Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-19 · Administracinė byla Nr. I-4404-811/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
I-4404-811/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00160-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
O. D. L.
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Gidas Burokas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4404-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00160-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Gidui Burokui,atsakovo atstovui J. O.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. D. L. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. D. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, skunde, kurį kelis kartus patikslino (t. 1, b. l. 131–136, 153–158), prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2014-12-03 sprendimą Nr. (4.66)-46-MPD-13579 ir įpareigoti Vilniaus AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėtjos 2014-11-21 prašymą (t. 2, b. l. 1–5).

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad 2014-11-10 gavo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus raštą Nr.(7.5)3-135038, kuriuo pranešta, jog jai papildomai priskaičiuota 9 976,34 Lt socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokų ir delspinigių. Šio priskaičiavimo pagrindu nurodomi programiniu būdu Vilniaus AVMI teikiami duomenys. Vilniaus skyrius 2014-11-04 raginimu įpareigojo ją sumokėti apskaičiuotas mokestines nepriemokas. Pažymi, kad 2014-11-21 kreipėsi su prašymu į VSDFV, tačiau 2014-12-15 raštu Nr. (9.8)1-9950 jos prašymas nebuvo patenkintas. Jai papildomai pranešta, kad Vilniaus AVMI duomenis teikia pagal 2004 m. su vėlesniais pakeitimais sutartį. Pareiškėja 2014-11-21 kreipėsi į Vilniaus AVMI su skundu, tačiau Vilniaus AVMI ginčijamu raštu į jį tinkamai neatsakė. Pareiškėjos teigimu, ginčijamame rašte minima 15 500 litų suma neturi atramos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Mokesčių administratoriaus nėra tvirtai ir nenuginčijamai įrodęs, jog ji savo veiksmais siekė mokestinės naudos ir elgėsi nusižengdama teisės aktų reikalavimams. Ginčijamame rašte mokesčių administratorius nenurodo individualios veiklos įregistravimo tvarkos ir nepagrindė teiginių, kas ir kieno iniciatyva įregistravo individualią veiklą. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamos bylos esmė yra tai, ar Vilniaus AVMI teisėtai ir pagrįstai pranešė VSDFV apie pareiškėjos gautas pajamas pagal 92 pajamų kodą. Remiantis pareiškėjos pateiktomis deklaracijomis už 2012 ir 2013 metus, visos pajamos deklaruojamos 92 kodu. Šis pajamų kodas nebuvo keistas, o tik papildomai apmokestintas 15 proc. GPM. VMI dėl to taisyti deklaracijų neįpareigojo, atitinkamai tai reiškia, kad pajamų neperregistravo ir apie tokio pobūdžio pajams VSDFV sutartinio pagrindo perduoti nebuvo.

Atsiliepimas

Paaiškina, kad ginčo laikotarpiu dirbo pagal verslo liudijimą. Iki ginčijamo rašto gavimo ji nebuvo informuota apie jokį netinkamą pareigų vykdymą arba individualios veiklos įregistravimą už individualios veiklos pagal pažymą. Vilniaus AVMI atsiliepime nenurodė, kuri pajamų dalis perregistruojama, bei ar teisės aktai gali suteikti galimybę atgaline tvarka apmokestinti/perregistruoti pajamas nuo 2012-05- iki 2013-06-25. Jokių pranešimų iš Vilniaus AVMI negavo, todėl daro išvadą, kad individualios veiklos pažymos atsirado ir buvo įregistruotos tik vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-167-60/2017. Pareiškėjos nuomone, taip pat netinkamai taikoma ir apmokestinimo bazė, nes už įsigytą verslo liudijimą suteikiama teisė suteikti paslaugų juridiniams asmenims už 15 500 litų (nuo 2015-01-01 – 4 500 Eur), o taikant panašią praktiką, jai taikomas atgręžtinis apmokestinimas ir papildomai apmokestinama už tas pajamas, kurias suteikia įsigytas verslo liudijimas. Teisės aktai nenustato tokio papildomo apmokestinimo. Atsakovė nesilaiko reikalavimo visus kylančius neaiškumus tenkinti mokesčių mokėtojo naudai, o perduoda informaciją tuomet, kai tam nėra jokio pagrįsto pagrindo.

Atsakovė Vilniaus AVMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 8–11).

Nurodo, kad ginčijamu raštu informavo pareiškėją, jog sutinkamai su teisės aktų nuostatomis, gyventojų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimus ir per mokestinį laikotarpį gavusių iš juridinių asmenų virš 15 500 Lt pajamų, pajamos apmokestinamos kaip iš įregistruotos individualios veiklos. Individuali veikla minėtiems gyventojams registruojama už praėjusį mokestinį laikotarpį mokesčių administratoriaus iniciatyva atgaline data. Remiantis pareiškėjos pateiktomis Metinėmis pajamų deklaracijomis (GPM308 formos) už 2012 m. ir 2013 m. bei trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktų duomenų pažymomis, pareiškėjos gautos pajamos iš juridinių asmenų per minėtus mokestinius laikotarpius yra didesnės kaip 15 500 Lt, todėl laikotarpiams nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31, nuo 2013-01-04 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-04-03 iki 2013-12-31 pareiškėjai buvo įregistruota individuali veikla. Gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos sumokėti gyventojų pajamų mokestį (5 proc./15 proc.), privalomojo sveikatos draudimo įmokas 9 proc. nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų), valstybinio socialinio draudimo įmokas 28,5 proc. nuo 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų). Duomenys apie gyventojų apmokestinamas gautas pajamas, vykdant individualią veiklą, teikiami VSDFV centralizuotai programiniu būdu. Remiasi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis mokesčių mokėtojų įregistravimą/išregistravimą į/iš mokesčių mokėtojų registrą, ir pažymi, kad įregistravimas mokesčių mokėtojų registre atliekamas automatizuotai (programiniu būdu) ir sprendimas, kas yra būdinga sprendimams, veiksmams, kuriuos atlieka ir įformina darbuotojas, nesurašomas. Automatizuoto veiksmo užfiksavimas mokesčių mokėtojų registre yra įforminamas pranešimu mokesčių mokėtojui ir individualios veiklos pažyma. Pranešimai apie pareiškėjai individualios veiklos įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva už 2013-01-04–2013-03-29 ir 2013-04-03–2013-12-31 mokestinius laikotarpius Mano VMI buvo patalpinti 2014-06-17 ir 2017-03-20, o už 2012-05-01–2012-12-31 mokestinį laikotarpį pranešimas Mano VMI patalpintas 2017-03-30.

Inspekcijos duomenų bazės duomenimis, pareiškėja 2012 metais vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 metais pagal verslo liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal trečiųjų asmenų pateiktus duomenis, pareiškėja, vykdydama individualią veiklą pagal verslo liudijimą, iš juridinių asmenų 2012 m. gavo 54 849,10 Lt, o 2013 m. – 26 899 Lt pajamų. Iš pareiškėjos Vilniaus AVMI pateiktų deklaracijų (GPM308 formos) matyti, kad pareiškėja savarankiškai 2012 m. deklaracijoje deklaravo 23 735,30 Lt pajamų, gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą ir 27 514,69 Lt apmokestinamų pajamų, gautų iš individualios veiklos, 2013 m. deklaracijoje deklaravo 7 034 Lt pajamų gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą ir 22 966,51 Lt apmokestinamų pajamų, gautų iš individualios veiklos. Iš VSDFV 2014-11-10 rašto Nr. (7.5)3-135038 matyti, kad valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos pareiškėjai buvo apskaičiuotos būtent iš pareiškėjos pateiktų Vilniaus AVMI deklaracijų duomenų apie iš individualios veiklos gautas apmokestinamas pajamas, t. y. nuo 2012 m. deklaruotų 27 514,69 Lt ir 2013 m. deklaruotų 22 966,51 Lt individualios veiklos pajamų. VMI, įregistruodama savo iniciatyva pareiškėjai individualią veiklą mokesčių mokėtojų registre, teisingai taikė teisės aktų nuostatas, pagrįstai įregistravo pareiškėjai individualią veiklą, teisės aktų nuostatų ir pareiškėjos teisių nepažeidė.

Pareiškėja patikslintu skundu pakartotinai skundžia ginčijamą raštą, tačiau nenurodo, kokias konkrečias teises ar pareigas minėtas raštas objektyviai pareiškėjai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jos teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia. Ginčijamu raštu pareiškėjai išaiškinta tvarka apie gautų pajamų apmokestinimą, vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kai per mokestinį laikotarpį gautos pajamos iš juridinių asmenų viršija 15 500 Lt pajamų dydį. Minėtas raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Inspekcijos raštas turi būti traktuojamas kaip informacinio pobūdžio raštas. Šio rašto panaikinimas negali pakeisti ir nepakeičia pareiškėjos mokestinių prievolių už 2012 m. ir 2013 m. mokestinius laikotarpius suformuotų pagal pareiškėjos teisingai užpildytas ir pateiktas GPM deklaracijas. Pažymėjo, kad pareiškėja 2017-11-06 pateikė patikslintas GPM deklaracijas už 2012 ir 2013 mokestinius metus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja pateikė deklaracijas, todėl savo teisę dėl mokesčių apskaičiavimo realizavo teisingu būdu. 2017-12-01 gavo naują atsakymą, kuriame informuojama, jog nesutampa sumos, nurodytos mokesčių deklaracijoje. Teigia, jog ginčijamas raštas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, kadangi tai yra vienintelis dokumentas, kuris paaiškina, kas buvo padaryta. Pažymėjo, kad analogiškos bylos buvo nagrinėjamos teismuose, kuriuose tokie pareiškėjų reikalavimai būdavo tenkinami visiškai.

Atsiliepimas

Vilniaus AVMI atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos naujai pateiktose deklaracijose nurodyti skaičiai nesutampa, tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Skundžiamame rašte buvo atsakyta, kaip yra apskaičiuojami ir deklaruojami mokesčiai, todėl iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą nebūtų tikslinga. Šiuo raštu jokie mokesčiai neapskaičiuojami, o šis raštas nesukelia pareiškėjai jokių teisių ar pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad O. D. L. 2014-11-21 kreipėsi į Vilniaus AVMI su prašymu pateikti: 1) visą apie pareiškėją surinktą informaciją, kurios pagrindu Vilniaus AVMI atliko jos, kaip mokesčių mokėtojos, duomenų patikslinimą; 2) procesinį sprendimą, susijusį su duomenų patikslinimo procedūra, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 str. nustatytų procedūrų tvarka; 3) Vilniaus AVMI VSDFV Vilniaus skyriui teikto pranešimo kopiją (t. 1, b. l. 35).

Vilniaus AVMI pareiškėjai atsakė 2014-12-03 raštu Nr. (4.66)-46-MPD-13579, kuriame išaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriui buvo teikiami pareiškėjos metinėse pajamų deklaracijose už 2012–2013 m. mokesčių administratoriui pateikti duomenys. Taip pat pažymėta, kad socialinio draudimo skyriams gyventojų pateiktose deklaracijose nurodyti duomenys apie jų vykdomą individualią veiklą yra teikiami nuolat, t. y. kiekvieną dieną, o Vilniaus AVMI pareiškėjos pateiktoje deklaracijoje nurodytų duomenų pakeitimo, koregavimo ar tikslinimo neatliko (t. 1, b. l. 13). Minėtame rašte O. D. L. paaiškinta pajamų, gautų iš individualios veiklos apmokestinimo tvarka, bei tai, jog remiantis jos ir trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis, pareiškėjai buvo įregistruota individuali veikla.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-11-10 nutartimi bylą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus AVMI 2014-12-03 raštą Nr. (4.66)-46-MPD-13579, nutraukė, o skundo reikalavimą įpareigoti Vilniaus AVMI suteikti pareiškėjai jos prašomą informaciją atmetė (t. 1, b. l. 64–68). Šioje byloje LVAT 2017-07-05 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-10 sprendimą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. 1, b. l. 122–127).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundu, ir atsižvelgęs į LVAT 2017-07-05 nutartyje pateiktus išaiškinimus, 2017-07-14 nutartimi pasiūlė pareiškėjai pateikti patikslintą skundą ir patikslinti skundo reikalavimą dėl automatinio įregistravimo mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančios individualią veiklą laikotarpiais nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31, nuo 2013-01-04 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-04-03 iki 2013-12-31 teisėtumo (t. 1, b. l. 129).

Pareiškėja 2017-07-31 pateikė teismui patikslintą skundą (t. 1, b. l. 131–136), tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateiktas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, 2017-08-04 nutartimi nustatė terminą trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti (t. 1, b. l. 149–151).

Pareiškėja teismui 2017-08-28 pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus AVMI 2014-12-03 raštą Nr. (4.66)-46-MPD-13579 ir leisti atstatyti skundo patiekimo terminą dėl neteisėto visų pajamų, gautų pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų įregistravimą, kaip vykdančios individualią veiklą pagal pažymą, laikotarpiais nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31, nuo 2013-01-04 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-04-03 iki 2013-12-31. Patikslintas skundas buvo priimtas teisėjo rezoliucija (t. 1, b. l. 153–158).

Teismo posėdžio, įvykusio 2017-11-06, metu pareiškėjos atstovas prašė leisti pateikti patikslintą skundą. Teisėjų kolegija nutarė tenkinti pareiškėjos atstovo prašymą ir suteikti teisę patikslinti skundą. Pareiškėja 2017-11-13 pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus AVMI 2014-12-03 sprendimą Nr. (4.66)-46-MPD-13579 ir įpareigoti Vilniaus AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014-11-21 prašymą. Patikslintas skundas buvo priimtas teisėjo rezoliucija (t. 2, b. l. 1–5). Pažymėtina, kad patikslintame skunde pareiškėja išdėstė iš esmės analogiškus pirminiam skundui argumentus bei motyvus. Be to, pareiškėja teismo prašė atkreipti teismo dėmesį į LVAT 2017-01-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-16-438/2017, kurioje buvo nagrinėjama analogiška šiam ginčui situacija. Atsižvelgęs į išdėstytą ir į tai, kad pareiškėjai net kelis kartus buvo siūlyta patikslinti skundą, į tai, kad pareiškėja tiek pirminiame, tiek priimtame nagrinėti patikslintame skunde ginčą kėlė išimtinai tik dėl Vilniaus AVMI 2014-12-03 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, laikytina, jog nagrinėjamos bylos dalyką sudaro Vilniaus AVMI 2014-12-03 sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Proceso šalys teismui yra pateikusios ir kitus dokumentus, galimai susijusius su nagrinėjamu ginču, tačiau teismas šiuos dokumentus vertins tiek, kiek jie susiję su ginčo dalyku.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ, ginčui aktuali redakcija) numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 16 d.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 3 d.), o asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 str. 1 d.) (LVAT 2014-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-494/2014).

Kaip minėta, įvertinus pareiškėjos 2014-11-21 prašymo turinį bei jame formuluojamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareiškėja į Vilniaus AVMI kreipėsi ne dėl administracinio akto, kuriuo būtų nustatomos pareiškėjos teisės ar pareigos priėmimo, o dėl informacijos, kuria disponuoja mokesčių administratorius, suteikimo, t. y. su prašymu.

Fizinių ir juridinių asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – ir VMI), taip pat jų prašymų/pranešimų/skundų registravimo, nagrinėjimo ir atsakymų rengimo tvarką reglamentuoja VMI viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. VA-77 patvirtintos Asmenų aptarnavimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 4 p., be kita ko, nurodoma, kad asmens prašymas – tai raštu, žodžiu, elektroniniu paštu asmens išdėstytas kreipimasis į vadovybę, į valstybės tarnautoją ar darbuotoją, nesusijęs su konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant administracinės paslaugos – išduoti dokumentą ar jo kopiją (nuorašą), patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, nustatytąja tvarka pateikti VMI (centrinio mokesčių administratoriaus ar jo skyrių) turimą informaciją, priimti administracinį sprendimą – įsakymą, nurodymą ar kitos formos dokumentą, kuriame išreiškiama VMI valia, atlikti kitus administracinius veiksmus (išskyrus prašymus pateikti informaciją apie save), išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu; pranešant apie VMI veiklos privalumus ar trūkumus, valstybės tarnautojų ar darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu; pateikiant pasiūlymus ką nors pagerinti viešojo administravimo srityje, atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos.

Pagal Taisyklių 37 p., atsakymai dėl išnagrinėtų asmenų prašymų priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, ar atlikti kitus administracinius veiksmus turi būti įforminami įsakymais, nurodymais, raštais ar kitokiais dokumentais, atitinkančiais prašymo esmę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus AVMI 2014-12-03 rašte nurodytų aplinkybių bei motyvų teisėtumas bei pagrįstumas šioje administracinėje byloje negali būti nagrinėjamas, nes ginčijamu raštu Vilniaus AVMI tik pateikė pareiškėjos prašomą informaciją, tačiau jos atžvilgiu nepriėmė jokių patvarkymų. Taigi, Vilniaus AVMI 2014-12-03 raštas gali būti vertinamas tik ta apimtimi, ar jame pateikiama visa pareiškėjos prašoma informacija, taip pat tai, ar šiuo raštu atsakyta į visus pareiškėjos pateiktus klausimus. Minėtame rašte nurodytos informacijos teisingumas, taip pat motyvų teisėtumas bei pagrįstumas, galėtų būti vertinami tik tuo atveju, jeigu būtų pateiktas skundas dėl atitinkamas teises bei pareigas pareiškėjai nustatančių individualių administracinių aktų. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (LVAT 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2002/2012).

Priešingai, negu patikslintame skunde nurodė pareiškėja, ginčijamu sprendimu atsakovė teikė paaiškinimus į pareiškėjos prašyme užduotus klausimus, t. y. pareiškėjai išaiškino išsamią tvarką apie gautų pajamų apmokestinimą, vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kai per mokestinį laikotarpį gautos pajamos iš juridinių asmenų viršija 15 500 Lt pajamų dydį, taip pat nurodė, kad duomenys teritoriniam socialinio draudimo skyriui buvo perduoti tie, kuriuos teikė pati pareiškėja, kad šie duomenys yra teikiami nuolatos iš atsakovės duomenų bazės, o individuali veikla laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31, nuo 2013-01-04 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-04-03 iki 2013-12-31 buvo įregistruota mokesčių administratoriaus iniciatyva (t. 1, b. l. 13).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčijamu Vilniaus AVMI raštu nebuvo priimtas sprendimas, darantis įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms: rašte pateiktas atsakymas apie anksčiau pareiškėjos atžvilgiu priimtus sprendimus (bendrąja prasme) dėl Vilniaus AVMI nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. jog pareiškėjai vykdant veiklą pagal verslo liudijimą buvo parduota prekių arba suteikta paslaugų, iš kurių gaunamos pajamos per mokestinį laikotarpį viršijo 15 500 Lt, todėl gautos pajamos turėjo būti apmokestintos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos (su pažyma). Ši informacija, pasak atsakovės, automatiniu būdu buvo perduota VSDFV. Nustačius šias aplinkybes, svarbu atkreipti dėmesį tai, kad Vilniaus AVMI, teikdama atsakymą į pareiškėjos kreipimąsi pareiškėjai nepateikė jos prašomų procesinių sprendimų, kurių pagrindu pareiškėjai buvo nustatyta mokesčių perskaičiavimo būtinybė, pareiškėjos veikla perkvalifikuota bei apie pasikeitusias apmokestinimui svarbias aplinkybes informuota VSDFV.

Iš pareiškėjos prašymo, adresuoto Vilniaus AVMI, turinio matyti, kad pareiškėjos pirminis siekis, 2014-11-21 kreipiantis į atsakovę, buvo susipažinti su mokesčių administratoriaus sprendimu (-ais), darančiu tiesioginę įtaką jos teisėms ir pareigoms, bei tokį sprendimą gavus ir nesutinkant su jame išdėstytomis aplinkybėmis, skųsti įstatymų nustatyta tvarka. LVAT 2017-01-19 sprendime administracinėje byloje Nr. A-16-438/2017, kurioje buvo nagrinėjamas iš esmės analogiškas nagrinėjamai bylai ginčas, ir kuriame pareiškėjas, vadovaujantis viešai prieinamais Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, buvo pateikęs visiškai analogišką prašymą Vilniaus AVMI su tapačiais argumentais bei reikalavimais, kaip nagrinėjamoje byloje 2014-11-32 Vilniaus AVMI pateikė pareiškėja, padarė analogiškas išvadas.

Byloje susiklosčiusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal šio Įstatymo 4 str. 1 d., įstaigos privalo teikti pareiškėjams dokumentus. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo aspektu LVAT yra nurodęs, jog nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal Įstatymą pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs (žr., pvz. LVAT 2008-11-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1698/2008, LVAT 2017-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-16-438/2017). Nagrinėjamu atveju Vilniaus AVMI ginčijamame rašte nenurodė savo procesinių sprendimų, kuriais buvo konstatuotos pareiškėjai aktualios mokestinės aplinkybės, nepateikimo priežasčių. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog duomenys apie pareiškėjos pajamas VSDFV buvo pateikti automatiniu būdu, neatleidžia mokesčių administratoriaus nuo pareigos priimti faktiškai ir teisiškai pagrįstus sprendimus, tiesiogiai darančius įtaką asmenų – mokesčių mokėtojų – teisėms ir pareigoms (VAĮ 8 str. 1 d.) bei sudaryti galimybes mokesčių mokėtojams dėl tokių sprendimų pasisakyti, teikti paaiškinimus, esant pagrindui – skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Aptartą pareigą, be paminėto VAĮ 8 straipsnio, taip pat įtvirtina ir specialus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ). Pagal MAĮ 9 straipsnį, mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti. Apmokestinimo aiškumo principas reikalauja, kad mokesčių administratorius priimtų mokesčių mokėtojui jam realiai suvokiamą sprendimą. Taip yra paisoma teisių bei pareigų vienovės principo (žr., pvz., LVAT 2010-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-302/2010, 2010-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-934/2010).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2014-11-21 prašymą, kadangi nepateikė jos prašomų sprendimų, net gi nenurodė argumentų, kodėl jų negali pateikti, nors, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, pareiškėjai buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai (t. 1, b. l. 5–7, 15–23), lyginant juos su pareiškėjos deklaracijose pateiktais duomenimis, pareiškėjos vykdytą veiklą prilyginant įregistruotai individualiai veiklai (su pažyma).

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į MAĮ 45 str. 4 d., pagal kurią mokesčių administratorius gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų, tačiau, pabrėžtina, apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami. Taigi, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, specialus Mokesčių administravimo įstatymas nustato aiškią ir konkrečią pareigą mokesčių administratoriui informuoti suinteresuotą asmenį apie jo atžvilgiu atliekamus veiksmus, tikslinant šio asmens pateiktus duomenis. Vis dėlto, susiklosčius byloje aptartoms aplinkybėms, pareiškėja atsidūrė tokioje padėtyje, jog gavusi Vilniaus AVMI skundžiamą raštą neturėjo galimybių išreikšti savo prieštaravimo dėl mokesčių administratoriaus atlikto pareiškėjos ūkinės veiklos perkvalifikavimo bei, atitinkamai, – VSDFV papildomai apskaičiuotų mokesčių, kadangi mokesčių administratoriaus priimti individualūs teisės taikymo aktai, pareiškėjai dar 2015 metais kreipusis į Vilniaus AVMI, nebuvo pateikti.

Tačiau šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, jog LVAT 2017-03-14 nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti teismui ir persiųsti pareiškėjai įrodymus, patvirtinančius, kada, kokių faktinių duomenų pagrindu, kokia forma ir kas priėmė sprendimą (ar tikrino duomenų teisingumą) įregistruoti pareiškėja mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančios individualią veiklą bei pateikti pareiškėjai siųstų pranešimų kopijas apie perregistruotą veiklą (pajamas) (t. 1, b. l. 87–88). Atsakovė LVAT prašomus duomenis pateikė (t. 1, b. l. 90–117). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2014-06-17 Pranešimus apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą, kurie pareiškėjos Mano VMI portale buvo patalpinti 2017-03-20 (t. 1., b. l. 164, 165). Tai, kad apie šiuos pranešimus pareiškėja sužinojo tik bylą nagrinėjant LVAT, patvirtino pati pareiškėja patikslintame skunde (t. 1, b. l. 1–5). Teismo vertinimu, tokia situacija teisinėje valstybėje, kuomet asmuo kreipiasi į teismą dėl sprendimo panaikinimo, kadangi jam nebuvo pateikta prašoma informacija, ir teismui iš atitinkamos institucijos išreikalavus duomenis jie yra pateikiami į bylą, nors ir turėjo būti pateikti kartu su skundžiamu sprendimu (šiuo atveju – Vilniaus AVMI 2014-12-03) sprendimu, yra negalima.

Nors minėta, kad Vilniaus AVMI netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2014-11-21 prašymą, kadangi nepateikė jos prašomų sprendimų, nagrinėjamoje byloje nustačius, jog pareiškėjos pagrindinis siekis, 2014-11-21 kreipiantis į Vilniaus AVMI, buvo susipažinti su mokesčių administratoriaus sprendimu (-ais), darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išnyko ginčo dalykas. Tokia išvada grindžiama tuo, kad atsakovei bylos nagrinėjimo metu pateikus Pranešimus apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą minėtas pareiškėjos siekis buvo patenkintas – pareiškėjai buvo pateikti mokesčių administratoriaus sprendimai, darantys tiesioginę įtaką jos teisėms ir pareigomis. Teismo vertinimu, panaikinus ginčijamą sprendimą tarp šalių susiklostęs teisinis santykis nepasikeistų, kadangi Vilniaus AVMI tik pakartotinai informuotų pareiškėją apie Mano VMI sistemoje esančius Pranešimus apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą, apie kuriuos pareiškėjai yra žinoma. Tai, jog išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (LVAT 2008-08-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008; LVAT 2016-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus AVMI 2014-12-03 sprendimą Nr. (4.66)-46-MPD-13579 atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2017-11-21 prašymą yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinio reikalavimų, todėl atsisakius tenkinti pagrindinį reikalavimą – panaikinti Vilniaus AVMI raštą, kaip nepagrįstas atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad dalis su šiais mokesčių administratoriaus sprendimais susijusių argumentų dėstomi ir pareiškėjos skunde, tačiau jie nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi, kaip minėta, pareiškėjai net kelis kartus buvo siūlyta patikslinti skundo reikalavimą dėl automatinio įregistravimo mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančios individualią veiklą laikotarpiais nuo 2012-05-01 iki 2012-12-31, nuo 2013-01-04 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-04-03 iki 2013-12-31 teisėtumo, tačiau pareiškėja teismo 2017-11-15 rezoliucija priimtame patikslintame skunde reikšti tokį reikalavimą atsisakė (t. 2, b. l. 1–5).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos O. D. L. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis