamos veikos padarymą - komisariato kieme įkalbėjo, įtikino tarnybos metu pareigas vykdantį Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės specialistą D. B. šį šaunamąjį ginklą- šautuvą, kurį laikyti A. K. neturėjo leidimo, sukeisti su kitu jo iš anksto atvežtu ir D. B. atneštu mažo kalibro šautuvu TOZ 78 04 L Nr. 0602317, be duslintuvo, kurį laikyti A. K. turėjo leidimą, nes priešingu atveju bus atleistas iš tarnybos, ir D. B., A. K. įkalbėtas, minėtus šautuvus sukeitė ir mažo kalibro šautuvą TOZ 78 04 LNr. 0602317, be duslintuvo, pristatė į šio komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio Budėtojų grupės patalpas, kaip paimtą iš minėto įvykio vietos. Tokiu būdu A. K. organizavo, kad policijos pareigūnas D. B. padarytų nusikalstamą veiką ir pasinaudodamas tarnybine padėtimi, padėtų jam A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Vertinant kaltinamojo veiksmus atsiradusių pasekmių aspektu darytina išvada, kad jis organizavo nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi - padarymą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktų įrodymų visuma pasitvirtino, jog A. K. auščiau nurodytu būdu organizavo, kad D. B. padarytų nusikalstamą veiką, t. y. kad šis pažeistų Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus, 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 straipsnyje numatytus reikalavimus, ir, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, padėtų jam (A. K.) išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 253 straipsnį už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, taip iškraipant tarnybinės veiklos esmę, sumenkinant policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą diskredituojant policijos pareigūno, kaip valstybės tarnautojo, vardą tuo padarant didelę neturtinę žalą valstybei.

Organizatoriaus, kaip bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir sukuria sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai. Tai bendros nusikalstamos veikos vadovas. Lyginant bendrininkų rūšis, jų veiklą, akivaizdu, kad organizatorius yra pavojingiausias. Tai patvirtina ir baudžiamojo kodekso normos, tam tikrais atvejais nustatančios, kad vien pati organizacinė veikla yra baigtas nusikaltimas. Akivaizdu, kad A. K., būdamas pareigūnu, suvokė, suprato, kokios pasekmės jam iškils už šaunamojo ginklo su duslintuvu, neturint leidimo, gabenimą, todėl buvo suinteresuotas išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad jis įvykdęs nusikalstamą veiką, turėjo motyvą įkalbėti D. B. padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Lengvinančių ir(ar) sunkinančių kaltinamųjų D. B. ir A. K. atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamiesiems D. B. ir A. K. bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veiksmų tikslus ir motyvus, į kaltinamųjų asmenybes, lengvinančių ir (ar) sunkinančių jų atsakomybę buvimą.

Kaltinamasis D. B. padarė apysunkį nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, vedęs. Skiriant jam bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu, pasinaudodamas užimamomis pareigomis. Pagal tai jam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalį, padarymą skirtina bausmė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje.

Kaltinamasis A. K. padarė du apysunkius nusikaltimus, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, vedęs. Skiriant jam bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu. Jis organizavo piktnaudžiavimą, pasinaudodamas užimamomis tarnybinėmis pareigomis. Pagal tai jam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 straipsnio 1 dalį, padarymą skirtina 45 parų arešto bausmė, o už LR BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina bausmė – atėmimas teisės dirbti valstybės tarnyboje.

Daiktinis įrodymas – vienavamzdis šautuvas TOZ-78-04L Nr. 0602317, priduotas saugojimui Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje (1 tomas, b.l. 163-168), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas LR ginklų fondui prie LR VRM. CD-R garso įrašą, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 296, 297, 301 – 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nuspre n d ė:

p ripažinti D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti bausme - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

pripažinti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu:

pagal LR BK 253 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti bausme - 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu;

pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti bausme - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, šias bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę A. K. paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje, ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Daiktinį įrodymą – vienavamzdį šautuvą TOZ-78-04L Nr. 0602317, priduotą saugojimui Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje (1 tomas, b.l. 163-168), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti LR ginklų fondui prie LR VRM.

CD-R garso įrašą, saugomą baudžiamojoje byloje (1 tomas, b.l. 103-106) , nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis