Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui UAB „Naujoji Pilaitė“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 737,72 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. birželio 10 d. atsakovui pateikė prašymą dėl radiatorių keitimo. Prašymu informavo, jog savo bute, 2013 m. pradžioje, planuoja keisti 4 radiatorius, todėl prašė laikinai atjungti šildymo sistemą. 2013 m. birželio mėnesį į namus atvyko meistrai iš UAB „Naujoji Pilaitė“ ir už 119,65 Lt užmokestį atjungė radiatorius. Kaimynė 2013 m. rugsėjo 9 d. informavo ieškovą, jog iš jo buto buvo aplieti kiti du butai. Ieškovas apie tai informavo atsakovo dispečerinę ir paprašė sustabdyti vandens tekėjimą šildymo sistemoje. Antrasis užliejimas dėl vandens, tekančio iš radiatorių vamzdžių, esančių jo bute, įvyko 2013 m. rugsėjo 13 d., apie 11 val. Apie tai, kad vanduo skverbiasi per lubas, ieškovą informavo kaimynė. Apie pasikartojusį incidentą jis iš karto pranešė atsakovo dispečerei. Atsakovo atstovai, nuvykę ir apžiūrėję ieškovo butą bei dviejų nukentėjusiųjų kaimynų butus, surašė tris aktus (2013 m. rugsėjo 13 d. aktai – Nr. AT-139, Nr. AT-140, Nr. AT-141). Po antrą kartą pasikartojusio incidento, užlietų butų savininkai kreipėsi į gyvenamojo namo administratorių UAB „Naujoji Pilaitė“ dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas nesutiko atlyginti nuostolių. Ieškovas 2013 m. gruodžio 23 d. pasikvietė ekspertą iš „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“, kuris padarė išvadą, jog norint atstatyti padarytus pažeidimus dėl užpylimo buto apdailai, atstatymo ūkio būdu kaštai sudarytų 3 419,00 Lt su PVM. Todėl ieškovas 2013 m. gruodžio 28 d. ir 2014 m. sausio 26 d. susitarimais atlyginio nukentėjusiosioms šalims už padarytą žalą: P. P. sumokėjo 3 350,00 Lt, o N. P. – 2 300,00 Lt. Ieškovas 2014 m. vasario 10 d. pateikė pretenziją atsakovui dėl 6 000,00 Lt žalos (nuostolių) atlyginimo. Atsakovas buvo įspėtas apie radiatorių keitimą ir prašymą juos atjungti. Tačiau nieko neinformavę, neįsitikinę ar radiatoriai pajungti, ar radiatorių keitimas atliktas tinkamai ir ar sistema uždara, paleido vandenį į sistemą. Todėl kilo minėtos pasekmės ir atsirado didelė žala. Atsakovas, būdamas Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, privalėjo užtikrinti, kad jo kreipimasis dėl laikino šildymo sistemos atjungimo, o vėliau pajungimo būtų įvykdytas tinkamai ir nesudarant galimybės galimų padarinių kilimui.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog paprastai radiatorių keitimo darbų atlikimui suteikiamas 7 dienų terminas nuo vandens išleidimo iš šildymo sistemos. Praėjus beveik trims mėnesiams nuo šildymo sistemos atjungimo, 2013m. rugsėjo 9 d. atliekant paruošiamuosius darbus prieš artėjantį šildymo sezoną buvo užpildyta šildymo sistema. Realių techninių galimybių patikrinti, ar šildymo sistema yra uždaryta prieš jos užpildymą vandeniu nėra. 2013 m. birželio 13 d. darbų priėmimo akte, kurį pasirašė ieškovas, nurodoma, kad atsakovas atliko du darbus: 1) atjungė ir pajungė karštą vandenį ir 2) išleido vandenį iš šildymo sistemos. Prie ieškovo radiatorių bute atsakovo atstovas net neprisilietė, nes darbų priėmimo akte minėtus darbus atliko šilumos mazge, esančiame rūsyje. Vadinasi, kažkas kitas atjungė bute esančius radiatorius ir neužaklino vamzdžių, nors privalėjo tai padaryti, o ieškovas bando kaltinti atsakovą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis toki elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ieškovas ne tik nesilaikė nustatyto termino, bet ir neužaklino vamzdžių, kol radiatoriai buvo nuimti. Kilusi žala tretiesiems asmenims yra pasekmė ieškovo neatsakingo ir neapdairaus elgesio. 