Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Daliaus Jocio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., g. (duomenys neskelbtini) Gruzijoje, a/k (duomenys neskelbtini) Gruzijos Respublikos pilietis, gruzinas, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, našlys, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., 300 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis G. L. 2015 m. vasario 18 d. apie 23 val. vilos „(duomenys neskelbtini)“, esančios Palangoje, (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, tarpusavio konflikto metu vieną kartą ranka sudavė savo šeimos nariui - sutuoktinei S. C. į veidą, ir tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teismo, kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-02-18 vakare su žmona tiesiog susibarė ir jokio smurto prieš ją nenaudojo, smūgių nesudavė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo G. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2015-02-19 G. L. apklausiant įtariamuoju. Šios apklausos metu G. L. nurodė, kad 2015-02-18 vakare su žmona girtavo, išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio priežasčių dėl girtumo neprisimena. Konflikto metu jis ant lovos sėdėjusiai žmonai vieną kartą ranka trenkė į veidą, po ko žmona paskambino policijai ir atvykę pareigūnai jį išsivežė į policijos komisariatą. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi dėl savo poelgio (t. 2, b. l. 26-27). Tolesnės apklausos teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis G. L. patvirtino, kad šie teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir pripažino, kad nurodytomis aplinkybėmis sudavė žmonai ranka į veidą.

Iš 2015 m. vasario 18 d. policijos tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2015-02-18 apie 23 val. 25 min. S. C. pranešė policijai, kad jos sutuoktinis G. L. prieš ją smurtauja. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė, kad G. L. jai trenkė ranka į veidą. Abu konflikto dalyviai buvo akivaizdžiai neblaivūs, kalbėjo nerišliai ir sunkiai orientavosi aplinkoje (G. L. tikrintis blaivumą atsisakė), G. L. buvo nusiteikęs agresyviai, o S. C. verkė, jos kairys skruostas prie akies buvo šviežiai patinęs ir pamėlynavęs, galimai nuo smūgio (t. 1, b. l. 5-6).

Buto apžiūros metu reikšmingų tyrimui konflikto pėdsakų nerasta (t. 2, b. l. 8-11).

2015-02-18 23 val. 52 min. S. C. alkotesteriu nustatytas 2,3 ‰ girtumas (t. 2, b. l. 18, 20).

Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo perskaityti nukentėjusiosios S. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2015-02-19. Šios apklausos metu S. C. parodė, kad 2015-02-18 apie 23 val. išgertuvių metu kilo konfliktas su jos vyru G. L.. Konfliktas kilo dėl to, kad ji patraukė stalą. Tuo metu ji sėdėjo ant lovos, o G. L. priėjęs smogė jai ranka į kairę veido pusę. Po smūgio jautė skausmą ir ji tuoj pat telefonu iškvietė policiją (t. 2, b. l. 13-17).

Tuo būdu kaltinamojo parodymai, policijos surinkta medžiaga dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir šiems įrodymams patikrinti perskaityti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patikimai patvirtina kaltinamojo kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Apklaustų asmenų parodymais, byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad kaltinamasis G. L. ir S. C. veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai, kartu gyveno šeimoje ir augino savo mažamečius vaikus, taigi pagal BK 248 str. 2 d. jie buvo šeimos nariai. Veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d. kaip fizinio skausmo sukėlimas mušant savo šeimos nariui. G. L. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šio nusikaltimo nenustatyta. Kaltinamasis nebuvo teismui nuoširdus ir neigė smurtavęs prieš sutuoktinę, savo kaltę pripažino tik prispirtas įrodymų, perskaičius jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nenustatyta, kad jis nuoširdžiai gailėtųsi dėl savo veiksmų, priešingai, nustatyta, kad praėjus keletui dienų po įvykio, jis vėl smurtavo prieš sutuoktinę (apie tai bus kalbama tolesnėje nuosprendžio dalyje). Todėl kolegija nemato pagrindo pripažinti kaltinamajam BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamasis G. L. 2015 m. vasario 26 d. apie 21.30 val. vilos „(duomenys neskelbtini)“, esančios Palangoje, (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, tarpusavio konflikto metu 5 kartus dūrė peiliu savo šeimos nariui - sutuoktinei S. C. į įvairias kūno vietas ir padarė durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje su I-II-III šonkaulių kremzlinių dalių vientisumo pažeidimais, aortos kylančios dalies sienelės kiauryminiu pažeidimu, kraujosruvomis tarpuplautyje ir krūtinės minkštuosiuose audiniuose, pjautines žaizdas dešiniajame žaste ir kairėje plaštakoje, paviršinius odos įdrėskimus krūtinėje, kairiajame žaste ir dešinėje poraktikaulinėje srityje, ko pasekoje nuo sunkių sužalojimų krūtinės ląstos srityje sukeltų komplikacijų S. C. po keleto minučių įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu G. L. tyčia nužudė savo sutuoktinę S. C..

Apklaustas teismo, kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-02-26 ryte atsikėlė ir nuėjo į greta (viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)) esantį barą, ten girtavo, po to buvo išvežtas į policijos komisariatą. Policijoje išsimiegojo, išsiblaivė ir vakare buvo paleistas, grįžo namo jau sutemus. Žmona namuose išgėrinėjo, turėjo alaus ir kažkokio stipresnio gėrimo – viskio ar degtinės. Jis išgėrė stiklinę alaus ir išėjo pasivaikščioti, grįžo maždaug po valandos. Žmona nuėjo į parduotuvę, parnešė dar alkoholio ir toliau gėrė, po to dar kartą buvo nuėjusi į parduotuvę. Jis viso išgėrė 2-3 stiklines alaus, viskio ir degtinės negėrė. Vaikai jau buvo paguldyti ir miegojo, kuomet jis nuėjo į tualetą. Grįžus pamatė, kad žmona stovi ir kairėje rankoje laiko peilį, po to ji 1 kartą peiliu dūrė sau į krūtinės dešinę pusę ir paklausė „ar tu taip gali?“ Jis pasakė, kad gali, atėmė iš žmonos peilį ir 4 kartus dūrė peiliu pats sau į krūtinę, po to nunešė peilį į virtuvę ir padėjo prie kriauklės. Po to pamatė, kad žmonai darosi bloga ir ji miršta, žmona atsisėdo ant lovos, o po to atsigulė. Jis paskambino žmonos draugei O. R. ir pasakė, kas atsitiko, kad reikia kviesti greitąją. Po 10 minučių atvažiavo policija ir GMP. Tvirtina, kad tą vakarą jokio konflikto su žmona nebuvo ir jis žmonai nei karto nedūrė nei peiliu, nei kokiu nors kitu daiktu, negali paaiškinti, iš kur žmonai atsirado kiti durtiniai-pjautiniai sužalojimai, taip pat durtiniai lovos pažeidimai. Žmona dažnai vartodavo alkoholį, yra buvę atvejų, kai apsvaigusi nuo alkoholio, ji imdavo save žaloti. Mano, kad ir šiuo atveju žmona dūrė sau dėl girtumo, nes jokio konflikto tarp jų ir priežasties save žaloti nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 2, b. l. 88-100). Apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu duotų parodymų teisingumą, tik paneigė parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat įtariamojo apklausos 2015-03-02 metu (t. 2, b. l. 80-85) nurodytą aplinkybę, jog prieš įvykį kartu su žmona gėrė ne tik alų, bet ir degtinę. Kaltinamasis kategoriškai nurodė, jog degtinę ir alų gėrė žmona, o jis gėrė tik alų.

Liudytoja S. M. parodė, kad jai priklauso vila „(duomenys neskelbtini)“ Palangoje, (duomenys neskelbtini). Ji su dukra gyvena trečiame aukšte, o pirmame aukšte esančias gyvenamąsias patalpas nuomoja. Kaltinamasis su žmona ir 2 mažamečiais vaikais pas ją nuomojosi atskirą numerį 2014 m. rudenį, po to vėl apsistojo 2015 m. vasario mėn. Jie gyveno tvarkingai, rūpinosi vaikais, jokių barnių ar triukšmo nesigirdėjo. 2015-02-26 apie 19 val. pas ją buvo atėjusi S. C. ir paprašė įleisti į nuomojamą numerį, kadangi vyras išsinešė raktą ir negrįžta. Ji davė S. C. atsarginį raktą. Daugiau nieko neįprasto nepastebėjo ir negirdėjo. Naktį pabudo jau atvykus policijai ir tik tada sužinojo apie įvykį.

Liudytoja O. R. parodė, kad su S. C. buvo vaikystės draugės, po to S. apie 10 metų buvo išvykusi iš Lietuvos ir grįžo tik 2012 ar 2013 m. Žinojo, kad ji ištekėjo už Gruzijos piliečio G. L., turi 2 vaikus. Po to draugė su šeima vėl gyveno užsienyje ir į Lietuvą grįžo 2014 m. rugpjūčio mėnesį, apsistojo pas seserį A. O.. Ji susitikdavo su S. ir jos vyru, kartu leisdavo laiką, pietaudavo, jie ateidavo pasisvečiuoti. Atrodė, kad santykiai jų šeimoje buvo normalūs, abu mylėjo vaikus, nematė, kad elgtųsi agresyviai, grubiai. Tuo tarpu A. O. sakydavo, kad S. dažnai prisigeria ir daro nesąmones. Kadangi S. santykiai su seserimi A. O. buvo įtempti, kiek pagyvenusi pas seserį, S. su vyru ir vaikais išsikraustė į Palangą. Jos dažnai bendravo telefonu. 2015-02-26 su S. keletą kartų bendravo telefonu. Pirmą kartą S. paskambino pikta, nervuota, sakė, kad davė 20 € G., kad nupirktų vištienos ir ryžių, o jis nusipirko alaus ir degtinės. Žadėjo, pamaitinusi vaikus, eiti į kiemą. Vakarop skambino dar kartą, žadėjo vėl eiti su vaikais į lauką, nes nėra ką veikti. Paskui paskambino apie 19 val., buvo be nuotaikos, nusiminusi. Sakė, kad G. paėmė raktą ir išmetė, todėl jie negali įeiti į namus pamaitinti vaikų, prašė internete pažiūrėti vilos „(duomenys neskelbtini)“ šeimininkės telefono numerį, kad galėtų paprašyti atsarginio rakto. Sakė, kad išmetė raktą tyčia, nes yra susipykę ir visą dieną barėsi, taip pat sakė, kad nuo G. „gavo į akį“. Ji žinute nusiuntė S. prašomą telefono numerį. S. taip pat prašė paskolinti pinigų, 200€. Tačiau ji atsakė, kad tiek pinigų neturi ir pasiūlė S. dėl pinigų kreiptis pagalbos į seserį. Paskui S. jai perskambino ir pasakė, kad nieko nereikia, nes gavo antrą raktą ir įėjo į namus, sakė pamaitinusi vaikus paskambins. Po kurio laiko S. vėl paskambino, per telefoną ji girdėjo, kad tarp S. ir G. jau vyko konfliktas, jie barėsi. S. visaip koneveikė vyrą, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tyčiojosi iš jo tautybės, kaltino, kad jis yra blogas žmogus, visus apkalba. G. kažką sušaukė, tačiau ką, ji negirdėjo, nes S. išjungė telefono garsiakalbį. Pati S. jai pasakė, kad G. ją pavadino šliundra. Po to S. vėl kažką sušuko ir pasakė, kad G. nuėjo į virtuvę, „tikriausiai peilio“. Ji ėmė įkalbinėti draugę liautis, nekelti konfliktų ir barnių, prisiminti vaikus. Tačiau S. vėl pradėjo visokiais žodžiais barti G.. Po to ji išgirdo S. šauksmą „O., O.“ ir pagalvojo, kad pas juos grumtynės, nes jos balsą jau girdėjo toliau ir atrodė, kad ant jos kažkas užkritęs būtų. Daugiau nieko nebegirdėjo, nes pradėjo verkti vaikai ir ji padėjo ragelį. Tada paskambino A. O. ir pasakė, kad ten vyksta muštynės, kad G. muša S., liepė skambinti seseriai. A. O. nesėkmingai bandė prisiskambinti seseriai apie 40 minučių. Ji taip pat porą kartų skambino, po to G. jai perskambino, buvo maždaug 22.30 val. Ji paklausė, kur S. ir jis pasakė, kad nuėjo į parduotuvę. Ji paklausė, kodėl muša S., G. pasakė, kad nemušė, tik truputį užtrenkė. Paprašė, kad parėjusi iš parduotuvės S. jai paskambintų. G. kvietė ją atvažiuoti, tačiau nesakė, dėl ko. Ji atsakė, kad negali atvažiuoti, nes neturi kuo, o namuose mažas vaikas, ir nuėjo miegoti. Apie 24.00 val. paskambino G. ir vos alsuodamas pasakė, kad S. guli juoda ir šalta. Ją apėmė šokas, pradėjo verkti, paklausė, kas jai atsitiko. G. pasakė, kad S. jau šalta, guli šalia jo ir yra mirusi, taip pat sakė, kad jis pats save sužalojo, ir liepė kviesti greitąją ir policiją, daugiau apie S. nieko nepasakojo. Ji iškvietė greitąją ir policiją. Pagalbos telefonu skambino 2 kartus, perdavė informaciją, kokią pasakė G.. S. palaidojo ji, padedama G. mamos.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus iš bendrojo pagalbos centro gautą garso įrašą matyti, jog 2015-02-27 00 val. 39 min. ir 01 val. 00 min. O. R. paskambino į BPC ir informavo apie bute Palangoje, (duomenys neskelbtini) vykstantį konfliktą nurodydama informaciją, iš esmės analogišką jos duotiems parodymams apie įvykį (t. 1, b. l. 162-164).

Iš policijos tarnybinio pranešimo apie telekomunikacijų įvykius (t. 2, b. l. 4-6) matyti, kad vasario 26 d. iš S. C. mobilaus ryšio telefono buvo bendraujama su O. R. 17.53 val., po to 20.08, 20.22 (20.24 val. bendraujama su S. M.) ir 20.25 val., po to 21.03 ir 21.08 val., paskutinis kontaktas 22.44 val. Vasario 27 d. bendraujama 00.34, 00.47 ir 00.55 val. Lyginant užfiksuotą pokalbių laiką su duomenimis iš BPC ir O. R. parodymais galima nustatyti tikslesnę įvykių chronologiją, jog gavusi iš S. M. atsarginį raktą, S. C. pateko į namus vasario 26 d. 20.25 val., pranešė apie tai O. R. ir pasakė, jog pamaitinusi vaikus, paskambins. O. R. girdėtas S. C. ir G. L. konfliktas vyko 21.03 ir 21.08 val. kontaktų metu, o 22.44 val. O. R. telefonu kalbėjosi jau su G. L.. Kitas O. R. pokalbis su G. L. vyko jau vasario 27 d. 00.34 val., po ko O. R. 00.39 val. paskambino į BPC, 00.47 ir 00.55 val. kontaktavo su G. L. ir 01.00 vėl skambino į BPC.

Iš 2015-02-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Palangoje, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu apžiūrėtas kambaryje ant lovos gulintis S. C. lavonas su durtiniais – pjautiniais sužalojimais. Atlikus apžiūrą iš įvykio vietos, be kitų daiktų, paimti į kraują panašaus skysčio pavyzdžiai, telefono aparatas, peilis, antklodė. Ant antklodės rastas kiauryminis mechaninis 2,2x0,2 cm pažeidimas, po juo – panašaus dydžio mechaninis lovos čiužinio pažeidimas (t. 1, b. l. 24-48, 49-51, 122).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 139/15(03) konstatuota, kad S. C. mirė nuo sunkių sužalojimų krūtinės ląstos srityje sukeltų komplikacijų neužilgo po trauminio poveikio į krūtinės ląstos dešinę pusę, kurio pasekoje buvo pažeista aorta (laikas skaičiuojamas minutėmis). S. C. prieš mirtį padaryti šie sužalojimai:

durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos dešinėje (žaizdos kanalo kryptis yra 45° kampu iš dešinės į kairę ir 5-10° iš viršaus žemyn), I-II-III šonkaulių kremzlinių dalių vientisumo pažeidimai, aortos kylančios dalies sienelės kiauryminis pažeidimas, kraujosruvos tarpuplautyje, krūtinės minkštuosiuose audiniuose, pjautinė žaizda dešinio žasto išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje (žaizdos kanalas eina iš viršaus žemyn ir iš dešinės į kairę, kanalo ilgis 4,5 cm),pjautinė žaizda dešinio žasto priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje (žaizdos kanalas eina iš priekio atgal ir šiek tiek iš dešinės į kairę. Šio kanalo dugnas yra platesnis nei įėjimo žaizda dėl to, kad dūrio metu žalojantis įrankis, galimai peilis, judėjo iš viršaus žemyn puslankiu, nes žaizda yra 6,6 cm ilgio, o kanalo dugne 9 cm pločio), pjautinė žaizda kairės plaštakos I piršto I falangos ir delnakaulio sąnario projekcijoje, pjautinė žaizda kairės plaštakos III, IV delnakaulio tolimųjų galų projekcijoje, paviršiniai odos įdrėskimai krūtinėje, kairiajame žaste, dešinėje poraktikaulinėje srityje.

Taip pat apie 5-7 paros iki mirties padarytos poodinės kraujosruvos kakle, galvos minkštuose audiniuose, kairės akies apatiniame voke, dešinio dilbio srityje, abiejose kojose (poodinė kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje padaryta paros bėgyje iki mirties).

Durtiniai - pjautiniai sužalojimai padaryti duriančiomis pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiais įrankiais ar daiktais, ne mažiau penkių trauminių smūginių poveikių pasekoje. Tyrimo metu nustatyti sužalojimai dešinės rankos srityje ir krūtinės ląstos dešinėje negalėjo būti padaryti suimant pjaunančiomis savybėmis pasižymintį daiktą ar įrankį dešine ranka ir suduodant smūginius poveikius į tą pačią ranką bei į krūtinės ląstos dešinę pusę. Neįtikėtina, kad S. C. būtų galėjusi pasidaryti tyrimo metu konstatuotus sužalojimus laikydama įrankį, pasižymintį pjaunančiomis savybėmis, kairėje rankoje. Kūno tyrimo metu buvo konstatuoti įvairaus senumo randai kairio dilbio srityje, nurodantys, kad S. C. save žalojo nevienkartinai (kairį dilbį), įrankį laikydama dešinėje rankoje, todėl ji buvo dešiniarankė.

Odos nubrozdinimai padaryti bukabriaunių daiktų poveikyje, galimai ir aštriabriaunio įrankio ir galais, trijų trauminių dinaminių poveikių pasekoje. Plaštakos sužalojimai galėjo būti padaryti pasyviai ginantis nuo duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis žalojusio įrankio ar daikto poveikio.

Po kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo dešinėje S. C. galėjo atlikti sąmoningus veiksmus keliolikos sekundžių bėgyje iki prarandant sąmonę, ji buvo gyva, sąmoninga nedidelį laiko tarpą (sąmoninga keliolikos sekundžių bėgyje, gyva - kelių minučių bėgyje). Įvertinus, kad tyrimo metu konstatuoti durtiniai-pjautiniai sužalojimai yra išsidėstę priekiniuose kūno paviršiuose, galima teigti, kad sužalojimų patyrimo metu S. C. buvo atsisukusi į ją žalojusį asmenį įvairiose kūno padėtyse, tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje. Durtinės - pjautinės žaizdos padarytos duriančiomis pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu, tikėtina peiliu ar kitu daiktu, pasižyminčiu panašiomis savybėmis. Tyrimo metu konstatuoti pažeidimai drabužiuose atitinka rastus durtinius - pjautinius sužalojimus dešinėje rankoje ir krūtinės srityje. Kūno tyrimo metu nebuvo konstatuota objektyvių požymių, įgalinančių nurodyti sužalojimo patyrimo eiliškumą, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nedideliame laiko tarpe vienas po kito.

S. C. kraujyje rasta 1,68 ‰ etilo alkoholio, šlapime rasta 2,30 ‰ etilo alkoholio. Tokia etilo alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (t. 1, b. l. 59-66).

Šiai specialisto išvadai paaiškinti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas išvadą davęs teismo medicinos ekspertas R. P. paaiškino, kad nukentėjusioji negalėjo susižaloti pati. Atsižvelgiant į pagrindinės žaizdos lokalizaciją ir žaizdos kanalo kryptį, pasidaryti tokį sužalojimą kaire ranka būtų labai nepatogu, be to, buvo pažeista kairė plaštaka ir jos sausgyslės, kas ribojo ir taip silpnesnės kairės rankos (nukentėjusioji buvo dešiniarankė) funkcijas. Su dešine ranka taip pat nebuvo galima to atlikti, nes buvo sužalotas dvigalvis ir trigalvis raumuo, dėl ko atitinkamai buvo ribota dešinės rankos judesių amplitudė (dėl raumens sužalojimo negalėjo sulenkti rankos). Atmetama galimybė, kad nukentėjusioji rankų sužalojimus galėjo pasidaryti pati jau po krūtinės sužalojimo. Mirtis įvyko keliolikos sekundžių bėgyje, krūtinės ląsta jautri skausmui, pažeistas šonkaulis, pažeista pagrindinė kraujagyslė, labai greitai įvyko nukraujavimas ir neteko sąmones, po tokio sužalojimo nebebūtų galėjusi ištraukti iš žaizdos peilį ir toliau save žaloti. Mirtinas smūgis labai stiprus - ta vieta žemiau raktikaulio, pažeistas pirmo šonkaulio apatinis kraštas, pilnai atidalintas antras šonkaulis ir trečio pažeistas viršutinis kraštas, peilis turėjo praeiti per tris kremzles, turėjo būti didelė jėga su dideliu pagreičiu, žaizdos gylis turėjo būti apie 8 cm. Atsižvelgiant į rastus alkoholio kiekius ir skirtumus tarp kraujo ir šlapimo galima teigti, kad mirusiajai jau buvo prasidėjusi eliminacijos stadija. Mirusiajam nekinta alkoholio kiekis. Galima teigti, paskutinis alkoholio vartojimas buvo 1-2 val. iki mirties.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 393/15(03) konstatuota, kad G. L. nustatytos keturios durtinės pjautinės žaizdos krūtinkaulio ir pakrūtinio srityje su perikardo ir kepenų apvaliojo raiščio pažeidimu, hemoperikardiumu (krauju perikardo ertmėje), kairės pusės hemotoraksu (krauju pleuros ertmėje) bei hemoperitoneumu (krauju pilvaplėvės ertmėje). Žaizdos padarytos aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, tikriausiai peilio geležte, 2015-02-26 vakare - naktį į 2015-02-27, yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Apžiūrėjus G. L., taip pat rasti nežymaus sveikatos sutrikdymo masto nedideli švieži odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje - III, V delninių pirštų sąnarių ir II piršto krumplio srityje. Sprendžiant iš nubrozdinimų paviršiaus ir kitų savybių, jie padaryti 2015-02-26 vakare bukais daiktais ar paviršiais, galėjo gautis atsitrenkus. Be to, rastos senos paviršinės pjautinės randėjančios žaizdos kairio dilbio priekiniame ir šoniniame paviršiuje. Šios žaizdos yra maždaug 2 savaičių senumo, padarytos aštriu pjaunančiu įrankiu, pagal pobūdį ir išsidėstymą būdingos susižalojimui savo paties ranka. 2015-02-27 01.50 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje iš G. L. paimtame kraujyje nustatyta 0,61%o etilo alkoholio, kas atitinka lengvą neblaivumo laipsnį (t. 2, b. l. 67-72).

Šiai specialisto išvadai paaiškinti ir patikslinti teisiamajame posėdyje apklaustas išvadą davęs teismo medicinos ekspertas D. V. paaiškino, kad buvo konstatuoti keturi durtiniai-pjautiniai sužalojimai krūtinės ląstos ir pilvo viršutinės dalies srityje, nedideliame plote. Du iš buvo kiauryminiai, vienas su širdiplėvės sužalojimu, kitas kiauryminis sužalojimas buvo pakrūtinės srityje, kiauryminis - pažeistas kepenų apvalusis raištis. Kiauryminiai sužalojimai tai atsiveriantys į krūtinės ląstos ertmę. Tuos sužalojimus galėjo pasidaryti pats. Buvo pažeisti ir drabužiai. Drabužių nustatyti penki pažeidimai, o sužalojimai keturi. Galėjo būti vieno dūrio du pažeidimai. Galėjo jis pats save sužaloti ir tai būdinga, ranka pasiekiama. L. sąmoningas ir aktyvus galėjo būti visą laiką, buvo pilnai patenkinamoje būklėje, galėjo judėti. Nebuvo stipriai girtas, kraujas paimtas pristačius į ligoninę ir atitinka lengvą girtumo laipsnį. Teisiamojo žaizdos nebuvo gilios, kiauryminės, kepenys nepažeistos, tik jų raištis. Ekspertas D. V., taip pat dalyvavęs apžiūrint S. C. lavoną įvykio vietoje paaiškino, kad visiškai sutinka su eksperto R. P. argumentais dėl nukentėjusiosios negalėjimo pačiai susižaloti. Taip susižaloti nebūdinga, netipiška ir neįtikėtina. Pagrindinė žaizda dešinėje poraktikaulinėje srityje, paprastai savižudžiai taip nesusižaloja. Rankų sužalojimai, durtinės pjautinės žaizdos su raumenų pažeidimu būdingi neaktyviai savigynai prisidengiant. Mirtinas smūgis turėjo būti stiprus. Sužalojimai galėjo būti padaryti 22-23 val.

Specialisto išvadoje Nr. S 81/15(01) konstatuota, kad S. C. kraujas rastas ant jos palaidinės ir nuoplovoje nuo kambario vakarinės sienos. G. L. kraujas rastas ant jo striukės. G. L. ir S. C. kraujas rastas ant mobiliojo ryšio telefono aparato ir peilio geležtės bei rankenos, G. L. ir S. C. DNR profiliai rasti ant cigaretės nuorūkos (t. 1, b. l. 74-85).

Specialisto išvadoje Nr. MK 33/15(01) nurodoma, jog tikėtina, kad S. C. durtiniai pjautiniai krūtinės ir dešinio žasto sužalojimai, taip pat dalis S. C. ir G. L. drabužių pažeidimų padaryti tyrimui pateiktu (įvykio vietoje rastu) peiliu. Peilio geležtės didžiausiais plotis 19,2 mm, storis 1,2 mm. Drabužių pažeidimai atitinka sužalojimų lokalizaciją. S. C. palaidinės pažeidimai padaryti 6 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 86-105).

Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo G. L. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Priešingai, nei teigia kaltinamasis, liudytojos O. R. parodymais nustatyta, kad prieš įvykį tarp kaltinamojo ir S. C. vyko konfliktas, kurį liudytoja girdėjo telefonu bendraudama su S. C. (kaip jau minėta aukščiau, konfliktas buvo girdimas S. C. ir O. R. kontaktų 21.03 val. ir 21.08 val. metu). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojos O. R. parodymais, nes ji palaikė vienodai gerus tarpusavio santykius tiek su S. C., tiek su kaltinamuoju (kaltinamasis to neneigia, jų gerus tarpusavio santykius patvirtina ir tolesni kaltinamojo telefoniniai pokalbiai su O. R.), be to, O. R. girdėto konflikto aplinkybes apibūdino objektyviai, nurodydama, kad konflikto metu S. įžeidinėjo, užgauliojo ir koneveikė sutuoktinį, o pati O. R. ragino ją liautis. Kaip matyti iš O. R. parodymų, tolesnio pokalbio metu S. pasakė, kad G. nuėjo į virtuvę, „tikriausiai peilio“, ir toliau visokiais žodžiais barė G., po to ji išgirdo S. šauksmą „O., O.“ ir pagalvojo, kad pas juos grumtynės, nes jos balsą jau girdėjo toliau ir atrodė, kad ant jos kažkas užkritęs būtų, pradėjo verkti vaikai ir O. R. išjungė telefoną. O. R. nurodė, kad apie įvykį ji pranešė A. O. ir abi nesėkmingai bandė susisiekti su S. C., kol galiausiai jai paskambino pats G. L. (šis pokalbis fiksuotas 22.44 val.). O. R. parodė, kad šio pokalbio metu paklaustas G. L. pripažino „truputį užtrenkęs“ žmonai.

Kaip minėta, kaltinamasis kategoriškai neigia tarp jo ir žmonos vykusį konfliktą ir kategoriškai neigia naudojęs prieš žmoną kokį nors fizinį smurtą. Tuo tarpu O. R. nurodo girdėjusi konfliktą, S. C. pasakė, kad vyras nuėjo į virtuvę „tikriausiai peilio“, po ko girdėjosi S. šauksmas „O., O.“, grumtynių garsai ir vaikų verksmas, vėliau apie pusantros valandos su S. C. susisiekti nepavyko, kol G. L. paskambino pats ir pripažino „truputį užtrenkęs“ žmonai. Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai duoda pakankamą pagrindą teigti, kad S. C. buvo nužudyta būtent O. R. girdėto konflikto metu.

Kaltinamojo teigimu, S. C. pati sau kaire ranka vieną kartą dūrė peiliu į krūtinės dešinę pusę ir tokiu būdu mirtinai susižalojo. Kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti teismui, kokiu būdu nukentėjusiajai buvo padaryti dar 4 durtiniai pjautiniai sužalojimai, taip pat mechaninis kiauryminis lovatiesės ir lovos čiužinio pažeidimas, atitinkantis peilio geležtės matmenis. Tuo tarpu ekspertas motyvuotai paneigė nukentėjusiosios galimybę pačiai susižaloti kaire ranka tiek dėl žaizdos pobūdžio ir lokalizacijos ypatumų (žaizdos kanalo kryptis yra 45° kampu iš dešinės į kairę ir 5-10° iš viršaus žemyn, taip užsimoti kaire ranka būtų itin nepatogu, tuo tarpu smūgis turėjo būti stiprus), tiek ir dėl kairės rankos sužalojimų, atitinkamai paneigė ir galimybę pačiai susižaloti dešine ranka. Ekspertas taipogi pagrindė, jog po krūtinės sužalojimo nukentėjusioji nebuvo pajėgi pasidaryti sau durtinių pjautinių abiejų rankų sužalojimų, iš ko seka, kad šie sužalojimai pagal įvykio aplinkybes galėjo būti padaryti tik nukentėjusiajai pasyviai ginantis nuo kaltinamojo (rankomis dengiantis ir bandant išsisukti nuo smūgių peiliu).

Kaltinamasis aiškina, jog iš karto po to, kai, jo teigimu, žmona susižalojo ir peiliu susižalojo jis pats, žmonai pasidarė bloga ir jis skambino O. R. kviesti greitąją ir policiją. Tačiau šis kaltinamojo pokalbis su O. R. fiksuotas vasario 27 d. 00.34 val. O. R. parodė, jog pokalbio metu kaltinamasis pasakė, kad S. guli juoda ir šalta, ji yra mirusi. Akivaizdu, jog nuo mirties iki lavono atvėsimo (kaip kaltinamasis pokalbio metu apibūdino žmonos kūną) turėjo būti praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas. Įvykio vietoje buvęs ir S. C. lavoninius reiškinius fiksavęs ekspertas taipogi patvirtino, kad nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti padaryti ne vėliau kaip vasario 26 d. apie 22-23 val. Pažymėtina, jog vasario 26 d. vakarą S. C. nuolat skambinėjo telefonu O. R., tačiau po 21.08 val. kontakto šie skambinėjimai liovėsi, negana to, S. C. nebeatsiliepė ir į daugkartinius O. R. bei sesers skambučius. Akivaizdu, jog jeigu S. C., kaip teigia kaltinamasis, po jo 22.44 val. kontakto su O. R. būtų grįžusi iš parduotuvės, parnešusi dar alkoholio ir toliau girtavusi, vengti telefoninių kontaktų su seserimi ir drauge, kuriai visą vakarą nuolat skambino, jai nebuvo jokio pagrindo. Kita vertus, eksperto teigimu, paskutinis nukentėjusiosios alkoholio vartojimas turėjo būti bent 1-2 val. iki mirties. Specialisto išvadoje nurodyta, kad mirtis įvyko praėjus keletui minučių po krūtinės sužalojimo, kuris ekspertų vertinimu pagal įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotus lavoninius reiškinius, lavono ir aplinkos temperatūrą, galėjo būti padarytas ne vėliau kaip apie 22-23 val. Visa tai kategoriškai paneigia kaltinamojo versiją, neva grįžusi iš parduotuvės (pasak kaltinamojo, tai turėjo būti po jo 22.44 val. pokalbio su O. R.), nukentėjusioji toliau girtavo ir tik po to susižalojo. Analizuojant S. C. – O. R. pokalbių chronologiją galima teigti, kad S. C. pagrinde girtavo maždaug iki 20 val., po ko ji 20.08 pokalbio metu pasakė, kad visą dieną konfliktavo ir barėsi su vyru, pranešė O. R. apie kaltinamojo išmestą raktą, kontaktavo su S. M. dėl patekimo į butą, ir 20.25 val. pranešė O. R., jog sėkmingai pateko į butą, pamaitins vaikus ir tada paskambins. Atsižvelgiant į vaikų pamaitinimui reikalingą laiką ir į tai, kad sekančio kontakto su O. R. metu 21.03 val. jau vyko konfliktas galima teigti, jog per šį laikotarpį S. C. negalėjo suvartoti ženklesnio alkoholio kiekio. Tai iš esmės atitinka ekspertų išvadas apie paskutinį S. C. alkoholio vartojimo ir jos mirties laiką.

Analizuojant ir tarpusavyje gretinant aukščiau aptartus įrodymus galima daryti išvadą, jog tarpusavio konflikto metu, žmonos baramas, koneveikiamas, įžeidinėjamas ir už tai ant jos supykęs kaltinamasis, atsinešęs iš virtuvės peilį, puolė žmoną ir, pargriovęs ją ant lovos (tai liudija peilio geležtės kontūrus atitinkantis mechaninis lovatiesės ir lovos čiužinio pažeidimas) ėmė badyti peiliu. Nukentėjusiajai dengiantis rankomis ir bandant ištrūkti, kaltinamasis 4 smūgiais rankoje laikomu peiliu padarė jai specialisto išvadoje nurodytus durtinius pjautinius rankų ir kitus smulkesnius sužalojimus, o penktuoju smūgiu padarė krūtinės sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiosios mirtį.

Abejonių, kad kaltinamojo pavartotas smurtas buvo tiesioginė S. C. mirties priežastis, nekyla. Dėl jau aptartų motyvų nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų (susižaloti pati). Kaltinamasis, smogdamas nukentėjusiajai daugybinius smūgius peiliu, badydamas ją peiliu tol, kol įveikiant pasyvų nukentėjusiosios pasipriešinimą, pavyko smogti stiprų smūgį peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinės sritį, neabejotinai siekė S. C. mirties. Akivaizdu, kad kaltinamasis numatė ir suprato, kad savo veiksmais atims gyvybę kitam žmogui ir, kaip aukščiau minėta, to sąmoningai siekė, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Tai patvirtina ir tolesni kaltinamojo veiksmai – nesiėmimas jokių priemonių sužalotai nukentėjusiajai suteikti skubią pagalbą (apie įvykį pranešė O. R. tik praėjus kelioms valandoms po nužudymo). Todėl kaltinamojo veika vertintina kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas ir kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, ir jis privalo atsakyti. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, tikslinamas nusikaltimo padarymo laikas laikant nustatytu, kad S. C. buvo nužudyta apie 21.30 val.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). 2015-02-27 01.50 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje iš G. L. paimtame kraujyje nustatyta 0,6l%₀ etilo alkoholio. Kaltinamojo teigimu, po įvykio jis alkoholio daugiau nevartojo, taigi konflikto metu apie 21-21.30 val. kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio buvo dar didesnis. Pažymėtina, kad įvykio dieną kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio buvo ilgalaikis, jis buvo nubaustas administracine tvarka ir už tai, kad 12.33 val. viešoje vietoje pasirodė girtas – svirduliavo, negalėjo pats eiti ir nesiorientavo aplinkoje (2 t., b. l. 47). Paminėtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas apie ženklų kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio nusikaltimo metu ir tiesioginę šio apsvaigimo įtaką nusikaltimo padarymui, kuri yra detalizuota ir teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte (t. 2, b. l. 116-120).

Liudytojos O. R. parodymais nustatyta, kad jos girdėto konflikto metu S. C. visaip koneveikė sutuoktinį, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tyčiojosi iš jo tautybės, kaltino, kad jis yra blogas žmogus, visus apkalba. Iš O. R. parodymų matyti, kad kaltinamasis konflikto metu iš pradžių buvo pasyvus, atsakydamas į gausius žmonos priekaištus, kaltinimus ir įžeidinėjimus apsiribojo pavadindamas ją šliundra. S. C. ir toliau nesiliaujant konfliktuoti, kaltinamasis nuėjo į virtuvę atsinešti peilio. Tačiau S. C., suvokdama šią aplinkybę (kad kaltinamasis nuėjo į virtuvę peilio) ir ją pati nurodžiusi O. R., taip pat žinodama ūmų sutuoktinio būdą ir netolimoje praeityje pati jau būdama nukentėjusi nuo sutuoktinio fizinio smurto, nereaguodama į O. R. raginimus liautis konfliktuoti, ir toliau aršiai koneveikė kaltinamąjį, ko pasekoje pastarasis ėmė smurtauti peiliu. Iš teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto (t. 2, b. l. 116-120) matyti, kad įvykio metu G. L. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nenustatyta, kad jam būtų buvusi laikinai sutrikusi psichika ar jis būtų buvęs fiziologinio afekto ar kitokioje, turinčioje esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, laikinoje psichikos būsenoje. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis veikė, būdamas didžiai susijaudinęs dėl nukentėjusiosios elgesio. Kita vertus, kolegija vertina, kad nustatytas aukščiau aptartas nukentėjusiosios elgesys buvo rizikingas ir netgi peraugo į provokuojantį, skatino kaltinamąjį pradėti prieš nukentėjusiąją nusikalstamą veiką ir neabejotinai turėto tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, lygiai kaip ir kaltinamojo girtumas. Todėl, greta jau nustatytos kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kolegija pripažįsta ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamasis G. L. iki 2015 m. vasario 27 d. vilos „(duomenys neskelbtini)“, esančios Palangoje, (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose laikė žinomai netikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-04-10 G. L. vardu B kategorijai, ir iki 2015 m. balandžio 7 d. bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012-11-15 G. L. vardu B ir B1 kategorijoms.

Apklaustas teismo, kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. gyvendamas Rygoje, lankė vairavimo kursus ir oficialiai gavo vairuotojo pažymėjimą. Vėliau šio vairuotojo pažymėjimo pasigedo ir, pamanęs kad jį pametė, paprašė Rygoje gyvenančio draugo gauti jam kitą vairuotojo pažymėjimą. Draugas naują pažymėjimą jam atsiuntė į Gruziją, kur jis tuo metu buvo. Vėliau vairuotojo pažymėjimą atsivežė su savimi į Lietuvą ir laikė namuose, kol po žmonos žūties buto Palangoje apžiūros metu vairuotojo pažymėjimą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu atsirado ir pirmasis jo vairuotojo pažymėjimas, kurį jis, pasirodo, buvo pamiršęs žmonos sesers bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kur jie su žmona kurį laiką gyveno ir laikė savo daiktus. Vieną vairuotojo pažymėjimą jis gavo oficialiai, o kitą jam atsiuntė draugas, tvirtina nežinojęs, kad šie vairuotojo pažymėjimai netikri.

2015-02-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint G. L. gyvenamąją vietą Palangoje, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu kambaryje, drabužių spintos lentynoje rastas ir paimtas G. L. vardu išduotas latviškas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-48).

2015-04-07 dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 185) liudytoja A. O. pateikė G. L. vardu išduotą latvišką vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) B ir B1 kategorijoms, kurį nurodė radusi vaikiško vežimėlio rankinėje tvarkydama kambarį bute Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kuriame prieš tai buvo apsistojusi S. C. ir G. L. šeima.

Iš policijos surinktos medžiagos matyti, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Latvijos piliečiui M. N. 2006-03-31, G. L. vairuotojo pažymėjimai išduodami nebuvo (t. 1, b. l. 113-116).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(4259)-IS1-4557 nurodyta, kad tirti pateiktų Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), išduotų G. L. vardu blankai yra atspausdinti ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus. Jie yra atspausdinti spalviniu rašaliniu spausdintuvu, imituojant dokumentų apsaugos priemones (t. 1, b. l. 120-121).

Aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina G. L. kaltę inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Latvijos policijos duomenų bazėje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. Latvijos Respublikoje vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas, kas visiškai paneigia kaltinamojo aiškinimą, neva pirmąjį vairuotojo pažymėjimą jis buvo gavęs oficialiai. Nustatyta, kad abu iš G. L. paimti vairuotojo pažymėjimai yra netikri, atspausdinti spalviniu rašaliniu spausdintuvu, imituojant dokumentų apsaugos priemones ir ne pagal vairuotojo pažymėjimo blankų spausdinimo reikalavimus, o tikrasis vairuotojo pažymėjimas tokiu numeriu buvo išduotas Latvijos piliečiui dar 2006 m. Akivaizdu, kad tokie vairuotojo pažymėjimai nebuvo ir negalėjo būti išduoti oficialiai, tam įgaliotų valstybinių institucijų, iš ko seka, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo ir suprato, jog laiko žinomai netikrus vairuotojo pažymėjimus.

G. L. buvo kaltinamas tuo, jog laikė žinomai suklastotus vairuotojo pažymėjimus. BK 300 str. 2 d. numatyta atsakomybė už žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro vairuotojo pažymėjimo laikymą. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad abu tirti vairuotojo pažymėjimai yra pagaminti visiško materialaus klastojimo būdu, jie yra netikri, jų turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Todėl kaltinimas šioje dalyje tikslinamas laikant nustatytu, kad G. L. laikė žinomai netikrus vairuotojo pažymėjimus. G. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad žinomai suklastotus vairuotojo pažymėjimus neteisėtai įgijo ir gabeno. BK 300 str. 2 d. nenumato atsakomybės už žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimą, todėl nuoroda dėl neteisėto suklastotų vairuotojo pažymėjimų įgijimo iš kaltinimo šalinama. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kokiu būdu vairuotojo pažymėjimai pateko į butus, kuriuose buvo rasti – ar juos ten atgabeno G. L., ar kaltinamajam netikrus vairuotojo pažymėjimus į jų laikymo vietas pristatė kiti nenustatyti asmenys. Nustatinėjant šią aplinkybę remtis vien jokiais kitais įrodymais nepatvirtintais kaltinamojo parodymais negalima, kadangi kaltinamasis akivaizdžiai melagingai nurodo ir netikrų vairuotojo pažymėjimų įgijimo aplinkybes. Remiantis išdėstytu, kaltinimo dalis dėl suklastotų vairuotojo pažymėjimų gabenimo šalinama kaip neįrodyta. G. L. veika kvalifikuojama pagal BK 300 str. 2 d. kaip žinomai netikrų vairuotojo pažymėjimų laikymas. G. L. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šio nusikaltimo nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

G. L. padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, be jokio pamatuoto preteksto tyčiniais brutaliais smurtiniais veiksmais atėmė jaunos moters – kaltinamojo sutuoktinės ir dviejų jo mažamečių vaikų motinos – gyvybę. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų mažamečiai vaikai neteko motinos. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, tačiau nedirba, girtauja. Iš teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto matyti, kad kaltinamajam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, 2015-02-26 jis baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje. Kaltinamasis nužudė savo sutuoktinę, dar nesibaigus baudžiamajam procesui dėl ankstesnio jo smurtavimo prieš sutuoktinę. Savo kaltę kaltinamasis neigė, mėgindamas įtikinti teismą, kad sutuoktinė nusižudė pati, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis nei kiek nesigaili nusikaltęs. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šis nusikaltimas buvo dėsninga kaltinamojo gyvenimo būdo – girtavimo ir smurtavimo šeimoje – pasekmė, o ne atsitiktinis reiškinys jo gyvenime. Todėl kaltinamajam skiriama griežta sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinant atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, parenkamas atitinkantis sankcijos vidurkį bausmės dydis.

Iš aukščiau aptarto matyti, kad kaltinamasis nusikaltimus darė sistemingai, yra teisiamas už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl už kitus nusikaltimus jam taip pat skiriama sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 140 str. 2 d. skiriama griežtesnė už sankcijos vidurkį, o pagal BK 300 str. 2 d. – artima vidurkiui bausmė. Kadangi šie nusikaltimai ir BK 129 str. 2 d. 3 p. numatytas nusikaltimas labai skiriasi pagal pavojingumą, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nurodyti policijos 2015-06-05 tarnybiniame pranešime dėl daiktų saugojimo (2 t., b. l. 148-149) ir saugomi Klaipėdos AVPK – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., 300 str. 2 d., ir jį nubausti:

pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu keturiolikai metų,pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti G. L. galutinę subendrintą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-03-06, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015-02-18 iki 2015-02-19. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nurodytus policijos 2015-06-05 tarnybiniame pranešime dėl daiktų saugojimo (2 t., b. l. 148-149) ir saugomus Klaipėdos AVPK – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam G. L. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.