Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovės atstovui A. A., atsakovių atstovams G. K., V. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Altervita“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai UAB „VVARFF-JOLDIJA“, AB „Swedbank“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antra atsakovė pirmą atsakovę kreditavo pagal 2004-06-25 kredito sutartį Nr. 04-025232 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Pirma atsakovė veikė nuostolingai, pažeidinėjo kreditavimo sutarties nuostatas, o antra atsakovė reikiamai jos nekontroliavo, kredito skyrė daugiau nei reikėjo kredituojamam objektui pastatyti, žemės sklypams nupirkti, neskatino pirmą atsakovę kuo greičiau išskaidyti ir parduoti atskiras poilsio patalpas. Antra atsakovė pažeidė LR Finansinių įstaigų įstatymo 31–32 str. nuostatas ir dėl jos veiksmų pirma atsakovė tapo nemokia ir jai iškelta bankroto byla, todėl antra atsakovė solidariai su pirma atsakove privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą.

Pirmos atsakovės atstovė nurodė, kad pripažįsta ieškinio dalis dėl 510 000 Lt avanso grąžinimo ir 18 360 Lt nuostolių, aptartų preliminariose sutartyse, atlyginimo, nesutinka su 6 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, nes pirmai atsakovei 2011-10-21 iškėlus bankroto bylą Nr. B2-557-125/2013 (nutartis įsiteisėjo 2011-11-25) pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. palūkanos nebeskaičiuojamos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su pirma atsakove 2009-01-23 sudarė preliminariąsias poilsio patalpų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 69, Nr. 70, Nr. 71, kurios 2010-01-29 susitarimu buvo pakeistos ir papildytos. Šiomis sutartimis pirma atsakovė įsipareigojo pastatyti ir iki 2010-05-01 ieškovei už 510 000 Lt parduoti tris poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo prievoles pagal preliminariąsias sutartis įvykdė ir dar 2009 m. pirmai atsakovei sumokėjo visą sutartą sumą – 510 000 Lt. Pirma atsakovė pripažįsta, kad pagrindinės sutartys nebuvo sudarytos dėl jos kaltės, sutinka ieškovę įtraukti į kreditorių sąrašą su 528 360 Lt reikalavimo teise, todėl ieškovė pirmos atsakovės bankroto byloje įrašytina į kreditorių sąrašą su nurodyta reikalavimo suma (LR CK 6.165 str. 4 ir 5 d., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d.). Ieškovė į Palangos miesto apylinkės teismą su pradiniu ieškiniu kreipėsi 2011-11-14, bankroto byla pirmai atsakovei iškelta teismo 2011-10-21 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-11-25, bankroto byloje Nr. B2-140-125/2013 dar 2010-02-19 nutartimi pirmos atsakovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ieškovei 6 proc. dydžio procesinės palūkanos iš pirmos atsakovės nepriteistinos. Ieškovė paduodama pradinį ieškinį turėjo 5 000 Lt atstovavimo išlaidų, vėliau tikslinant ieškinio reikalavimus ir už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose papildomai turėjo 2 100 Lt atstovavimo išlaidų (iš viso – 7 100 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad pirma atsakovė ieškovės įmokėto avanso neginčijo, ieškovei pakeitus savo teisių gynimo būdą iš karto pripažino ne tik pareigą grąžinti avansą, bet ir nuostolius delspinigių pavidalu, iš pirmos atsakovės ieškovei priteistina dalis – 3 000 Lt – atstovavimo išlaidų (LR CPK 94 str. 1 d., 98 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antra atsakovė pirmąją atsakovę kreditavo pagal 2004-06-25 kreditavimo sutartį Nr. 04-025232-IN su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pirmai atsakovei skyrė 17 870 000 Lt kreditą, vėliau 2009-05-29 papildomai suteikė 666 126 eurų kreditą pastatų statybai užbaigti, tačiau statyba nebuvo užbaigta, o kredito sutartis nutraukta, nors buvo likusi dalis nepanaudotų lėšų. Ieškovės nuomone, bankas nekontroliavo pirmos atsakovės veiklos pagal kreditavimo sutartį, neragino skubiau užbaigti atskirų korpusų statybą ir parduoti poilsio patalpas, leido iš kredito pirmai atsakovei aiškiai per brangiai už 6,5 mln. Lt pirkti žemės sklypą. Ieškovės nuomone, antra atsakovė pažeidė LR Finansų įstaigų įstatymo 31–32 str. nuostatas, bankas suteikė pirmai atsakovei kredito daugiau nei reikėjo, pirma atsakovė gavo daug lėšų pagal preliminariąsias sutartis, o bankas nekontroliavo jų panaudojimo. Dėl šių priežasčių pirma atsakovė bankrutavo, o ieškovei padaryta žala, kurią abi atsakovės privalo atlyginti solidariai. Pažymėtina, kad antros atsakovės su ieškove nesiejo jos ir pirmos atsakovės sudarytos preliminariosios sutartys, todėl iš šių sutarčių antrai atsakovei negali atsirasti civilinės prievolės. Ieškovės nesiejo tarp atsakovių sudaryta kreditavimo sutartis, todėl iš jos tiesiogiai ieškovei negali atsirasti jokios civilinės teisės ir prievolės, o atsakovėms – sutartinė civilinė atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuri preliminariąsias sutartis su pirma atsakove sudarė tik 2009-11-23, po to, kai antra atsakovė pirmajai atsakovei jau buvo suteikusi didžiąją kredito dalį, todėl kaip rūpestingas ir atidus asmuo privalėjo pasidomėti būsimo pardavėjo finansine padėtimi (balansais), pasidomėti, ar antra atsakovė panaikins hipoteką, jei ieškovė sumokės visą numatyto pirkti daikto kainą. Pagal LR CK 6.2 str. prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Ieškovės nuoroda į tai, kad antra atsakovė netinkamai vykdydama kreditavimo sutartį pažeidė LR Finansų įstaigų įstatymo 31–32 str. nuostatas ir todėl jai atsirado pareiga atlyginti nuostolius ieškovei, yra nepagrįsta. Ieškovė nėra paslaugų iš antros atsakovės gavėja, todėl jai netaikytinos šio įstatymo nuostatos. Pagal paminėtą įstatymą finansinė įstaiga visų pirma turi elgtis taip, kad nenukentėtų jos indėlininkai.

Bylos duomenys rodo, kad antra atsakovė kredituojama pirmą atsakovę prievoles grąžinti kreditą užsitikrino ne tik pirmos atsakovės turto, bet ir jos vadovui priklausančio turto hipoteka, leido pirmai atsakovei išskaidyti statomus poilsio patalpų korpusus į atskirus turtinius vienetus (atskiras patalpas) ir jas parduoti, numatydama, kokia gautų pajamų dalis turi būti pervesta bankui, kad būtų panaikinta hipoteka. Bankas neprivalėjo versti pirmą atsakovę kuo greičiau užbaigti atskirų korpusų statybą ir pardavinėti poilsio patalpas. Ieškovė, reikalaudama, kad antra atsakovė atlygintų padarytą žalą, turi įrodyti visas LR CK 6.246–6.249 str. numatytas antros atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Ieškovė teigia, kad pirma atsakovė tapo nemokia ir bankrutavo todėl, jog antra atsakovė pagal kreditavimo sutartį suteikė per daug lėšų, nemažą lėšų dalį pirma atsakovė gavo iš būsimų pirkėjų pagal preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis. Lėšų perteklius negalėjo būti pirmos atsakovės nemokumo ir bankroto priežastimi. Kur pirma atsakovė panaudojo gautas lėšas (tarp jų ir iš ieškovės gautas), yra aiškinamasi pradėtame ikiteisminiame tyrime. Ieškovė neįrodė, kad pirma atsakovė bankrutavo dėl antros atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kad yra priežastinis ryšys tarp antros atsakovės veiksmų (neveikimo) ir ieškovei kilusios žalos, todėl ieškovės ieškinys antrai atsakovei atmestinas. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės – pirmos atsakovės administratorei UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ draudimas kitiems kreditoriams išmokėti lėšas – taikytos teismo 2013-03-05 nutartimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovę VšĮ „Altervita“ įrašyti į BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ kreditorių sąrašą su finansiniais reikalavimais – 510 000 Lt skolos, 18 360 Lt delspinigių, 3 000 Lt atstovavimo išlaidų (iš viso – 531 360 Lt.).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – BUAB „VVARFF-JOLDIJA“ administratorei UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ 2013 m. kovo 5 d. nutartimi taikytą draudimą kitiems kreditoriams išmokėti ginčo sumą – 528 360 Lt.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.