- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 1-248-582/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nukentėjusysis
- R. Ž., V. Ž.
- Kaltinamasis
- A. M., E. L.
- Advokatai
- Regina Atkočaitieneiir Nikolajas
- Kategorijos
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, Kristinai Grikavičiūtei, dalyvaujant vertėjoms Veronikai Rybalčenko ir Rasai Tarabildienei, prokurorei Ritai Čivinskaitei, gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei ir Nikolajui Kuznecovui, nukentėjusiesiems R. Ž. ir V. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). LR pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, ir
E. L. (E. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). LR pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini). teistas keturis kartus: 2010-02-02 Šalčininkų r. apyl. teismo pagal LR BK 25 str. 2 d., 284 str. 1 d. areštu 90 parų, 2011-03-09 Šalčininkų r. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1 d., laisvės apribojimu 1 m. įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyv. vietos, 2011-03-23 Šalčininkų r. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. terminuotas laisvės atėmimas 1 m., BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., LR BK 65 str. 2 d. pagrindu pagal 2011-03-23 Šalčininkų r. apyl. teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2011-03-09 Šalčininkų r. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m., įpareigojant be institucijos kontroliuojančios bausmės vykdymo atidėjimą žinios, neišvykti iš gyv. vietos ilgiau kaip 7 paroms, 2013-03-07 Šalčininkų r. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. bauda (10 MGL) 1300 Lt, galutinė bausmė bauda (10 MGL) 1300 Lt, baudą sumokėti iki 2013-05-28. 2013-01-04 Vilniaus m. apyl. teismo nuosprendį dėl baudos vykdyti atskirai, teistumas neišnykęs,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. birželio 29 d. apie 8.10 val. R. Ž. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme A. M. kartu su kitu asmeniu, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė R. Ž. ir V. Ž. perduoti jiems turtą - sumokėti jiems 3500 litų, o R. Ž. atsisakius mokėti pinigus, A. M. panaudojo fizinį smurtą - apkabino viena ranka R. Ž. kaklą, o kitos rankos kumštimi vieną kartą trenkė jam į krūtinę, atėmė iš V. Ž. kibirą su pienu ir bandė ant jos išpilti, stvėrė jai už krūtinės, A. M. ir kitas asmuo stumdė R. Ž., tempė link automobilio, grasino nuvežti į mišką, grasino panaudoti smurtą prieš nukentėjusiųjų vaikus.
Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir teismui paaiškino, kad jie kartu su L. atvažiavo pas Ž. detalių. Niekas jo nereketavo, A. M. Ž. tik apkabino ir viskas. Sėdo į mašiną, nes L. pasakė sėsti į mašiną, ir išvažiavo. Ž. nesmūgiavo, jo nereketavo, jis jam neskolingas, nesakė, kad bus jo stogas, su Ž. žmona nebendravo, nieko jai nedarė, apie skolą nežinojo, nežinojo, kad Ž. skolingas J..
Kaltinamasis E. L. kaltu neprisipažino ir teismui paaiškino, kad pas jį buvo problema su mašina dėl amortizatoriaus. J. pasakė, kad neturi tos dalies, pasiūlė nuvažiuoti pas Ž.. J. klausė, ar važiuosit pas Ž., tada užsiminė apie skolą, bet jis nereikalavo, tik pasiūlė priminti Ž. apie pinigus. J. pasakė, kad jei važiuosite pas Ž., tai pasakyk, kad padarė džipą, primink jam, kad pasiimtų tą mašiną ir atvežtų pinigus. Jis kartu su B. ir M. nuvažiavo pas Ž. dėl amortizatoriaus. B. ir M. važiavo kartu su juo, nes jie kartu su juo buvo automobilyje. Atvažiavus pas Ž. jis išlipo iš automobilio, pasisveikino, paklausė ar Ž. turi tą dalį. Jis pasakė, kad neturi. Po to išėjo priminimas apie skolą, B. prisiminė skolą ir prasidėjo tas konfliktas. Kaip minėjo B., kad buvo skolingas pinigų už mašiną. Jis bandė raminti ir vieną, ir kitą. Reikėjo raminti, nes kai buvo pasistumdymas tarp Ž. ir Budėno, ir M., jie pradėjo kalbėti, bet įvyko kaip ir pasistumdymas.
Kaltinamasis A. B. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl 2014-10-06 teismo nutartimi baudžiamasis procesas A. B. nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu.
BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo pagarsinti mirusiojo kaltinamojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad jis 2013-06-29 apie 12 val., tiksliai valandos neprisimena, kartu su E. L. ir A. M. automobiliu Opel Omega, v.n. nežino atvažiavo pas R. Ž. į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo E. L., nes jam ir priklausė šis automobilis. P. Ž. jie atvažiavo jam pasakyti, kad jis susitvarkytų savo skolas. R. Ž. buvo skolingas J. J., kuris yra A. M. žmonos tėvas. R. Ž. J. J. buvo skolingas 3000 litų už automobilio remontą. Nežino ar J. J. buvo prašęs A. M., kad jie nuvažiuotų ir primintų Ž. apie skolą, ar A. taip padaryti nusprendė pats. Jiems atvažiavus namuose buvo R. Ž. ir visa jo šeima. Pokalbis vyko kieme. Su R. kalbėjosi E. L., paskui pats A.. Jis kalbėjosi su R. dukra. Jai jis pasakė, kad jos tėvas yra skolingas ir tegul važiuoja išsiaiškinti. Tą patį R. sakė E. ir A.. Jie siūlė R. važiuoti su jais pas J. J. ir ten pasikalbėti dėl skolos. R. atsisakė su jais važiuoti ir pasakė, kad nuvažiuos pats ir pasikalbės. A. per pečius apkabino R. žmoną, nes norėjo ją nusivesti šonan ir jai viską paaiškinti. R. žmona pradėjo šaukti. Tada A. B. priėjo prie A. ir liepė jam nelįsti prie žmonių ir sėstis į automobilį. Jis jo paklausė ir abu nuėjo prie automobilio. Kieme kalbėtis su R. liko tik E.. Jis negirdėjo ką jie abu kalbėjosi. Šio įvykio metu jie nevartojo jokio smurto R. Ž. ir jo žmonos atžvilgiu, nereikalavo pas juos pinigų, negrasino su jais susidoroti. R. Ž. kieme jie buvo apie 15 min. Tada išvažiavo ir daugiau pas R. Ž. nebuvo nuvažiavę (b.l. 113, tomas 1).
Nukentėjusysis R. Ž. teismui paaiškino, kad atvažiavo E. L.. Sakė, kad jis šiam skolingas už džipus J. Jis atsakė, kad nemokės. Tada staigiai iššoko A. M., griebė jį už kaklo, apsuko ir smogė į krūtinę. Paskui jie pradėjo rėkti, kad jis mokės. Konkrečiai kas pasakė, negali pasakyti, kažkuris iš dviejų – A. B. arba A. M.. A. M. pasakė, kad jis nelegaliai dirba, todėl mokės kas mėnesį po 3000 Lt, jie bus jo „stogas“. Kas yra „stogas“, jis suprato. Jis uždirbs pinigus, jie jį saugos, o jis mokės. Stumdėsi A. B. ir A. M., bet ne E. L.. E. L. nei stuktelėjo, nei rėkė, nieko iš jo nereikalavo. Šis tik priminė dėl skolos ir paskui pasakė, kad gal nereikia policijos. Jie pasakė, kad po 3 val. atvažiuos pinigų. A. M. ir A. B. rėkė, bet jis tiksliai negali pasakyti, kuris konkrečiai pasakė, E. L. to nesakė. Jie buvo agresyvūs. Paskui, kai bandė įspirti žmonai, įėjo į kambarį, tai dar jo megztinį sutraukė. Žmoną jis patraukė ir stengėsi, kad vaikai į kiemą neišeitų. Suprato, kad čia jau negerai, matė, kad jie buvo išgėrę. Kažkuris iš dviejų - A. M. ar A. B., bet ne E. L., sakė, kad jis mokės. A. B. dar sakė, kad jis jam už „(duomenys neskelbtini)“ skolingas, bet jis jokio „(duomenys neskelbtini)“ niekada neturėjo ir neremontavo. Iš pradžių reikalavo 3000 Lt, vėliau A. B. dar pridėjo 500 Lt už mašinos „(duomenys neskelbtini)“ remontavimą. A. M. paėmė už kaklo, sudavė į krūtinę. Dėl A. B. veiksmų, tai jis buvo tuo momentu šoke, vieną atstūmė, kitą, žiūrėjo vaikus. Tampė tai vienas, tai kitas per visą kiemą nuo mašinos iki namo durų. A. M. mėgino žmonai įspirti, bet jis ją patraukė, todėl nepataikė. Kažkuris iš tų dviejų rėkė, kad žino, kur gyvena jo vaikai, pjaus kaip paršus. Jie pasakė, kad išsiaiškins, ar jis skolingas, ar ne. Stvėrė už megztinio, pasakė: tįsiam jį miškan, tada išsiaiškinsime. Kai pasakė, kad po 3 val. atvažiuos ir vaikus papjaus, tada nutarė kviesti policiją. Grasinimus suprato kaip realius. Reikalavimą mokėti pinigus suprato kaip realų. E. L. nereikalavo pinigų. Jis vienintelis iš jų buvo blaivus. E. L. pretenzijų neturi. Visi vadino E. L. „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, o A. M. „(duomenys neskelbtini)“. Jokių nurodymų E. L. A. M., arba atvirkščiai, nedavė. Iš A. M. gavo nurodymą mokėti 3000 Lt. Šis aiškino už tai, kad bus jo „stogas“. Jis suprato, kad ir A. M., ir A. B. bus jo stogas, nes jie rėkė abu. Netiesa, kaip parašyta protokole, kad „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo reikalauti pinigų - 3000 Lt. Taip nebuvo.
Nukentėjusioji V. Ž. teismui paaiškino, kad ją pasitiko A. M. ir A. B. ir pasakė, kad blogas dėdė nenori mokėti pinigų. A. M. rėkė sau, A. B. sau. Ji pasakė, kad jie niekam neskolingi ir tikrai niekam nemokės. Ji traukėsi arčiau namo, jie pradėjo stumdyti vyrą. A. M. paėmė jai iš rankų kibirą ir bandė ant jos užpilti. A. B. buvo iš vienos pusės, o vyras iš kitos. A. M. bandė stverti ją už krūtinės, bet ji išsisuko, atstatė kibirą ir vėl bandė aiškinti, kad jie tikrai niekam neskolingi. Tada jie pradėjo konfliktuoti su vyru. A. M. pasakė, kad jie turi jiems sumokėti pinigus, nes jie bus jų „stogas“. Jie tai kartojo daug kartų, tačiau sakė nevienodą sumą. A. B. iš pradžių sakė, kad reikės sumokėti 2500 Lt, paskui – 3000 Lt. Jie buvo neblaivūs. Tada A. M. apkabino vyrą ir traukė į mašiną, o A. B. stūmė iš paskos. Ji prašė paleisti vyrą, bet kol E. L. nesurėkė, kad paleistų, jie nepaleido. Iš išgąsčio nepamena, ką jie sakė, jie rėkė kas sau. Labiausiai bijojo dėl vaikų. E. L. nieko nedarė, nei stumdė, nei rėkė, tik šnekėjosi su vyru, kai tie pasitraukdavo. E. L., kiek girdėjo, sakė, kad reiks vis tiek sumokėti, jei yra skolingas. Kai A. M. bandė paimti jai už krūtinės, A. B. bandė jį suvaldyti, kad jis atsitrauktų. Tada A. M. atsitraukė nuo jos ir puolė vyrą. Kaltinamieji padarė žalą tik jos nervams ir vaikų psichikai. Parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjui, neteisingai parašyta, kad E. L. atėjo su vyru į namus ir pasakė, kad atvažiuos po 3 val. ir jie turės sumokėti 3000 Lt. Taip nebuvo. Jis pinigų nereikalavo, tik sakė, kad jie atvažiuos. Jis turėjo omenyje A. B. ir A. M..
Liudytoja A. Ž. teismui paaiškino, kad jai išėjus į kiemą, prie jos priėjo A., pasakė, kad tėvas kažkam skolingas, turi atiduoti 3500 Lt ir kad jie neišvažiuos, kol neatiduos. A. yra B.. Sakė, kad skolingas už kažkokią mašiną. Šeimoje nebuvo kalbų, kad tėvas kažkam skolingas. A. buvo labai įsiaudrinęs, stumdė tėvą, sakė, kad yra boksininkas, kad jiems visiems blogai baigsis. Matė, kai jis stumdė tėvą. Jis vis prieidavo prie tėvo, tėvas vis jį atstumdavo. A. yra M.. E. bandė juos raminti, vaikščiojo po kiemą. Buvo toks sąmyšis. Matė, kad A. M. bandė iš mamos kibirą atimti. Jis buvo prie mamos priėjęs, matė, kad laikė ją. Tėvas pasakojo, kad jie buvo atvažiavę reikalauti pinigų, sakė, kad bus tėvo „stogas“, už tai šis turi jiems duoti pinigų.
Liudytojas J. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. M. yra jo žentas. Aš galiu duoti parodymus teisme. A. M. su E. L. ir A. B. užvažiavo, jiems sugedo mašina. Jie suvirino automobilį ir išvažiavo. Tai buvo sekmadienį, datos neprisimena. Jie atvažiavo automobiliu Opel Omega. R. Ž. pažįsta, jų santykiai normalūs. Ž. jam buvo skolingas apie 200-300 Lt. - R. Ž. skola susidarė, nes jis normaliai neatsiskaitė, dar Opel Frontera taisė. A. M. apie jo ir R. Ž. reikalus nieko nežinojo. Kai E. L. buvo atvažiavęs taisyti automobilio, sakė jam, kad R. Ž. šiek tiek skolingas, bet neprašė, kad važiuotų. E. L. važiavo pas R. Ž. reikalauti J. J. pinigų, nes A. B. buvo skolingas R. Ž.. Jis nupirko mašiną metalui ir neatidavė pinigų. Kaip suprato R. Ž. supirkinėjo metalą ir neatsiskaitė už kažkokią mašiną su A. B.. Kiek R. Ž. pasakojo, A. B. ir turėjo daugiausiai pretenzijų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. J. parodė, kad jis pažįsta R. Ž.. Jų tarpusavio santykiai geri. R. Ž. retkarčiais pas jį nupirkdavo metalo. Jis taiso automobilius. 2012 m. jis R. Ž. dažė automobilį Opel Frontera. R. Ž. sumokėjo tik už medžiagas, tačiau liko skolingas jam už darbą. R. Ž. pažadėjo jam surasti pigesnį traktorių. 2013 m. pavasarį R. Ž. atitempė jam suremontuoti jo automobilį Opel Frontera. Už automobilio remontą jie buvo sutarę, kad R. Ž. jam sumokės 700 litų. Tų pačių metų liepos mėnesį R. Ž. atsiėmė iš jo savo automobilį, kurio jis dar nebuvo pilnai suremontavęs. Už automobilio remontą R. Ž. jam vis dar yra skolingas 700 litų. E. L. jis pažįsta, nes jis retkarčiais taisydavo E. L. automobilį. Pažįsta iš matymo ir A. M., tačiau su juo nepalaiko jokių santykių. A. B. jis visiškai nepažįsta. Jis niekada neprašė A. M., E. L. ir A. B. nuvažiuoti pas R. Ž. ir pareikalauti skolos pas jį už jo automobilio remontą (b.l. 60, tomas 1).
BPK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas J. J. parodė, kad 700 Lt suma jam yra didelė. Nepripažįsta, kad R. Ž. jam skolingas 700 Lt, nes J. J. nepabaigė remontuoti R. Ž. automobilį. Ankstesni jo parodymai buvo netikslūs. E. L. gal bekalbant minėjo apie skolą, bet rimtai nieko nesakė. Neprašė, kad ta skola būtų reikalaujama iš R. Ž.. A. B. nepažįsta. Su A. M. apie skolą nekalbėjo.
Akistatos tarp nukentėjusiojo R. Ž. ir įtariamojo A. B. protokole nurodyta, kad įtariamasis A. B. patvirtino nukentėjusiojo R. Ž. parodymus, kad jį tempė į automobilį, kad ketino nusivežti pas J. J. ir ten išsiaiškinti dėl skolos. Patvirtino ir tai, kad A. M. įvykio metu buvo paėmęs R. Ž. už kaklo (t. 1, b.l. 121-122).
Akistatos tarp nukentėjusiosios V. Ž. ir įtariamojo A. B. protokole nurodyta, kad įtariamasis A. B. patvirtino nukentėjusiosios V. Ž. parodymus, kad A. M. nepagarbiai elgėsi su ja, dėl to jis A. M. ramino. A. M. buvo apkabinęs R. Ž. už kaklo, o jis jį laikė už striukės ir taip abu jį traukė į jų automobilį, kad nusivežtų pasikalbėti pas J. J. dėl skolos J. J. (t. 1, b.l. 123-124).
Akistatos tarp nukentėjusios V. Ž. ir įtariamojo E. L. protokole nurodyta, kad įtariamasis E. L. patvirtino nukentėjusiosios V. Ž. parodymus, kad A. M., A. B. ir R. Ž. kieme garsiai kalbėdami stumdėsi. Negirdėjo ar A. B. ir A. M. reikalavo iš R. Ž. pinigų. Negirdėjo ar jie jam grasino (t. 1, b.l. 178-179).
Akistatos tarp nukentėjusiojo R. Ž. ir įtariamojo E. L. protokole nurodyta, kad įtariamasis E. L. parodė, kad nematė kas vyko tarp R. Ž., A. M. ir A. B.. Nematė, kad jie stumdytųsi (t. 1, b.l. 180-181).
A. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta nukentėjusiųjų R. Ž. ir V. Ž. parodymais, liudytojos A. Ž. parodymais. Šie nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymai patvirtina ir papildo vieni kitus, nėra jokio pagrindo šiais parodymais netikėti ar vertinti juos kritiškai.
Nukentėjusysis R. Ž. parodė, kad A. M., griebė jį už kaklo, apsuko ir smogė į krūtinę. Paskui jie pradėjo rėkti, kad jis mokės. A. M. pasakė, kad jis nelegaliai dirba, todėl mokės kas mėnesį po 3000 Lt, jie bus jo „stogas“. Jie buvo agresyvūs. Iš pradžių reikalavo 3000 Lt, vėliau A. B. dar pridėjo 500 Lt už mašinos „Passat“ remontavimą. A. M. paėmė už kaklo, sudavė į krūtinę. Tampė tai vienas, tai kitas per visą kiemą nuo mašinos iki namo durų. A. M. mėgino žmonai įspirti, bet jis ją patraukė, todėl nepataikė. Kažkuris iš tų dviejų rėkė, kad žino, kur gyvena jo vaikai, pjaus kaip paršus. Kai pasakė, kad po 3 val. atvažiuos ir vaikus papjaus, tada nutarė kviesti policiją.
Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad ją pasitiko A. M. ir A. B. ir pasakė, kad blogas dėdė nenori mokėti pinigų. A. M. rėkė sau, A. B. sau. Ji pasakė, kad jie niekam neskolingi ir tikrai niekam nemokės. A. M. paėmė jai iš rankų kibirą ir bandė ant jos užpilti. A. M. bandė stverti ją už krūtinės, bet ji išsisuko. A. M. pasakė, kad jie turi jiems sumokėti pinigus, nes jie bus jų „stogas“. A. M. apkabino vyrą ir traukė į mašiną, o A. B. stūmė iš paskos.
Liudytoja A. Ž. parodė, kad A. B. pasakė, kad tėvas kažkam skolingas, turi atiduoti 3500 Lt. A. M. stumdė tėvą, bandė iš mamos atimti kibirą.
Byloje neįrodyta, kad E. L. padarė nusikalstamą veiką. Nukentėjusieji ir liudytoja teismui parodė, kad E. L. iš jų nieko nereikalavo, nesmurtavo, elgėsi mandagiai ir prašė nekviesti policijos, sakė, kad A. M. ir A. B. vis tiek sugrįš. E. L. išteisintinas nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
A. M. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 181 str. 2 d.
BK 181 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą.
Turto prievartavimo objektas – nuosavybė, papildomas šio nusikaltimo objektas gali būti nukentėjusiojo, jo artimųjų gyvybė, sveikata ar kita su nukentėjusiuoju susijusi vertybė, į kurią kėsinamasi nusikaltimu.
BK 181 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo – esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė – perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Reikalaudamas perduoti turtą kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, t. y. „mokėti už kažką“. Be to, turto prievartavimo atveju dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą.
Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.
Motyvuojamoji dalis
BK 181 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kada darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos.
Fizinis smurtas yra bet koks poveikis nukentėjusiojo kūno neliečiamybei (suduodant smūgius, kratant, purtant pastumiant, užgulant, smaugiant ir t.t), neatsižvelgiant į jo stiprumą bei kilusius padarinius. Kūno sužalojimų padarymas, fizinio skausmo sukėlimas nėra būtinas fizinio smurto požymis.
Kaltinamasis A. M. be jokio teisėto pagrindo vertė nukentėjusiuosius mokėti jam 3500 Lt ir panaudojo fizinį smurtą.
A. M. veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių. Pagal savavaldžiavimo sudėties dispoziciją (BK 294 str.) savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti ginčo subjektai (2006 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-520/2006). A. M. ir nukentėjusieji nebuvo ginčo subjektais, A. M. nevykdė savo ar kito asmens tariamos ar tikros ginčijamos ar nerealizuojamos teisės. Liudytojas J. J. parodė, kad nepripažįsta, kad R. Ž. jam skolingas 700 Lt, nes J. J. nepabaigė remontuoti R. Ž. automobilį, E. L. gal bekalbant minėjo apie skolą, bet rimtai nieko nesakė, neprašė, kad iš R. Ž. būtų reikalaujama skola, apie skolą su A. M. jis nekalbėjo. Nukentėjusieji parodė, kad A. M. kartu su kitu asmeniu reikalavo mokėti už „stogą“.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
A. M. padarė tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų.
A. M. nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškė aktyviais veiksmais.
A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
A. M. anksčiau neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis.
Kaltinamajam A. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė sankcijos ribose. Parinkdamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, į tai, kad nukentėjusieji kaltinamajam A. M. pretenzijų neturi, todėl parenka žymiai mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį bausmės dydį.
Civilinis ieškovas R. Ž. civilinio ieškinio atsisakė, civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės civiliniam ieškovui teisiamajame posėdyje buvo išaiškintos. Civilinis ieškovas ieškinio atsisakė, teismas šį atsisakymą priima ir bylą dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 301-308 str. str., teismas
nusprendė:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
E. L. (E. L.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 2 d., išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. L. panaikinti.
Bylą dalyje dėl nukentėjusiojo R. Ž. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti ieškovui atsisakius ieškinio.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.