2013 m. gruodžio 28 d. ir 2014 m. sausio 26 d. susitarimų dėl žalos atlyginimo 2.1. ir 2.2. punktuose ieškovas pripažįsta savo kaltę dėl tretiesiems asmenims kilusios žalos atsiradimo. Be to, pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį darytina išvada, kad ieškovas yra kaltas dėl vandens iš radiatoriaus vamzdžių padarytos žalos savo kaimynams, nes nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kadangi nepasirūpino užaklinti nuo radiatorių likusių vamzdžių, per protingą terminą nepajungė naujų radiatorių, per tris mėnesius laikė atvirtus šildymo sistemos vamzdžius taip rizikuodamas ne tik patirti pats nuostolius, bet ir nuostoliams ir žalai pavergdamas žemiau esančius kaimynus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 7,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nustatė, kad ieškovas radiatorius jam priklausančiame bute nuėmė pats, o ne UAB „Naujoji Pilaitė“ darbuotojai. Atsakovo darbuotojai, vykdydami ieškovo 2013 m. birželio 10 d. prašymą ir 2013 m. birželio 13 d. užsakymą darbams Nr. 111 0841 išleido vandenį iš namo šildymo sistemos. Pačiame prašyme ieškovas nurodė, kad prašo atjungti šildymo sistemą laikinai. Iš prašyme „Dėl radiatorių keitimo“ padarytų prierašų matyti, kad atsakovo darbuotojas išaiškino ieškovui radiatorių keitimo sąlygas. Kaip nustatyta byloje, ieškovas neturi specialių žinių statybinių darbų atlikimo srityje, tačiau, atlikdamas remontą jam priklausančiame bute nesikreipė į specialistus, o radiatorius keitė pats. Nors ieškovas prašė atjungti šildymo sistemą name tik laikinai, kas atsakovo darbuotojų buvo padaryta 2013 m. birželio 13 d., iki 2013 m. rugsėjo 9 d. radiatoriai dar nebuvo pakeisti, jie buvo tik nuimti, o ieškovas nepasirūpino užaklinti nuo nuimtų radiatorių likusių vamzdžių. Net ir po pirmo 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykusio įvykio, kai iš neužaklintų vamzdžių buvo užlieti kaimynų butai, ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kad toks įvykis nepasikartotų, tai yra nesikreipė į specialistus, turinčius specialias žinias ir galinčius kvalifikuotai atlikti radiatorių keitimo darbus. Būtent ieškovo nerūpestingas ir neapdairus elgesys ir sąlygojo žalos atsiradimą, nes kaip nurodo ir pats ieškovas, žala kaimynams atsirado būtent po antrojo įvykio. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo ir jo darbuotojų neteisėtų veiksmų (CPK 178 straipsnis), todėl nėra jokio teisinio pagrindo ir sąlygų traukti atsakovą atsakomybėn ir priteisti iš jo ieškovo veiksmais tretiesiems asmenims padarytą žalą. Atsakovas yra namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kuris veikia vadovaudamasis CPK 4.84 straipsniu, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nuostatai). Viena iš administratoriaus funkcijų daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra (eksploatacija) – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (Nuostatų 3.3 punktas). Atlikdamas šias funkcijas, atsakovas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 patvirtintomis „Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklėmis“ (toliau – Taisyklės). Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prižiūrėtojo pareigos ir atsakomybė už taisyklių laikymąsi numatyta aukščiau minėtų Taisyklių 35-37.5 punktuose, kur nustatyta, kad prižiūrėtojui (šiuo atvejų – atsakovui) atsakomybę gali būti taikoma tik esant jo ar jo darbuotojų kaltei. Ieškovas neįrodė atsakovo ar jo darbuotojų neteisėtų veiksmų, todėl teismas atmetė ieškovo ir jo atstovo argumentus, kad atsakovas pažeidė aukščiau minėtas taisykles.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo darbuotojas išaiškino ieškovui radiatorių keitimo sąlygas. Prašyme padarytuose nuorašuose ieškovui nebuvo tinkamai išaiškinta per kiek laiko radiatoriai turėjo būti pakeisti. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 5 priede nurodyta, kokia turi būti asmenims pateikiama pavyzdinė prašymo forma. Turi būti nurodoma radiatorių galia, taip pat iki kada yra išduodamos projektavimo sąlygos. Tačiau atsakovo ieškovui pateiktoje prašymo formoje nebuvo nurodyta data, iki kada radiatoriai turi būti sumontuoti. Todėl ieškovas objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, kiek laiko yra duota pasikeisti radiatorius. Atsakovas nenurodė būtinybės užaklinti vamzdžius. Ieškovas nėra specialių žinių statybinių darbų atlikimo srityje turintis asmuo. Tuo tarpu atsakovas yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kuris turi visas reikiamas žinias, susijusias su jo veikloje būdingais radiatorių keitimo ir kitais su butų priežiūra susijusiais darbais. Tačiau atsakovas, žinodamas, kad ieškovas keis radiatorius, nei raštu, nei žodžiu ieškovo neinformavo apie būtiną radiatorių užaklinimą. Todėl ieškovas objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad yra būtina užaklinti vamzdžius. Teismas visiškai nevertino to, kad ieškovas neturi specialių statybinių darbų atlikimo žinių, o atsakovas yra juridinis asmuo, kurio veikloje radiatorių keitimo darbai yra įprasti. Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. rugsėjo 13 d. aktas, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas užaklinti radiatorius per sutartą terminą. Faktas, kad daugiau avarijų neįvyko, patvirtina, kad ieškovas nebuvo informuotas apie privalomą radiatorių užaklinimą, o gavęs tokią informaciją, reikalavimą įvykdė.

2) Byloje yra įrodymai, kad ieškovas pranešė atsakovui telefonu apie įvykusią avariją. Todėl atsakovas privalėjo pagal administravimo darbų sąrašo 3 ir 8 punktus, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 2 priedo rekomenduotino daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbų organizavimo aprašo 2, 2.1, 2.2, 3, 3.1, 4, 5, 6 punktus, Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo“ daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą registruoti įvykį, pranešti atsakingiems už avarijų likvidavimą asmenims, taip pat vyr. energetikui. Atsakovas privalėjo tinkamai reaguoti, tačiau to nepadarė. Net ir po pirmojo įvykio ieškovas nei raštu, nei žodžiu nebuvo informuotas apie būtinybę užaklinti radiatorius. Ieškovo kreipimasis į atsakovo dispečerinę telefonu patvirtina, kad ieškovas ėmėsi jam prieinamų priemonių, kad toks įvykis ateityje nepasikartotų. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad toks įvykis nepasikartotų, tai yra atsakovas ieškovo niekaip neinformavo, kad ieškovas turėtų atlikti tam tikrus veiksmus ar darbus bei, žinodamas apie tai, kad ieškovo radiatoriai išmontuoti, praėjus vos kelioms dienoms nuo pirmojo įvykio, vykdė šildymo sistemos tikrinimo darbus, apie tai neįspėjęs daugiabučio namo gyventojų.

3) Teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų byloje nurodytų faktinių aplinkybių, taip pat liudytojų parodymų. Liudytojas S. F. nurodė, kad apie pirmą įvykį jis negavo jokios informacijos iš dispečerinės. Atsakovas neginčijo fakto, kad apie pirmą įvykį ieškovas 2013 m. rugsėjo 9 d. pranešė dispečerinei. Tai, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. pasikartojo toks pats įvykis, patvirtina, kad informacija atsakovo organizacijos viduje nebuvo perduota atsakingiems asmenims ir energetikas nežinojo apie 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykį. Prieš atliekant šildymo sistemos paruošiamuosius darbus daugiabučiame pastate nebuvo patalpintas joks skelbimas, informuojantis gyventojus apie šildymo sistemos paruošiamųjų darbų vykdymą. Todėl ieškovas objektyviai negalėjo žinoti ir nežinojo, kad sistema bus pildoma vandeniu. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad UAB „Naujoji Pilaitė“ yra didelė techninių darbuotojų kaita, todėl atsakovo vardu veikiantys asmenys galėjo neturėti reikiamos kompetencijos ir žinių. Atsakovas nepatikrino avarijų registracijos žurnalų, ar aptarnaujančiame name yra gauta gyventojų prašymų radiatorių sistemos remontui, 2013 m. rugsėjo 9 d. įvykio neregistravo avarijų žurnaluose, nepatikrino, ar remonto darbai yra baigti, nesinaudojo įrankiais, padedančiais įsitikinti, ar sistema yra sandari ją užpildant vandeniu, nereagavo į pranešimą apie pirmą įvykį. Todėl dėl atsakovo kaltės buvo sudarytos sąlygos įvykti antram įvykiui ir buvo padaryta žala. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 4-291 Dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių patvirtinimo 37 punktą atsakovas yra kaltas dėl to, kad nesilaikė minėtų taisyklių reikalavimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Naujoji Pilaitė“ prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą. Nurodo, kad ant ieškovo prašymo yra padaryti prierašai, kuriuose aiškinta tam tikra radiatorių keitimo tvarka, galia ir kiti techniniai dalykai. Prašyme aiškiai nurodyta, kad radiatorius prašoma atjungti laikinai. Paprastai radiatorių keitimo darbams yra suteikiamas 2 savaičių laikas. Apie tai visada pasakoma gyventojams, kai jie pildo prašymus dėl radiatorių pakeitimo. Iki šiol panašūs darbai kitų gyventojų visada buvo atliekami laiku. Kadangi paprastai radiatorių keitimo darbus atlieka specialistai, energetikai neprivalo aiškinti, kaip tokio pobūdžio darbus atlikti, kad nuėmus radiatorius reikėtų užaklinti radiatorių angas. Ieškovas šiuo atveju nesielgė apdairiai ir nesikreipė į atitinkamos kvalifikacijos specialistus, o radiatorius keitė pats, todėl jam tenka visos šių darbų pasekmės. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo nerūpestingas ir neapdairus elgesys ir sąlygojo žalos atsiradimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės už vandens užliejimu padarytą žalą, tinkamai neinformavus ieškovo apie šildymo sistemos atjungimo laiką bei tinkamas radiatorių keitimo sąlygas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2013 m. birželio 10 d. pateikė UAB „Naujoji Pilaitė“ generaliniam direktoriui prašymą laikinai atjungti šildymo sistemą, kadangi ketino jam nuosavybės teise priklausančiame bute pakeisti 4 radiatorius (b. l. 10). Atsakovo darbuotojai 2013 m. birželio 13 d. išleido vandenį iš namo, kuriame yra ieškovo butas, šildymo sistemos bei atjungė karštą vandenį (b. l. 34). Atsakovas, atlikdamas paruošiamuosius darbus prieš artėjantį šildymo sezoną užpildė namo šildymo sistemą. Ieškovo bute radiatoriai dar nebuvo sumontuoti, todėl 2013 m. rugsėjo 9 d. ir 2013 m. rugsėjo 13 d. buvo užlieti kiti du namo butai. Ieškovas atlygino kaimyninių butų savininkams padarytą žalą ir kreipėsi į atsakovą, kad šis jam atlygintų sumokėtą sumą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Atsakovas yra gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kuris pagal CK 4.84 straipsnio 4-5 dalis yra paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės įsakymu ir namo bendrojo naudojimo objektus administruoja CK 4.420 straipsnio pagrindu. Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį ir 4.240 straipsnio 1 dalį turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, tai yra administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3 punktą, įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Atsakovas savo veikloje taip pat vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“ bei kitais su daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros taisykles reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 3 priedą prie pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) privalomųjų darbų yra priskiriami ir šildymo sistemos (visumoje) priežiūra (eksploatavimas), šildymo prietaisų (tarp jų vonių šildymo) su valdymo ir uždarymo armatūra priežiūra (eksploatavimas), vamzdynų su valdymo ir uždarymo armatūra priežiūra (eksploatavimas), valdymo ir uždarymo armatūros priežiūra (eksploatavimas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog žala gyvenamojo namo gyventojams buvo padaryta dėl to, jog atsakovas šilumos sistemoje paleido termofikacinį vandenį, kada ieškovo bute buvo nuimti radiatoriai ir likę atviri šilumos sistemos vamzdžiai nebuvo užaklinti. Ieškovas teismo posėdžių metu pripažino, jog radiatorius nuėmė pats ir neužaklino likusių vamzdžių, nes nežinojo, kad termofikacinėje sistemoje vanduo gali būti paleistas. Ieškovo pateiktame 2013 m. birželio 10 d. prašyme dėl radiatorių keitimo nurodyta, jog ieškovas prašo laikinai atjungti šildymo sistemą, nes nori bute pakeisti 4 radiatorius. Atsakovo iš anksto parengtoje prašymo formoje nėra suformuotas klausimas ar palikta vieta gyventojui pačiam užpildyti ir nurodyti tikslų šildymo sistemos atjungimo laiką. Yra tik įrašyta bendra frazė „atjungti laikinai“. Tame pačiame prašyme yra ranka padaryti įrašai apie patalpas, kuriose bus keičiami radiatoriai, jų galia, tačiau nėra jokių duomenų apie tikslų šildymo sistemos atjungimo terminą bei pareigą, nuėmus radiatorius, užaklinti likusius atvirus vamzdžius (b.l. 10). 2013 m. birželio 13 d. užsakyme darbams ir darbų priėmimo akte tėra nurodyti tik atlikti darbai ir jų kaina (b.l. 34). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog paprastai radiatorių keitimo darbų atlikimui suteikiamas 7 dienų terminas nuo vandens išleidimo iš šildymo sistemos (b.l. 32). Tai, kad pagal teisės aktus termofikacinis vanduo iš šildymo sistemos tinklų gali būti išleidžiamas tik septynių dienų terminui ir apie tai gyventoją turi informuoti energetikas patvirtino ir 2015 m. kovo 16 d. teismo posėdyje liudytojas S. B., kuris vykdė sistemos atjungimo darbus. Taigi, atsakovo darbuotai, šiuo atveju energetiko pareigas atliekantis asmuo, privalėjo informuoti ieškovą apie vandens išleidimo iš sistemos terminą, per kurį turi būti pakeisti radiatoriai. Nagrinėjamo įvykio metu energetiko pareigas atlikęs liudytojas S. F. 2015 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog gyventojai yra įspėjami kad šildymo sistema uždaroma ne ilgiau kaip vieną savaitę, nes pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas šilumos sistema turi būti pastoviai užpildyta termofikaciniu vandeniu. Taip pat abu minėti liudytojai patvirtino, jog pagal įmonėje egzistuojančią tvarką gyventojas turi pranešti administratoriui, kada radiatorių tvarkymo darbai būna baigti. Tuomet sistemoje paleidžiamas vanduo ir patikrinama, ar sistema tinkamai veikia. Liudytojas S. F. taip pat parodė, jog atsakovo darbuotojams yra duodami nurodymai apeiti šilumos punktus ir patikrinti, kad būtų užpildyti vandeniu. Tokie patikrinimai vyksta kartą per savaitę. Liudytojas pripažino, kad iki 2013 m. rugsėjo mėnesio ieškovo buto užliejimo šilumos sistemoje nebuvo vandens, nes buvo žinoma, kad yra prašymas dėl vandens atjungimo.