Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-114-890/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-15
Bylos Nr.
1-114-890/2016
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00036-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eglė Žakevičiū, Eglė Žakevičiūtė
Civilinis ieškovas
G. M.
Kaltinamasis
J. D.
Advokatai
Mindaugas Martinaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-114-890/2016Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00036-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4;1.2.5.4; 2.3.6.4.5
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Robertai Idzelytei- Baniulienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,kaltinamojo gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. M.,nukentėjusiosios atstovui P. M.,ekspertui Donatui Juciui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 281 str. 1 d., padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2014 m. vasario 3 d., apie 12.10 val., Klaipėdos m., Debreceno g., ties namu Nr. 22, vairuodamas automobilį „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, padengtai sniegu, natūraliam apšvietimui, ūkanotai dienai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį ir partrenkė į pėsčiųjų perėją jam iš dešinės įžengusią pėsčiąją G. M.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. J. D. buvo kaltinamas tuo, kad minėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2012-11-28 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 37 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi- į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį) reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis J. D. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad važiavo Debreceno g., mašinoje buvo dar žmona, buvo žiema, dienos metas, šlapdriba. Žmona sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Jis perėją matė, kai privažiavęs buvo apie 20 m iki jos atstumu. Buvo blogas matomumas, kelio danga šlapia, snigo. Jis nukentėjusiąją pastebėjo, kai jau buvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, ji jau buvo įžengusi į pėsčiųjų perėją. Žmona nematė kada nukentėjusioji žengė į perėją, nes nieko jam nesakė. Nukentėjusioji išniro iš šono. Jis važiavo nedideliu apie 25 km/h greičiu. Pirmiausia išgirdo garsą, kuris sklido iš vairuotojo pusės galinio sparno. Buvo pravažiavęs apie 1 metrą. Kai išgirdo smūgio garsą, automobilį sustabdė. Išlipo su žmona, pamatė gulinčią moterį, suprato, kas įvyko, kad partrenkė nukentėjusiąją. Nežino, kas kaltas dėl autoįvykio. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Prie pėsčiųjų perėjos buvo dar kitų pėsčiųjų. Kai pastebėjo moterį, ji buvo apie 2 m iki jo automobilio. Kai įžengė moteris, jis suko vairą į kairę pusę, bandė apvažiuoti. Paskui, priėjus prie moters, ji sakė, kad jai skauda dešinės pusės klubo vietą, jie nuvežė nukentėjusiąją iki ligoninės. Viena moteris iš pėsčiųjų įvykio liudininkė M., jos kontaktus davė pareigūnams, ši moteris stovėjo šalia su tomis moterimis prie pėsčiųjų perėjos, tarp kurių buvo nukentėjusioji, bet nežino, ar jos bendravo, liudytojos numerį užsirašė žmona. Pro įvykio vietą važiuoja kiekvieną dieną. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes jam buvo šokas, norėjo padėti nukentėjusiajai, greičiau nuvežti į ligoninę. Neprisimena, kur po susidūrimo su nukentėjusiąja sustojo, bet iš karto stabdė. Sustojo dešinėje kelio pusėje savo važiavimo kryptyje, už perėjos. Ant mašinos po įvykio neliko jokių žymių. Po ligoninės važiavo į policiją, su juo susisiekė pareigūnas. Po to, kai pareigūnas paskambino, nuvežė šunį namo ir važiavo į policiją. Policijoje patikrino blaivumą. Liudytojai M. jis pats neskambino, jos numerį paėmė žmona. Jo automobilyje buvo žieminės padangos, priekyje ir galinės skyrėsi, priekyje be čipų, galinės su čipais. Ant nukentėjusiosios kūno akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Neprisimena, kurioje vietoje po susidūrimo su automobiliu nukentėjusioji gulėjo, tačiau pareigūnams teisingai nurodė, kur pamatė nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai daugiau neskambino, laukė, kol ji jam paskambins. Su liudytoja M. po įvykio kalbėjo jo žmona, ji ir užsirašė šios liudininkės telefono numerį. Jo automobilis buvo nešvarus (neplautas). Po įvykio automobilį apžiūrėjo su policijos pareigūnu, ant jo nesimatė nukentėjusiosios prisilietimo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, draudimui pranešė apie įvykį, automobilis draustas tik privalomu civilinės atsakomybės draudimu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. D. nurodė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pastebėjo ant šaligatvio ties ženklu „Pėsčiųjų perėja“ stovinčias ir besišnekučiuojančias tris moteris, viena iš jų buvo galvą užsidengusi palto gobtuvu ir stovėjo nugara į gatvę, jis prilėtinęs greitį, pastebėjęs, kad moterys nesiruošia eiti per gatvę, tęsė važiavimą, tik paskutinę akimirką moteris, kuri stovėjo nugara į gatvę, apsisuko ir staiga žengė į pėsčiųjų perėją (t. 2, b.l. 39-40). Teisme J. D. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Parodymų patikrinimo vietoje metu J. D. nurodė kokiomis aplinkybėmis jo nurodytoje vietoje įvyko įvykis, pagal jo parodymus nubraižytas eismo įvykio vietos planas, parodymai užfiksuoti fotolentelėje (t. 2, b.l. 48-54).

Nukentėjusioji G. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną ėjo iš darbo, buvo pietų pertrauka, važiavo autobusu, išlipo Darželio sustojime, nes gyvena netoli Debreceno g. Išlipusi iš autobuso, ėjo link pėsčiųjų perėjos, prie pėsčiųjų perėjos apsidairė į abi puses, matė už 20 m atvažiuojančią mašiną, snigo, automobilis buvo toli ir ji nusprendė, kad spės pereiti gatvę. Per perėją ėjo dar viena moteris, ta moteris jau buvo perėjusi pusę gatvės ir priešingoje eismo juostoje buvo sustojusi mašina jos praleisti. Ji tik įžengė porą metrų į perėją, eidama nesidairė, ir pajuto smūgį į kairės pusės klubą. Tada ji griuvo į kairę pusę, mašina nuvažiavo. Nebuvo dar perėjusi iki pėsčiųjų perėjos vidurio, negalėjo atsistoti. Paskui iš automobilio išlipo vairuotojo žmona, priėjo prie jos, paskui kaltinamasis J. D. atbulomis atvažiavo iki jos. Ji prašė iškviesti greitąją, bet jie sakė, kad patys nuveš. Ji buvo stresinėje situacijoje ir sutiko. Ją pakėlė, įkėlė į mašiną, labai skaudėjo, nuvežė į ligoninę. Kita pėsčioji ėjo jos kryptimi, bet jau buvo beveik perėjusi gatvę, kitoje pusėje buvo sustojusi mašina. Daugiau pėsčiųjų prie perėjos nebuvo, ta kita pėsčioji perėjo gatvę ir nuėjo. Mašina ją patrenkusi nestabdė. Ji suprato, kad ją kliudė su automobilio dešinės pusės priekiniu sparnu. Kada atėjo prie perėjos, automobilis buvo toli, ji galvojo, kad pereis gatvę. Jai buvo nustatytas kairiojo šlaunikaulio lūžis, operacijos metu buvo įstatyta plokštelė, ligoninėje gulėjo 10 dienų, paskui grįžus namo buvo stiprūs skausmai, gėrė nuskausminamuosius ir raminančius vaistus. Prieš įvykį buvo klubo sąnarys skaudantis, bet ji vis pratęsdavo operacijos laiką, nes galėjo vaikščioti. Po avarijos paūmėjo skausmai, dabar gali tik su ramentu vaikščioti, ankščiau nereikėjo. Dabar jau pakeitė klubo sąnarį. Jai įvykio metu lūžo ne sąnarys. Gegužės mėn. turėjo būti 50 m. vestuvių metinės, turėjo atšaukti šventę. Dabar ji net bijo per gatvę pereiti. Po įvykio negali gulėti ant kairės pusės. Iki avarijos klubo sąnarį truputį skaudėjo, bet vaistų nuo skausmo nevartodavo. Visi paūmėjimai po avarijos prasidėjo. Po avarijos jai nustatė 20 proc. nedarbingumą. Draudimas jai atlygino virš 10 000 Lt, prašo dar 2000 Eur. Neturtinė žala susideda iš to, kad reikėjo gydytis, pirkti vaistus, į polikliniką vaikščioti, iki šiol po įvykio negali vaikščioti be lazdos, gyvena penktame aukšte, lifto nėra. Naktimis sunkiai miega. Toliau vartoja raminančius ir nuskausminamuosius vaistus. Didžiausią smūgį pajuto, kai nuo sparno griuvo ant asfalto, nukrito pačioje perėjoje, 2-3 m nuo perėjos krašto, sąmonės neprarado. Po įvykio sutrumpėjo kairė koja, prieš operaciją darė nuotrauką ir nustatė. Kelis kartus švitino koją po įvykio. Kaltinamasis jos neatsiprašė ir žalos neatlygino. Iki įvykio ji dirbo, jai klubas netrukdė, visada atidėdavo klubo operaciją, nes buvo nebūtina dar. Po įvykio jau nebebuvo galima atidėti operacijos, iš karto reikėjo daryti. Po įvykio nebegalėjo dirbti, pati išėjo iš darbo, nes darbas buvo fizinis, dirbo valytoja. Paskui ėjo nusistatyti nedarbingumą, nustatė neribotam laikotarpiui. Jaučia didelį diskomfortą. Iki įvykio uždirbo 824 Lt ir pensiją. Šiai dienai gyvena tik iš pensijos. Iki įvykio valytoja dirbo 7-8 m. Prie pėsčiųjų perėjos su jokiomis moterimis nekalbėjo, jokių moterų nematė. Susidūrimas įvyko perėjoje, automobilis po įvykio nuvažiavo apie 20-30 m nuo perėjos. Nebuvo jokio stabdymo. Į automobilį ją kėlė kaltinamasis ir jo žmona. Jai vis dar skauda blauzdikaulį, negali gulėti ant lūžio pusės, visada turi vaikščioti su ramentais. Liudytoja M. jai nežinoma. Ji ėjo per perėją užsidėjusi gobtuvą, ėjo normaliu greičiu. Prieš įvykį nebuvo užsiregistravusi kairio klubo sąnario operacijai, stovėjo eilėje. Kairės kojos sutrumpėjimą sieja su eismo įvykiu. Jai buvo seniau darę nuotrauką ir nebuvo užfiksuota, kad viena koja trumpesnė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji G. M. nurodė, kad stovėdama prieš pėsčiųjų perėją atvažiuojantį automobilį pamatė apie 12,43 m atstumu nuo tos vietos, kur stovėjo, toje vietoje pastatytas tarnybinis automobilis, partrenkta buvo 1,73 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kelio krašto, ją partrenkęs automobilis sustojo apie 19,55 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos pradžios (t. 1, b.l. 90-97).

Liudytoja D. D. teisme parodė, kad įvykio dieną sugalvojo su vyru važiuoti į sodą, kad šuo palakstytų, buvo šlapdriba. Važiuojant link perėjos, pasižiūrėjo, prie perėjos kalbėjosi trys moterys. Staiga jai pro langą kažkas sušmėžavo, vyras pasuko vairą. Sustojo, priėjo prie moters, padėjo atsikelti. Siluetas šmėstelėjo jai pro automobilio priekinės keleivio pusės šoninį langą. Nebuvo didelio automobilio važiavimo greičio. Neprisimena, ar buvo smūgio garsas. Ji pradėjo rėkti, kai jai šmėstelėjo, tada vyras pasuko vairą į kairę pusę, priešais važiavo kita mašina, todėl jie vėl važiavo į savo pusę, tada sustojo. Vyras sustabdė automobilį keli metrai už perėjos. Išlipusi iš mašinos, ji pamatė moterį, vyras išlipo iš paskos. Nukentėjusioji gulėjo viduryje kelio, tikslios vietos neprisimena. Moters ji paklausė, kur skauda, kaip jaučiasi. Moteris skundėsi, kad ji trinktelėjo į skaudųjį klubo šoną. Jie ėjo nuo gatvės, moteris sunkiai ėjo, todėl pagalvojo, kad reikia į ligoninę važiuoti. Tos prie perėjos buvusios moterys - viena moteris rami stovėjo, o kita šaukė ant nukentėjusiosios, kad ši ėjo per gatvę. Ji užsirašė liudytojos telefono numerį, lyg skambino, ji sakė, kad paliudys, bet paskui nežino, dėl ko nutrūko ryšys, užsitęsė viskas matyt. Jai atrodo, kad jie geriau padarė, kad moterį iš karto nuvežė į ligoninę. Liudytojai M. ji jos nurodytu telefono numeriu skambino po įvykio, prašė paliudyti, bet vėliau telefono numeris jau buvo išjungtas. Nukentėjusiąją matė tol, kol važiavo, jos visą laiką stovėjo ir kalbėjosi. Nežino, kodėl nesutiko nuvažiuoti ir parodymus duoti įvykio vietoje. Nukentėjusiąją į automobilį kėlė dviese su vyru. Neprisimena kuriuo metu paklausė liudytojos telefono numerio, viskas vyko labai greitai. Nežino, kiek dar automobilių buvo. Kitas automobilis važiavo priešpriešais, prieš pėsčiųjų perėją. Ligoninėje apie įvykį informavo. Nukentėjusiajai paliko savo kontaktus. Nukentėjusiosios tolimesne sveikatos būkle nesidomėjo, laukė teismo. Po įvykio iš karto patys vyko į policijos įstaigą. Tuo metu mes turėjo šunį. Liudytoja po įvykio barė nukentėjusiąją, kad ji „šoka“ į gatvę. Ji nesuprato, ar jos pažįstamos. Nukentėjusioji su automobiliu galėjo kontaktuoti tik automobilio galine dalimi. Jai per šoninį langą sušmėžavo nukentėjusioji, ji pamatė tik šešėlį, paskui tik atsisuko. Nukentėjusioji buvo su akiniais. Negirdėjo jokio garso įvykio metu. Jai sušmėžavo šešėlis, paskui atsisukus pamatė gulinčią moterį. Po įvykio neplovė automobilio, policijoje iš karto apžiūrėjo automobilį. Pareigūnai darė nuotraukas, jei nukentėjusioji kontaktavo su automobiliu, ji turėjo kontaktuoti savo kairiu šonu.

Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė (t. 1, b.l. 35-37), 2015-04-29 ekspertizės akte Nr. 11K-82(15) nurodyta, kad: techniniu požiūriu negalima nustatyti eismo įvykio mechanizmo, automobilio „BMW 525“ kontakto su pėsčiąja vietos važiuojamojoje dalyje, pėsčiosios G. M. iki partrenkimo vietos važiuojamojoje dalyje nueito atstumo, pėsčiosios G. M. ir automobilio „BMW 525“ tarpusavio išsidėstymo kontakto momentu; tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti automobilio „BMW 525“ važiavimo greitį prieš pat įvykį; pėsčiosios G. M. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, prie pėsčiųjų perėjos automobilis „BMW 525“ priartėjo važiuodamas apie 25,8 km/h greičiu; įvykio vietoje buvusiomis sąlygomis 25 km/h greičiu važiuojančio automobilio „BMW 525“ sustabdymui reikalingas apie 11,1 m. atstumas – stabdant didžiausiu intensyvumu, o stabdant pusės didžiausio intensyvumo- apie 18,9 m. atstumas. 40 km/h greičiu važiuojančio automobilio „BMW 525“ sustabdymui didžiausiu intensyvumu reikalinga 22,4 m., puse didžiausio intensyvumo- 34,7 m. atstumas; Techniniu požiūriu negalima nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių bei vienareikšmiškai spręsti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą bei buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu. Jeigu eismo įvykis įvyko pėsčiosios G. M. nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiūriu, tikėtina, eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu buvo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai: automobilio „BMW 525“ vairuotojas J. D. laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio bei nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiųjų perėja per važiuojamąją dalį judėjusią G. M., o pati G. M. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje į važiuojamąją dalį įžengė tuomet, kai jai iš kairės važiavęs automobilis „BMW 525“ pėsčiųjų perėją buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu; tirti pateiktoje medžiagoje esančios G. M. nurodomos jos ir automobilio „BMW 525“ suartėjimo aplinkybės yra „realios“, t.y. jų pagrindu galima atlikti techninę įvykio aplinkybių analizę. Pažymėtina, kad G. M. nurodytų aplinkybių pagrindu atliktu skaičiavimu nustatytas automobilio „BMW 525“ važiavimo greitis atitinka automobilio „BMW 525“ vairuotojo J. D. 2014-08-01 įtariamojo apklausos protokole nurodomą važiavimo greitį prieš įvykį (apie 25 km/h). Pagal automobilio „BMW 525“ vairuotojo J. D. nurodomas įvykio aplinkybes automobilio „BMW 525“ kontaktas su pėsčiąja G. M. nebuvo įmanomas, todėl nurodomų įvykio aplinkybių techninė analizė nebuvo galima (t. 1, b.l. 38-45).

Ekspertas Donatas Jucius teisme paaiškino, jog po kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų duotų teisme tikėtina, kad abu eismo dalyviai nurodo tas pačias aplinkybes. Vadovaujantis nukentėjusiosios G. M. parodymais galima nustatyti automobilio važiavimo greitį. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas automobilio greitis sutampa – apie 25 km/h. Nukentėjusiajai įžengus į perėją, automobilis jau buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingu atstumu ir laiku nebegalėjo laiku sustabdyti automobilio taip išvengti pėsčiosios partrenkimo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sakė, kad nematė pėsčiosios įžengimo momento. Vadovaujanti teisme duotais parodymais ir jau atlikta analize, nevertinant, kuria automobilio dešinio šono dalimi buvo kliudyta nukentėjusioji netgi pagal vairuotojo nurodomas aplinkybės, situacija, kad automobiliui įvažiuojant į perėją, pėsčioji jau yra važiuojamojoje dalyje. Vairuotojas nurodo, kad važiavo 1,7 m. atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kol pėsčioji nuėjo 1,7 m., 25 km/h važiuojantis automobilis nuvažiavo 10,4 m. atstumą, o sustabdymui buvo reikalingas 11,1 m. atstumas, jau ekstremaliai stabdant. Tiek pagal vairuotojo, tiek pagal pėsčiosios nurodytas aplinkybes, pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį prieš pat priartėjantį automobilį, kada jau automobilio vairuotojas nebeturėjo techninės galimybės jį stabdydamas neprivažiuoti pėsčiosios ėjimo per kelią vietos. Ekspertas patikslino ekspertizės akto 7 lapo 6 punkto antrąją dalį, kad, remiantis ne tik G. M. nurodytomis aplinkybėmis, bet abiejų, tiek pėsčiosios, tiek vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis. Kiti išvados punktai nesikeičia išskyrus ekspertizės akto 8 lapo paskutinę pastraipą, kad jei atmetus tai, kad vairuotojui paneigus aplinkybę, kad vairuotojas matė pėsčiosios įžengimą į važiuojamąją dalį momentą, tikėtina, kad automobiliui įvažiavus į pėsčiųjų perėją, pėsčioji jau buvo važiuojamojoje dalyje ir abiejų dalyvių nurodytos aplinkybės sutampa. Ekspertizės akto 8 dalį patvirtina 7 išvados antroji dalis. Jei teismas patvirtintų tą aplinkybę, kad vairuotojas nematė pėsčiosios įžengimo momento, tada tiek pagal pėsčiosios, tiek pagal vairuotojo nurodomas aplinkybes vairuotojas neturi techninės galimybės pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį momentu sustabdyti automobilio neprivažiuodamas pėsčiosios ėjimo per kelią vietos. Priežastiniame ryšyje techniniu pobūdžiu abu eismo dalyvių veiksmai. Automobilis turėjo judėti tokiu greičiu, kad sugebėtų praleisti, pėsčioji turi įvertinti artėjančių transportų priemonių greitį ir į važiuojamąją dalį įžengti tik įsitikinusi, kad tai saugu. Techniniu pobūdžiu priežastinis ryšys lieka. Mano, kad jei leistinas važiavimo greitis yra 40 km/h, o automobilis važiuoja 25 km/h greičiu, tai nėra chuliganiškas vairavimas. Jam nebuvo pateikta duomenų, kokios buvo automobilio padangos. Abiejų parodymai yra teisingi, jei būtų paneigta ta aplinkybė, kad vairuotojas mato pėsčiosios įžengimą į pėsčiųjų perėją. Buvo vertinta tiek nukentėjusiosios kontakto vieta, kitu atveju vairuotojo nurodyta vieta. Tiek vienu, tiek kitu atveju vairuotojas jau neturėjo galimybės sustabdyti automobilio.

Šalies argumentai

J. D. 2014-02-03 paaiškinime nurodė eismo įvykio liudytoją, vardu M., jos telefono numerį (t. 2, b.l. 41). Šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko, telefonas nenaudojamas (t. 2, b.l. 5-11).

2014-03-14 specialisto išvadoje Nr. G506/14(03) nurodyta, kad G. M. eismo įvykio metu padarytas kairiojo šlaunikaulio intertrochanterinis (pergūbrinis) lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1., b.l. 53). Papildomoje 2014-08-26 specialisto išvadoje Nr. pG1762/14(03) nurodyta, kad pirminėje išvadoje nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą keisti nėra pagrindo (t. 1, b.l. 71-72), G. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1., b.l. 54).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Klaipėdoje, Debreceno g., ties namu Nr. 22 pėsčiųjų perėja - nereguliuojama, iš abiejų pusių pažymėta kelio ženklais, KET Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“), horizontalaus ženklinimo linijomis, KET Nr. 1.13.1 („Zebras“). Meteorologinės sąlygos- ūkanota, sniegas, kelio danga- šlapias, padengtas sniegu asfaltas, autoavarijos vietos plane užfiksuota BMW automobilio važiavimo kryptis bei pėsčiosios ėjimo kryptis iš vairuotojo žodžių, taip pat kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“, fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta bei J. D. vairuotas automobilis BMW (t. 1, b.l. 14-20). Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole nurodyta, kad automobilis „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis J. D., neapgadintas, ant transporto priemonės pėdsakų ir kitų daiktinių įrodymų nėra (t. 1, b.l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl konstatuojant šio nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis Kelių eismo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.). Esant abipusiam Kelių eismo taisyklių pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Įvertinęs ištirtus byloje esančius rašytinius įrodymus, nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojos parodymus bei teismo eksperto paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nėra ginčo dėl šių įvykio aplinkybių - 2014 m. vasario 3 d., apie 12.10 val., Klaipėdoje, Debreceno g., ties namu Nr. 22, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje įvyko eismo įvykis, kurio dalyviais buvo automobilio „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. D. ir pėsčioji G. M.. Įvykio metu eismo sąlygos buvo prastos – diena ūkanota, asfaltuota kelio danga šlapia, snigo. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. D. vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Eismo įvykio metu kilo padariniai - nesunkus pėsčiosios G. M. sveikatos sutrikdymas.

J. D. kaltinamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimų pažeidimu - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį ir partrenkė pėsčiųjų perėja jam iš dešinės pusės įžengusią pėsčiąją G. M., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu galiojusioje Kelių eismo taisyklių 37 punkto redakcijoje nurodyta, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“.

Kaltinamasis J. D., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai, o įsodinęs nukentėjusiąją G. M. į savo automobilį, ją nuvežė į ligoninę. Dėl tokio kaltinamojo elgesio, byloje buvo apsunkintas objektyvių duomenų – automobilio sustojimo kelio, atstumo nuo pėsčiųjų perėjos iki sustojimo, pėsčiosios atsitrenkimo į automobilį pėdsakų ir pan.- surinkimas. Kaltinamasis iki automobilio apžiūros juo važiavo iki ligoninės, vežė namo šunį, todėl automobilio išorė po nukentėjusiosios atsitrenkimo buvo veikiama tiek kritulių, tiek šlapios kelio dangos bei pravažiuojančių transporto priemonių, taip apsunkinant nukentėjusiosios atsitrenkimo į automobilį pėdsakų užfiksavimą. Asmenų, mačiusių įvykį, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko.

Teisme ekspertas D. J. patvirtino, jog tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios nurodomos aplinkybės dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, todėl teismas kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais vadovaujasi ir juos vertina kaip įrodymus objektyviai tiesai byloje nustatyti, atsižvelgdamas ir į ekspertizės akte padarytas išvadas bei eksperto paaiškinimus teisme.

Kaltinamasis J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 39-40), tiek teisme savo kaltę neigė, nurodė, kad jis nukentėjusiąją pastebėjo, kai jau buvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, o ši jau buvo įžengusi į pėsčiųjų perėją, taigi neturėjo galimybės išvengti jos partrenkimo, tačiau artėdamas prie pėsčiųjų perėjos jis ten stovinčią pėsčiąją matė, prilėtino greitį, tik pėsčioji stovėjo nugara į gatvę, todėl pastebėjęs, kad pėsčioji nesiruošia eiti per gatvę, jis tęsė važiavimą. Nurodė, kad nukentėjusioji išniro iš šono, ją kliudė automobilio galiniu dešiniu sparnu. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis teigė, kad važiavo nedideliu, apie 25 km/h greičiu. Kai pastebėjo moterį įžengiant į perėją, ji buvo apie 2 m iki jo automobilio. Kai įžengė moteris, jis suko vairą į kairę pusę, bandė apvažiuoti. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes jam buvo šokas, norėjo padėti nukentėjusiajai ją nuvežant į ligoninę. Tai, jog kaltinamasis J. D. važiavo nedideliu greičiu teisme patvirtino ir liudytoja D. D., taip pat nurodžiusi, jog pėsčioji atsitrenkė į mašinos dešinį šoną, kai automobilis jau važiavo per pėsčiųjų perėją. Nukentėjusioji G. M. teisme nenurodė, kokiu greičiu važiavo kaltinamasis J. D., tačiau teisme teigė, jog priėjusi prie pėsčiųjų perėjos, ji apsidairė, atvažiuojantį automobilį matė už 20 m, automobilis buvo toli, todėl ji buvo įsitikinusi, kad eiti per perėją saugu, savo parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji nurodė vietą, kurioje esant atvažiuojančiam automobiliui susiformavo įsitikinimas, jog spės pėsčiųjų perėja pereiti gatvę – automobilio vieta tuo metu buvo apie 12,43 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos. Tokie nukentėjusiosios parodymai nepaneigia kaltinamojo J. D. teiginių, jog važiavo leistinu greičiu.

2015-04-29 ekspertizės akte Nr. 11K-82(15) nurodyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti automobilio „BMW 525“ važiavimo greitį prieš pat įvykį, taip pat nurodyta, jog G. M. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, prie pėsčiųjų perėjos automobilis „BMW 525“ priartėjo važiuodamas apie 25,8 km/h greičiu; įvykio vietoje buvusiomis sąlygomis 25 km/h greičiu važiuojančio automobilio „BMW 525“ sustabdymui reikalingas apie 11,1 m. atstumas – stabdant didžiausiu intensyvumu, o stabdant pusės didžiausio intensyvumo- apie 18,9 m. atstumas. 40 km/h greičiu važiuojančio automobilio „BMW 525“ sustabdymui didžiausiu intensyvumu reikalinga 22,4 m., puse didžiausio intensyvumo- 34,7 m. atstumas; nors techniniu požiūriu negalima nustatyti visų eismo įvykio aplinkybių bei vienareikšmiškai spręsti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą bei buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu, tačiau jeigu eismo įvykis įvyko pėsčiosios G. M. nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiūriu, tikėtina, eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu buvo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai: automobilio „BMW 525“ vairuotojas J. D. laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio bei nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiųjų perėja per važiuojamąją dalį judėjusią G. M., o pati G. M. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje į važiuojamąją dalį įžengė tuomet, kai jai iš kairės važiavęs automobilis „BMW 525“ pėsčiųjų perėją buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu; tirti pateiktoje medžiagoje esančios G. M. nurodomos jos ir automobilio „BMW 525“ suartėjimo aplinkybės yra „realios“, t.y. jų pagrindu galima atlikti techninę įvykio aplinkybių analizę. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad pagal J. D. nurodomas įvykio aplinkybes automobilio „BMW 525“ kontaktas su pėsčiąja G. M. nebuvo įmanomas, todėl nurodomų įvykio aplinkybių techninė analizė nebuvo galima. Po kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų teisme, ekspertas D. J. patikslino ekspertizės aktą, papildydamas, jog atsižvelgiant į teismo posėdžio metu duotus kaltinamojo parodymus, jie iš esmės sutampa su nukentėjusiosios G. M. parodymais, todėl ekspertizės akte tikėtina išvada, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu buvo susiję abiejų eismo dalyvių veiksmai, darytina remiantis ne tik G. M. nurodytomis aplinkybėmis, bet ir kaltinamojo J. D. teisme nurodytos įvykio aplinkybėmis, kurios iš esmės sutampa.

Taigi, tiek J. D. vairuoto automobilio važiavimo greitis, vieta, kur pėsčioji G. M. įžengė į važiuojamąją dalį, kur ji buvo partrenkta ir kur ją partrenkęs sustojo automobilis byloje nustatyta, atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavy sutampančius parodymus.

Byloje duomenų, jog J. D. stabdė automobilį prieš pėsčiųjų perėją, nėra, kaltinamasis neigė, jog matė pėsčiąją į perėją įžengiant, tokiu atstumu kaip nurodo nukentėjusioji, teigė, jog ją pamatė tik apie du metrai iki pėsčiųjų perėjos. Nukentėjusioji aiškino, jog prie perėjos apsižvalgiusi ir pamačiusi automobilį, buvo įsitikinusi, kad per perėją eiti saugu, eidama per perėją nesižvalgė, neneigė, kad ant galvos buvo užsidėjusi gobtuvą. Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, jog kaltinamasis J. D. nebuvo pakankamai atidus, esant blogoms eismo sąlygoms - šlapiai asfaltuotai kelio dangai, padengtai sniegu, ūkanotai dienai, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir matydamas prie jos stovinčią pėsčiąją, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į pėsčiųjų perėją jam iš dešinės įžengusią pėsčiąją G. M. ir ją partrenkė, todėl jis pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 51 punkte įtvirtinta pėsčiųjų pareiga: „Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu“.

Vertinant nukentėjusiosios G. M. elgesį eismo įvykio metu, atsižvelgtina į jos parodymus teisme, kuomet nukentėjusioji teigė, kad tą dieną snigo, kaltinamojo vairuojamą automobilį pamatė apie 20 m atstumu nuo nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, todėl buvo įsitikinusi, jog spės pereiti perėją, nes priešingos krypties eismo juostoje buvo sustojęs automobilis praleisti kitos pėsčiosios, kuri jau baigė pereiti tą pačią pėsčiųjų perėją. Nukentėjusioji G. M. teigė, jog įžengusi į perėją nesidairė, automobilis ją kliudė priekiniu dešiniu sparnu. Ekspertizės akte nurodyta, o ekspertas teisme papildomai nurodė, kad jei eismo įvykis įvyko kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, tai techniniu požiūriu, tikėtina, eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu buvo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai: automobilio „BMW 525“ vairuotojas J. D. laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio bei nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiųjų perėja per važiuojamąją dalį judėjusią G. M., o pati G. M. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje į važiuojamąją dalį įžengė tuomet, kai jai iš kairės važiavęs automobilis „BMW 525“ pėsčiųjų perėją buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu.

Minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad pėsčioji G. M., prieš įžengdama į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesilaikė aukščiau paminėto reikalavimo įžengti į važiuojamąją dalį tik tinkamai įvertinus atstumą iki artėjančio automobilio ir jo greitį ir įsitikinus, kad eiti saugu, todėl savo veiksmais nukentėjusioji pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 51 punkto reikalavimus.

Kadangi tiek pėsčioji, tiek vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir abiejų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir kilusiomis pasekmėmis, būtina įvertinti padarytų pažeidimų reikšmę ir nustatyti, kuris lėmė eismo įvykio kilimą ir nusikalstamus padarinius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja KET, kur išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė KET ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012). Nukentėjusioji G. M. žengdama į pėsčiųjų perėją pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau ji matydama nedideliu greičiu artėjantį J. D. vairuojamą automobilį, turėjo pagrindą tikėtis, kad J. D. laikysis KET reikalavimų ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtins greitį ir sustos prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad ją praleistų ir negalėjo numatyti, kad J. D. nesustos ir jos nepraleis. Todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios elgesys negali būti laikomas dideliu neatsargumu, kadangi ji nenumatė ir neprivalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jai gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis.

Pažymėtina, jog eismo įvykis įvyko apsunkintomis eismo sąlygomis - esant šlapiai kelio dangai, padengtai sniegu, ūkanotai dienai, krituliams, todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojas – vairuotojas J. D. - turėjo būti itin atidus ir atsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir matydamas, jog prie jos stovi žmogus, turėjo įvertinti, jog šis ketina eiti per gatvę. Kaltinamasis J. D. neneigė matęs prie pėsčiųjų perėjos stovinčią nukentėjusiąją, tačiau stabdyti pradėjo tik po jos partrenkimo.

Nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei pradėti eiti perėja tik įsitikinę, kad tai daryti yra saugu, tačiau pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems. Todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pėsčiųjų perėjoje partrenkta nukentėjusioji buvo neatsargi, ši aplinkybė vis vien nepaneigia fakto, kad būtina sąlyga ir dėsninga eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis yra vairuotojo, nepraleidusio pėsčiojo, padarytas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-655/2007, 2K-158/2009).

Taigi nors tiek kaltinamasis J. D., tiek nukentėjusioji G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau teisiniu požiūriu, būtent kaltinamojo J. D. padarytas Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimų pažeidimas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykio kilimu ir kilusiais padariniais, tai yra nukentėjusiajai G. M. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiu būdu, vertindamas visus byloje esančius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. D. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., požymius, kadangi jis, vairuodamas automobilį, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nors J. D. ir matė prie pėsčiųjų perėjos stovinčią pėsčiąją, tačiau prieš perėją nesustojo, nesuvokdamas savo veiksmų pavojingumo ir nenumatydamas galimų padarinių, nors turėjo juos suprasti ir numatyti bei turėjo galimybę jų išvengti. Tikėdamasis saugiai pravažiuoti nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kaltinamasis elgėsi nerūpestingai. J. D. veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamasis šiuo metu nedirba, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, parenkant mažesnį nei šios bausmės vidurkis už neatsargius nusikaltimus.

Teismas, spręsdamas dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu J. D. turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas už greičio viršijimą (t. 2, b.l. 74-75), tačiau šiuo metu minėtos nuobaudos išnykusios, duomenų, kad J. D. būtų šiurkščiai pažeidinėjęs Kelių eismo taisykles iki nusikaltimo padarymo, ar po jo, teismas neturi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam skyrimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji G. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteisti 1913,81 eurų neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo J. D. 663,44 eurų atstovavimo bei kitoms procesinėms išlaidoms atlyginti (t. 1, b.l. 99-139, t. 2, b.l. 126-133,147-148). Ieškinyje nurodė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas jai išmokėjo tik 3079,24 EUR neturtinei žalai atlyginti, tačiau ji prašo iš šio atsakovo papildomai priteisti dar 1913,81 EUR neturtinei žalai atlyginti, nes dėl eismo įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, operaciją, tačiau ir iki šiol jaučia skausmą, vaikšto pasiremdama ramentu, nebegali dirbti ankstesnio valytojos darbo, nes neteko 20 proc. darbingumo, be to, sutrumpėjo viena jos koja, iki šiol vartoja vaistus, kaltinamasis jo neatsiprašė, bandė išvengti atsakomybės.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pažymėtina, jog automobilis „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale (t. 2, b.l.44). Teisme gautas draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo prašymas, kuriame nurodyta, jog įmonė priėmė sprendimą dėl G. M. atlygintinos 256,63 Eurų dydžio turtinės ir 3079,24 eurų neturtinės žalos turtinę žalą, pati nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad draudimo bendrovė jai jau atlygino 3079,24 eurų dydžio neturtinę žalą.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji G. M. dėl neatsargios kaltinamojo J. D. padarytos nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad po eismo įvykio nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, 2014-03-14 specialisto išvadoje Nr. G506/14(03) nurodyta, kad G. M. eismo įvykio metu padarytas kairiojo šlaunikaulio intertrochanterinis (pergūbrinis) lūžis (t. 1., b.l. 53). Nukentėjusioji neteko 20 proc. darbingumo (t. 1, b.l. 59), buvo operuota. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji kurį laiką buvo nedarbinga, tačiau jai nustatytas tik 20 proc. netekto darbingumo lygis, todėl nukentėjusiosios teiginiai, kad negali dirbti jokio darbo nėra pagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykiui kilti įtakos turėjo ir nukentėjusiosios elgesys, be to, dar iki eismo įvykio nukentėjusioji skundėsi kairiojo klubo skausmu, buvo eilėje jo operacijai, todėl teismas turi pagrindo manyti, jog nukentėjusiosios sveikatos pakitimams po eismo įvykio ir bendrai nukentėjusiosios savijautai po eismo įvykio įtakos turėjo ir jos sveikatos būklė iki eismo įvykio.

Teismas atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką tokiose bylose, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas nukentėjusiajai jau atlygino 3079,24 EUR dydžio neturtinę žalą, teismas nukentėjusiosios ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstą.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 105 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Atsižvelgdamas į tai, kad J. D. pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, o nukentėjusioji G. M. į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog kartu su teisminio nagrinėjimo metu pateiktais kvitais iš viso buvo patirtos 703,44 EUR išlaidos (t. 1, b.l. 107-121,127,131-138, t. 2, b.l. 131-133, 147-148), kurias sudarė užmokestis teisininkui už atstovavimą byloje, kopijų darymą, pašto, kuro ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos (BPK 103 str. 6 p.), šias nukentėjusiosios patirtas išlaidas, teismas laiko pagrįstomis ir ne per didelėmis, pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš kaltinamojo J. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

J. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir jam paskirti 15 MGL (567,90 EUR) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios G. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atmesti.

Nukentėjusiosios G. M. patirtas 703,44 EUR dydžio proceso išlaidas priteisti iš kaltinamojo J. D..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tris kompaktines plokšteles su parodymų patikrinimo vietoje medžiaga, saugomas prie antrojo bylos tomo, sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė