- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- I-3293-629/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis, Ramunė Šaikuvienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Š. ir jo atstovei advokatei Ramunei Šaikuvienei, atsakovės Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui Mariui Laurinėnui, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) viršininko 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 3B-146 (toliau – ir Įsakymas Nr. 3B-146) 1.1. p. dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.
Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda – pastaba už tai, kad apklausdamas I. J. įmonės mokymo kursus baigusius lankytojus skatino asmenis, laikiusius kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) reikalavimus, bei pavojingų krovinių vežimų automobilių transportu saugos specialistų egzaminą, rašyti skundą dėl netinkamo mokymo I. J. įmonėje, tuo pažeidžiant Inspekcijos viršininko 2005 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2B-330 patvirtinto Valstybės tarnautojų ir darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 8.1.2 p., įpareigojantį valstybės tarnautojus elgtis taip, kad didėtų visuomenės pasitikėjimas Inspekcijos vykdoma veikla, 8.6.1 p., kuris įpareigoja priimant sprendimus valstybės tarnautojus būti objektyviais ir nešališkais bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 str. 2 d. 5 p., įpareigojantį valstybės tarnautoją būti objektyviu. Pareiškėjo nuomone, Tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – ir Išvada) nebuvo pagrįstai bei vienareikšmiškai nustatytas kaltės jo veikoje buvimas, todėl Išvada negali būti laikoma išsamia, visapusiška bei objektyvia.
Paaiškino, kad nusprendus atlikti neplaninį I. J. įmonės patikrinimą pagal gautą skundą, buvo nuspręsta dar iki patikrinimo, pasibaigus egzaminui, pasikalbėti su kursų I. J. įmonėje lankytojais ir tokiu būdu gauti informaciją apie vykdomą mokymo procesą minėtoje vairavimo mokykloje. Pareiškėjas nurodė, kad po pokalbių su kursų lankytojais jis paprašė, kad pastarieji savo nuomonę (o ne skundą) apie mokymo procesą, jeigu gali, išdėstytų raštu, tačiau jie to daryti nenorėjo. Pažymėjo, kad jokio spaudimo rašyti skundus, nukreiptus prieš I. J. įmonę, nebuvo, nes pokalbių tikslas buvo gauti daugiau objektyvios informacijos apie mokymo procesą. Nurodė, jog visus pareigybės aprašyme numatytus veiksmus atliko siekdamas įsigilinti į įmonės mokymo proceso esmę, nes neplaninis patikrinimas buvo organizuojamas pagal T. M. skunde nurodytas aplinkybes dėl prastos mokymo kokybės, todėl, pareiškėjo nuomone, jis savo veiksmais nepažeidė VTĮ ir Etikos kodekso nuostatų.
Atkreipė dėmesį, kad į jo pateiktą 2011 m. birželio 17 d. paaiškinimą personalo skyriaus vedėja G. M. tarnybinio tyrimo metu neatsižvelgė ir įvertino paviršutiniškai, taip pat nebuvo apklausti paaiškinimus rašę vairuotojai. Tyrimo metu taip pat nebuvo atsižvelgta į faktą, kad 2011 m. gegužės 26 d. V. B. paaiškinime pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y., tai, kad V. B. Šiaulių regiono departamente egzaminą laikė 2011 m. balandžio 21 d. ir jį išlaikė, o paaiškinime pastarasis teigė, kad egzaminą laikė 2011 m. balandžio 22 d. ir jo neišlaikė, todėl jo paaiškinimas turėjo būti vertinamas kritiškai. Pažymėjo, kad kadangi Inspekcijoje nėra įmonių, ruošiančių vairuotojus, vežančius pavojingus krovinius kelių transportu, tikrinimo metodikos bei nėra reglamentuotas pats mokymo proceso patikrinimas, todėl ir tarnybinė atsakomybė už netinkamą įmonės patikrinimo organizavimą negali kilti. Taip pat Tarnybinio tyrimo išvadoje konkrečiai nenurodyta, kokios Valstybės tarnybos įstatyme ir pareigybės aprašyme numatytos funkcijos buvo įvykdytos netinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime (b. l. 14–16) prašė pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės teigimu, Įsakyme Nr. 3B-146 yra konkrečiai įvardyta, kokie teisės aktai yra pažeisti ir už kokius veiksmus skiriama tarnybinė nuobauda. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Pats pareiškėjas patvirtino, kad būtent jis apklausė asmenis dėl mokymo kokybės I. J. įmonėje, būtent jis savarankiškai pasirinko papildomos informacijos surinkimo būdus ir metodus bei po pokalbių su kursų lankytojais paprašė, kad jie savo nuomonę (o ne skundą) apie mokymo procesą, jeigu gali, išdėstytų raštu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu V. B. nurodė, kad Inspekcijos pareigūnas liepė rašyti skundą dėl prasto mokymo J. mokykloje, o E. B. teigė, kad neišlaikius egzamino, jam pasiūlyta pareikšti pretenzijas dėl mokymo įstaigos. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į gautus V. B. ir E. B. paaiškinimus bei įvertinus visą tyrimo medžiagą ir buvo pripažinta, kad toks pareiškėjo elgesys yra sąmoningas vertimas rašyti skundus nukreiptus prieš I. J. įmonę. Kadangi dėl I. J. įmonės veiklos turėjo būti atliekamas neplaninis patikrinimas (pagal skundą), todėl toks raginimas kitus asmenis rašyti papildomus skundus, atsakovės įsitikinimu, nėra suderinamas su valstybės tarnautojo pareiga būti objektyviam ir nešališkam. Taip pat pažymėjo, kad nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl jo veiksmų nekilo neigiamos pasekmės, nes valstybės tarnautojo neobjektyvūs, šališki ar keliantys net menkiausias abejones dėl to veiksmai, vertimas rašyti skundus griauna visuomenės bei ūkio subjektų pasitikėjimą ne tik Inspekcija, bet apskritai visa valstybės tarnyba ir jos objektyvumu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime pateiktais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Inspekcijos viršininko 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 3B-146 dalies, kuria pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas buvo supažindintas su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 18), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. įtariama, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ ir Etikos kodekso nuostatas, apklausiant I. J. įmonės mokinius E. B. ir V. B. bei galbūt darant spaudimą rašyti skundus dėl netinkamo kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) reikalavimus, mokymo, nukreiptus prieš I. J. įmonę.
Pareiškėjas paaiškinime (b. l. 17) nesutiko su pareikštais įtarimais ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Inspekcijoje nėra įmonių, ruošiančių vairuotojus, vežančius pavojingus krovinius kelių transportu, tikrinimo metodikos bei nėra galimybės patikrinti patį mokymo procesą buvo nuspręsta pasikalbėti su vairuotojais, baigusiais kursus I. J. įmonėje. Su departamento direktoriumi V. S. buvo aptarta įmonės tikrinimo eiga ir buvo nutarta, kad siekiant susidaryti objektyvią nuomonę apie įmonės vykdomą mokymą, būtų tikslinga dar iki patikrinimo pasikalbėti su kursų lankytojais, pasibaigus egzaminui. Pokalbiai su vairuotojais, baigusiais kursus I. J. įmonėje, vyko 2 kartus po egzaminų. Paaiškinime pareiškėjas pažymėjo, kad po pokalbių su kursų lankytojais paprašė, kad jie savo nuomonę apie mokymo procesą išdėstytų raštu, tačiau jie to darytį nenorėjo. Pabrėžė, kad jokio spaudimo rašyti skundus, nukreiptus prieš I. J. įmonę, nebuvo, o kitaip sužinoti apie mokykloje vykdomą vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius kelių transportu, mokymą nėra galimybės. Paaiškino, jog visus savo veiksmus atliko siekdamas įsigilinti į įmonės mokymo proceso esmę ir išvengti paviršutiniškumo, vykdant pavedimą.
Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas surašius Išvadą (b. l. 31–33), kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėjas, apklausdamas I. J. įmonės ADR mokymo kursus baigusius lankytojus, skatino asmenis, laikiusius kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) reikalavimus, bei pavojingų krovinių vežimo automobilių transportu saugos specialistų egzaminą, rašyti skundą dėl netinkamo ADR mokymo I. J. įmonėje, tuo pažeisdamas Etikos kodekso 8.1.2 p., įpareigojantį elgtis taip, kad didėtų visuomenės pasitikėjimas Inspekcijos vykdoma veikla, 8.6.1 p., įpareigojantį priimant sprendimus valstybės tarnautojus būti objektyvius ir nešališkus, ir VTĮ 3 str. 2 d. 5 p., įpareigojantį valstybės tarnautoją būti objektyvų, todėl siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Įsakymo Nr. 3B-146 (b. l. 6–7, 34–35) 1.1 p., vadovaujantis VTĮ 29 str. 3 d. 1 p., Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 14.1 ir 15 p. bei atsižvelgiant Išvadą, Šiaulių regiono departamento direktoriaus pavaduotojui A. Š. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pažymi, kad pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ. Šio įstatymo 2 str. 12 d. apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 30 str. nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Taisyklėse.
Pagal minėto VTĮ straipsnio ir Taisyklių nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 3 p.), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje.
Pagal Taisyklių 13 p., jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui neprivalomas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš Išvados, pastarojoje aptarti I. J. pateikti paaiškinimai administracinės procedūros, kurioje buvo nagrinėjamas skundas dėl Inspekcijos Šiaulių departamento pareigūnų galimo piktnaudžiavimo įgaliojimais, metu, taip pat E. B. ir V. B. pateikti paaiškinimai. Išvadoje nurodyti pareiškėjo paaiškinime pateikti argumentai bei apibendrinus tyrimo metu surinktą informaciją konstatuojama, kad pareiškėjas, apklausdamas I. J. įmonės ADR mokymo kursus baigusius lankytojus, skatino asmenis, laikiusius kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) reikalavimus, bei pavojingų krovinių vežimo automobilių transportu saugos specialistų egzaminą, rašyti skundą dėl netinkamo ADR mokymo I. J. įmonėje, tuo pažeisdamas Etikos kodekso 8.1.2 p., įpareigojantį elgtis taip, kad didėtų visuomenės pasitikėjimas Inspekcijos vykdoma veikla, 8.6.1 p., įpareigojantį priimant sprendimus valstybės tarnautojus būti objektyvius ir nešališkus, ir VTĮ 3 str. 2 d. 5 p., įpareigojantį valstybės tarnautoją būti objektyvų, todėl siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Teismo vertinimu, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, Išvada neatitinka Taisyklių 13 p. reikalavimų. Kaip matyti iš Išvados turinio, komisija netyrė pareiškėjo kaltės bei jos formos jam inkriminuojamo nusižengimo padaryme, nebuvo analizuojamos tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys ir padariniai, netirtos ir tarnybinę atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Be to, Išvadoje nurodytas tik V. B., E. B. bei pareiškėjo paaiškinimų turinys, bet nepateikta jokia šių paaiškinimų analizė.
Pažymėtina, kad I. J. mokyklos protokole (b. l. 56) nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnai E. B. ir V. B. primigtinai nurodė parašyti skundus dėl netinkamai paruoštų egzaminų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. B. paaiškino, kad mokykloje po egzamino priėjo vyriškis ir pasiūlė, bet neliepė, rašyti skundą dėl mokyklos prasto paruošimo egzaminams. Jis to daryti nepanorėjo, todėl ir nerašė, tačiau, kai nuvyko į I. J. mokyklą, norėdamas grąžinti gautą literatūrą, ten apie minėtas aplinkybes papasakojo ir pasirašė protokole (b. l. 56). Dėl 2011 m. gegužės 26 d. rašyto paaiškinimo (b. l. 37), negalėjo nurodyti kodėl parašė, kad egzaminas vyko balandžio 22 d., nors iš tikrųjų jis vyko 2011 m. balandžio 14 d., o tik paaiškino, kad iš Vilniaus atvažiavo kažkokia komisija ir jos baltame autobusiuke jis minėtą paaiškinimą ir parašė.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. taip pat paaiškino, kad mokykloje po egzamino priėjo vyriškis ir pasiūlė, bet neliepė, rašyti skundą dėl mokyklos prasto paruošimo egzaminams. Jis to daryti nepanorėjo, todėl ir nerašė, tačiau, kai nuvyko į I. J. mokyklą, jau po išlaikyto egzamino, pasirašė dokumentus, susijusius su egzamino išlaikymu, ir matyt, pasirašė dar kažkokį protokolą (b. l. 56), kurio turiniu labai nesidomėjo, nes jo paties net neprisimena. Dėl 2011 m. gegužės 26 d. rašyto paaiškinimo (b. l. 36), nurodė, kad, matyt, suklydo rašydamas datą ir per klaidą parašė, kad egzaminas vyko balandžio 22 d., nors iš tikrųjų jis vyko 2011 m. balandžio 14 d.. Taip pat patvirtino, kad paaiškinimą rašė iš Vilniaus atvažiavusiai kažkokiai komisijai jos baltame autobusiuke.
Iš į bylą pateikto asmenų, laikiusių egzaminus Inspekcijos Šiaulių regiono departamente nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gegužės 21 d. sąrašo matyti, kad E. B. ir V. B. egzaminų laikas buvo numatytas 2011 m. balandžio 8 d., 2011 m. balandžio 14 d. ir 2011 m. balandžio 21 d. E. B. teismo posėdžio metu patikslino, kad 2011 m. balandžio 21 d. laikyti egzamino nebėjo.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat papildomai paaiškino ir patvirtino, kad iš tiesų jis bendravo su teismo posėdžio metu apklaustais liudytojais ir kalbėjosi su jais apie paruošimo egzaminams kokybę, tačiau niekam jokio spaudimo nedarė ir jokių skundų rašyti neliepė. Taip pat nurodė, kad I. J. mokykla konfliktuoja su Inspekcijos Šiaulių regiono departamentu ir dėl kitų priežasčių, nes jį taip pat skundė ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Teismo vertinimu, aukščiau aptartų įrodymų visapusiškas įvertinimas leidžia teismui padaryti išvadą, kad 2011 m. balandžio 14 d. vyko kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) reikalavimus, bei pavojingų krovinių vežimo automobilių transportu saugos specialistų egzaminas Inspekcijos Šiaulių regiono departamente. Šį egzaminą laikė ir neišlaikė du teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. B. ir V. B.. Po egzamino pareiškėjas buvo priėjęs prie minėtų liudytojų ir su jais kalbėjosi, tačiau teismas neturi jokių duomenų padaryti išvadai, kad pareiškėjo elgesys galimai buvo netinkamas ir pažeidžiantis liudytojų teises ar kitaip diskredituojantis valstybės tarnautojo vardą, nes tokių aplinkybių niekas nepatvirtino.
Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės atstovo prašymą teismo posėdžio metu spręsti klausimą dėl liudytojų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo, nes teismas taip pat neturi duomenų tokiai išvadai padaryti. Liudytojų E. B. ir V. B. raštu duoti paaiškinimai yra neišsamūs, netikslūs ir klaidingi, nes blogai nurodyta egzamino laikymo data, duomenys nurodyti I. J. mokyklos protokole prieštarauja liudytojų paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms, tačiau to nepakanka konstatavimui, kad liudytojas meluoja, nes jokių kitų neginčijamų įrodymų apie įvykio aplinkybes atsakovė nepateikė.
Kaip nustatyta, atsakovė, atlikdama tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu nesiaiškino, kada vyko kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių pavojingus krovinius pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) reikalavimus, bei pavojingų krovinių vežimo automobilių transportu saugos specialistų egzaminai, ar pastaruosius laikė asmenys rašę paaiškinimus, kodėl rašytų paaiškinimų turinys beveik identiškas, su tomis pačiomis datos klaidomis, nevertino tos aplinkybės, kad Inspekcijos Šiaulių regiono departamento veikla yra nepatenkinti I. J. ir J. J. (J. J. įmonės savininkas), taip pat nesiaiškino, kodėl E. B. ir V. B. pasirašė I. J. mokyklos protokole (b. l. 56).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Taigi konstatavimas, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsakyta į kuriuos nors esminius klausimus, į kuriuos privalu atsakyti pagal atitinkamo įstatymo nuostatas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, bei pagal šias įstatymo nuostatas įgyvendinančio poįstatyminio teisės akto sureglamentuotas pagrindines procedūras ir taisykles, nagrinėjančiam bylą teismui gali būti pagrindas pripažinti individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nepagrįstu ir jį panaikinti.
Kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Išvada neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu.
Šio pažeidimo konstatavimas teismui suteikia pagrindą išvadai, jog Įsakymo Nr. 3B-146 1.1 p., kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikinamas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).
Atžvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas visiškai.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų.
ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėja prašymus dėl teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Pagal pateiktus dokumentus, pareiškėjo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, sudaro (su pridėtinės vertės mokesčiu) 605 Lt už pasirengimą ir atstovavimą 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme byloje Nr. I-3293-629/2012 (b. l. 154, 155).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nurodytų Rekomendacijų 2 p. apibrėžia, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Nustatyta, kad advokatas Tomas Bagdanskis ir Ramunė Šaikuvienė pareiškėjo interesus atstovavo 2012 m. gegužės 2 d. ir 2012 m. gegužės 4 d. sutarčių pagrindu (b. l. 100, 101).
Pagal Rekomendacijų 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo nustatyta 850 Lt MMA.
Pažymėtina, kad, nors pareiškėjo pateiktoje sąskaitoje faktūroje (b. l. 154) nurodyta, kad 605 Lt suma priskaičiuota už pasirengimą ir atstovavimą 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme byloje Nr. I-3293-629/2012, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 14 d. posėdis buvo atidėtas dėl liudytojų neatvykimo, minėta suma priskirtina už atstovavimą 2012 m. spalio 1 d. vykusio posėdžio metu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., administracinė byla Nr. AS556-766/2009) išaiškinta, jog pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, nustatytomis Rekomendacijų 8.18 p. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje atstovavimo paslaugą advokatė teikė iš viso 2 val. (b. l. 154), iš jų teismo posėdyje 54 min. (b. l. 157), kas pagal Rekomendacijų 9 p. prilyginama 1 val.
Rekomendacijų 8.18 p. nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15 MMA, todėl maksimali atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų suma nagrinėjamu atveju galėtų būti 255 Lt (0,15 x 850 Lt x 2). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti už atstovavimą teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme 605 Lt suma mažintina iki 255 Lt ir pareiškėjui atlygintina už atstovavimą teisme tik minėtoje dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str. , 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 3B-146 1.1. p.
Priteisti iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 255 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo A. Š. naudai.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.