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas, jog šildymo sistema gali būti atjungta tik laikinai. Leistinas atjungimo terminas nėra nurodytas nei ieškovo prašyme, pateiktame atsakovui, nei jokiuose kituose dokumentuose. Liudytojai tik patvirtino, kad parastai gyventojai žodžiu yra informuojami apie vienos savaitės terminą, per kurį gyventojas turi baigti remonto darbus. Tačiau, ar ieškovas nagrinėjamu atveju buvo bent žodžiu apie tai įspėtas, byloje duomenų nėra. Atsakovas, būdamas juridinis asmuo, turintis specialių žinių bei pareigą teikti profesionalias namo administravimo, tame tarpe ir šildymo sistemos priežiūros, paslaugas, privalėjo ieškovą įspėti pasirašytinai, kokiam laiko tarpui leidžiama atsijungti nuo šildymo sistemos, arba bent raštu suderinti su gyventoju, per kokį terminą jis planuoja atlikti radiatorių keitimo darbus. Atsakovo darbuotojų parodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovui nebuvo duotas aiškus ir apibrėžtas terminas radiatorių keitimo darbams atlikti, nes šildymo sistema iki pat rugsėjo mėnesio bandomųjų darbų buvo tuščia. Tačiau atsakovas pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 3 priedo 17 lentelę turėjo pareigą kartą per savaitę atlikti pastato šilumos punkto įrenginių apžiūrą, šilumos punkte esančių įrenginių veikimo patikrinimą ir pastebėtų sutrikimų pašalinimą, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos. Taigi atsakovas žinojo, jog ieškovas dar nėra pabaigęs remonto darbų, bet nesidomėjo bei neįspėjo ieškovo apie galimas tokių darbų neatlikimo pasekmes.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą, jog nuėmus radiatorius išlieka rizika, kad laiku nepabaigus remonto darbų, sistemoje vis tiek teks paleisti termofikacinį vandenį, todėl reikia užaklinti likusius atvirus vamzdžius. Atsakovas pripažino, jog šios informacijos neteikia, nes paprastai dėl radiatorių pakeitimo darbų gyventojai kreipiasi į specialistus. Tačiau ieškovas nurodo, kad patalpos buvo užlietos du kartus: 2013 m. rugsėjo 9 d. ir 2013 m. rugsėjo 13 d. Atsakovo atstovai ir liudytojai patvirtina, jog žino tik apie vieną buto užpylimo atvejį. Atsakovas 2013 m. rugsėjo 13 d. parengė tris aktus, kuriuose užfiksavo vandens tekėjimą trijuose butuose bei nustatė, jog užliejimo priežastis buvo ieškovo bute, nes nuėmus radiatorius, ant šildymo sistemos nesumontuoti ventiliai. Minėtame akte yra prierašas, jog ventiliai iki 2013 m. rugsėjo 16 d. bus sumontuoti (b.l. 15-17). Po radiatorių vamzdžių užaklinimo, daugiau ieškovo bute nebuvo išsiliejęs termofikacinis vanduo. Ieškovo ir užlieto buto gyventojo P. P. 2013 m. gruodžio 28 d. susitarime dėl žalos atlyginimo nurodyta, jog ieškovas įsipareigojo atlyginti 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 14-15 val., ir 2013 m. rugsėjo 13 d., apie 11 val., vandens užliejimu iš radiatorių vamzdžių padarytą žalą (b.l. 11-12). Taigi, gyvenamojo namo kaimynas taip pat patvirtino, jog buvo du kartai, kada butas buvo užlietas termofikaciniu vandeniu. Tačiau tik po antro karto atsakovo darbuotojai ieškovą informavo apie būtinybę užaklinti atvirus radiatoriaus vamzdžius.

Nagrinėjamoje byloje yra svarbus dviejų teisinių santykių dalyvių, tai yra buto savininko ir namui, kuriame yra butas, administravimo paslaugas teikiančios įmonės, civilinės atsakomybės ribos bei jų santykis. Pripažintina, kad buto savininkas turi prižiūrėti savo nuosavybę taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Taip pat pagal CK 6.266 straipsnį jis turi pareigą atlyginti kitų asmenų turtui padarytą žalą, dėl jo bute esančių įrenginių trūkumų. Tačiau, kada bute esančių konstrukcijų keitimo ar taisymo darbai yra susiję bei priklauso ir nuo viso namo bendrojo naudojimo objektų, už kurių tinkamą veikimą bei priežiūrą atsako namo administratorius, būtina tikrinti, ar administratoriaus veiksmai (neveikimas) neprisidėjo bei nepadidino kilusios žalos. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje administratorius savo paslaugas teikė pagal savivaldybės įsakymą. Taip pat administratorius yra įmonė, kurios veikla yra administravimo paslaugų teikimas. Taigi atsakovas privalo gerai išmanyti namo inžinerinių konstrukcijų bei šildymo sistemos veikimą, jai taikomų teisės aktų reikalavimus.

Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas, neturėdamas specialių žinių statybinių darbų atlikimo srityje, atlikdamas remontą jam priklausančiame bute, nesikreipė į specialistus, o radiatorius keitė pats. Taigi, šiuo atveju pripažintina buvus ir ieškovo nerūpestingo ir neapdairaus elgesio dėl žalos atsiradimo. Tačiau ieškovo kaltė pasireiškia tik tuo, kad jis nesikreipė į radiatorių keitimo paslaugas teikiančius profesionalius meistrus, be to, pernelyg ilgai delsė užbaigti pradėtus radiatorių keitimo darbus. Nagrinėjamu atveju žala kilo dėl to, kad šildymo sistemoje buvo paleistas termofikacinis vanduo, atsakovui nenurodžius ieškovui tikslaus vandens atjungimo sistemoje termino bei neįsitikinus, kad ieškovas remonto darbus yra užbaigęs ir šildymo sistema yra sandari. Pažymėtina, kad net darbus atliekant profesionaliam meistrui, pastarajam nežinant konkrečios vandens paleidimo sistemoje datos, galėjo atsirasti tokia pati žala, kadangi, kol sistema yra atjungta, vanduo iš likusių nuo radiatorių vamzdžių nebėga ir nėra būtinybės šiuo laikotarpiu juos užaklinti. Minėta pareiga kyla tik tada, kai radiatorių keitimo darbų dėl tam tikrų priežasčių negalima užbaigti nustatytu laiku, ir siekiant išvengti vandens išsiliejimo, likę vamzdžiai užaklinami. Todėl šiuo atveju pripažintina, kad žala kitų butų gyventojams buvo padaryta dėl abiejų bylos šalių – ieškovo ir atsakovo – kaltės.

Ieškovo ir užlieto buto gyventojo P. P. 2013 m. gruodžio 28 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo patvirtina, kad ieškovas įsipareigojo atlyginti 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 14-15 val., ir 2013 m. rugsėjo 13 d., apie 11 val., vandens užliejimu iš radiatorių vamzdžių padarytą 3 350,00 Lt žalą (b.l. 11-12). Susitarimo pabaigoje ranka įrašytas prierašas „Pinigus gavau 3 350 Lt“ su parašu patvirtina, kad nurodyta sumą ieškovas sumokėjo. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktas Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita, patvirtina, kad dėl užliejimo vandeniu padarytos butui žalos atstatymo ūkio būdu kaštai sudaro 3 419,00 Lt su PVM (b.l. 21-27). Ieškovas taip pat pateikė 2014 m. sausio 26 d. parengtą susitarimą dėl 2300 Lt žalos atlyginimo kito užlieti buto savininkei N. P. (b.l. 13-14). Tačiau minėtas susitarimas nėra šalių pasirašytas, nėra duomenų, jog tokio dydžio žala yra tikrai atlyginta. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl buto užliejimo termofikaciniu vandeniu kito buto gyventojui P. P. buvo padaryta 3 350,00 Lt (970,23 Eur) žala. Ieškovas yra atlyginęs minėtą žalą, todėl dabar reikalaują ją priteisti iš atsakovo. Aukščiau nustatyta, jog nagrinėjamu atveju dėl padarytos žalos yra kaltos abi šalys. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovo ir atsakovo kaltė dėl padarytos žalos yra vienoda, tai yra lygi po 50 procentų. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 485,12 Eur žalos.

Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su gyvenamųjų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybe, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai įvertino abiejų šalių atsakomybės mastą ir nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą iš dalies tenkinti ieškovo skundą ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant iš atsakovo 485,12 Eur žalos atlyginimo ieškovui.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovas už ieškinį sumokėjo 180,00 Lt (52,13 Eur) žyminį mokestį (b.l. 28) ir 600,00 Lt (173,77 Eur) už advokato paslaugas (b.l. 68), iš viso 225,90 Eur. Kadangi patenkinta 28 procentai ieškovo reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 63,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovui tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų siuntimu, – 1,96 Eur – neviršija 3 Eur, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 iš jo šios išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu iš ieškovo priteistina 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 52,13 Eur žyminio mokesčio ir 180,00 Eur už advokato pagalbą. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ieškovui priteistina 65 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“, j.a.k. 121483560, 485,12 Eur žalos atlygino ir 63,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą reikia pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti ieškovui E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“, j.a.k. 121483560, 65 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.