Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Stanislavo Barsul pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyniotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R., panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent:

2016 m. lapkričio 5 d., apie 23.25 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, policijos pareigūnams atvykusiems pagal iškvietimą dėl triukšmo bute, ji nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pateikti asmens dokumentą, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, po ko vieną kartą spyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui M. L. į koją, padarydama kairio kelio poodinę kraujosrūvą, sukeldama nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Taip S. R. padarė BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą.

S. R. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- Kaltinamosios S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. ji, būdama namuose kartu su savo vyru, vaikais ir svečiais, šventė jos dukros Kamilijos gimtadienį. Vakare svečiai išsiskirstė, liko tik jų šeima ir jos draugė O. M. su dukra. Jie bendravo, klausė muzikos, šoko. Vėlai vakare, kada tiksliai neprisimena, į duris kažkas pasibeldė. Buto duris atidarė, atrodo, jos vyras. Ji taip pat iš karto priėjo prie durų. Pamatė policijos pareigūnus prie durų. Jie pasakė, kad kaimynai skundėsi dėl per garsiai grojančios muzikos. Ji prašė pareigūno uždaryti buto duris, nes bute buvo paleidusi paskraidyti savo papūgas ir bijojo, kad jos neišskristų į laiptinę. Pareigūnams ji nepaaiškino, kodėl reikia uždaryti duris. Jie durų neuždarė. Vienas iš jų laikė koja buto duris, kad ji negalėtų jų uždaryti. Buvo išgėrusi, todėl įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Prisimena, kad pareigūnai prašė jos pateikti savo asmens dokumentą, bet ji atsisakė ir nepateikė. Taip pat prisimena, kad pradėjo bartis su pareigūnu dėl to, kad jis neuždaro durų, ji bandė jas uždaryti. Kad būtų spyrusi policijos pareigūnui, ji neprisimena. Prisimena, kad konflikto metu policijos pareigūnas pradėjo ją sulaikinėti. Ji priešinosi, tačiau ją paguldė ant grindų ir uždėjo antrankius. Ji ne viską prisimena, bet kad priešinosi policijos pareigūnams, nepateikė jiems asmens dokumento, ji prisimena ir prisipažįsta. Dėl to ji nuoširdžiai gailisi. Ji norėjo paaiškinti pareigūnams, kad uždarytų duris arba užeitų į vidų, kad neišskristų papūgos, bet matyt dėl girtumo nesugebėjo jiems to paaiškinti ir jie su pareigūnais nesusikalbėjo. Ji tikrai nenorėjo priešintis pareigūnams ir juo labiau spirti pareigūnui bei sukelti jam fizinio skausmo. Taip nutiko, nes buvo išgėrusi ir tikrai nuoširdžiai dėl to gailisi. Įvykio metu į laiptinę taip pat buvo išėjęs jos vyras, jo veiksmų nematė, tik matė, kad jį pareigūnai sulaikė. Jos draugė Olga taip pat buvo išėjusi į laiptinę ir barėsi su pareigūnais. Juos visus po įvykio sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą (b.l. 27);

- Apklausus S. R. įtariamąja, ji kalta prisipažino visiškai. Prisipažino, kad nepakluso pareigūnų reikalavimui pateikti dokumentą, kad pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir su jais bendravo nepagarbiai. Prisipažino, kad spyrė policijos pareigūnui į koją. Dėl jam padaryto sužalojimo labai gailisi. Taip pasielgė, nes tuo metu buvo pavartojusi alkoholį, kadangi minėtą dieną šventė dukros gimtadienį. Ji neįvertino susidariusios situacijos. Dėl savo elgesio labai gailisi (b.l. 32).

- Nukentėjusiojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyriausiu patruliu. Jo pamaina buvo nuo 2016 m. lapkričio 5 d., 15.00 val. iki 2016 m. lapkričio 6 d., 03.00 val. Jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu K. K.. Patruliuojant WV Jetta tarnybiniu automobiliu, borto numeris 1716, 2016 m. lapkričio 5 d., 22.53 val. per raciją iš budėtojo gavo iškvietimą dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gavo iškvietimą, būnant Turgaus gatvėje, tad minėtu adresu nuvyko maždaug per minutę. Užlipus į 5-ą aukštą į juos kreipėsi moteris, kuri neprisistatė, gyvenanti bute Nr. 92. Moteris nurodė, kad triukšmas sklinda iš 93-o buto. Jie priėjo prie 93-io buto durų, skambučio nebuvo, pasibeldė. Duris atidarė moteris, kuri kaip vėliau paaiškėjo, S. R. gim. 1980 m. Net stovint prie durų iš buto sklido triukšmas, būtent garsiai grojo rusiška muzika ir vyko žmonių pokalbiai. Į vidų jų net neįsileido. Pasisveikino stovėdami bendro naudojimo koridoriuje ir paprašė pateikti dokumentus. Ji pasakė, kad nepateiks, pradėjo aiškinti, kad ji neprivalo to daryti, pradėjo aiškinti, kad jie be reikalo atvažiavo, kad važiuotų dirbti. Jis gal 10 kartų pakartojo reikalavimą pateikti dokumentus. Jiems stovint toliau, ji pasiėmusi telefoną, kaip suprato, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad pas ją į butą atvyko kažkokie banditai, kad jai reikia policijos. Kaip suprato, bendrasis pagalbos centras jai paaiškino, kad atvyko tikra policija ir ji padėjusi telefoną pradėjo žodžiais juos įžeidinėti. Tai pasireiškė tuo, kad ji naudojo žodžius „urodai, ko norite, važiuokite iš čia“. Žodį „urodai“ jų atžvilgiu panaudojo mažiausiai 10 kartų. Viso pokalbio metu naudojo ir kitus rusiškus keiksmažodžius. Laikas nuo laiko taip besielgiant tai moteriai vis prieidavo kita moteris, bet ji kaip ir nieko baisaus nedarė, tik irgi prašė, kad jie važiuotų, kad be reikalo atvažiavo, bet ji kaip ribos ir neperžengė, jai pretenzijų neturėjo. Staiga kalbantis, kažkas S. R. atsitiko, ji staiga iš savo buto žengė į bendro naudojimo koridorių link jo ir iš dešinės kojos jam vieną kartą spyrė į kairę koją žemiau kelio, iš karto po girnele. Dėl šio spyrio jis iš karto pajuto momentinį fizinį skausmą. Iš karto po smūgio jis su K. K. sulaikė S. R., fiziškai paimdami už rankų, ir norėjo vesti į tarnybinį automobilį kaip pažeidėją. Jiems koridoriuje laikant sulaikytą S. R. staiga iš 93-io buto atbėgo vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai S. R. vyras M. R., ir bandė išvaduoti iš sulaikymo savo žmoną, rėkė ją paleisti, bet stipriai nesikeikė, tiesiog bandė suduoti porininkui, mosikavo rankomis, bet kaip ir nepataikė. Vyrą bandė žodžiais raminti, bet jis nesiliovė trukdyti ir K. K. prieš jį panaudojo elektros prietaisą „Taser“. Vyras iš karto nurimo. Tuomet S. R., jos vyrą M. R. ir O. M. pristatė į 1 policijos komisariatą. Dėl spyrio į koją kreipėsi į medikus konsultacijai (b.l. 7). Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos policijos pareigūnų M. L. ir K. K. 2016 m. lapkričio 6 d. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 4, 5).

- Liudytoja O. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2016 m. lapkričio 5 d. ji su dukra K. M., gim. 2006 m., buvo svečiuose pas S. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pas ją namie buvo Svetlana, jos vyras Marekas ir dvi dukros Kamilija (11 metų), Karina (9 metų). Šventė K. R. gimtadienį. Kai šventė, klausė muzikos. Iki 22 val. jie iš tikrųjų klausė muzikos, tačiau nė vienas kaimynas nebuvo atėjęs ir nepasakė, kad jie per garsiai klausosi muzikos. Apie 22.30 val. ji su dukra jau ruošėsi eiti namo. Jos apsirengė striukes ir stovėjo koridoriuje prie durų išeiti. Tuo metu pas dukrą ant pečių sėdėjo dvi papūgėlės. Išgirdo beldimą į duris. Svetlana atidarė duris. Prie durų buvo du jauni pareigūnai, vienas šiek tiek aukštesnis ūgiu. Žemesnis pareigūnas pasakė, kad atvažiavo pagal iškvietimą. Kitas už jo stovėjo apie metro atstumu, nieko nesakė. Svetlana paklausė dėl kokio iškvietimo. Pareigūnas paaiškino, kad buvo garsiai klausomasi muzika, dėl to jie buvo iškviesti. Kai pareigūnai atėjo, jau tuo metu muzika buvo išjungta. Svetlana paaiškino, kad pareigūnai užeitų į vidų arba tegul leidžia uždaryti duris. Ji pareigūnams paaiškino, kad gali išskristi paukščiai. Svetlana uždarinėjo buto duris, kad neišskristų papūgėlės, o žemesnio ūgio pareigūnas tuo metu pastatė koją ir neleido uždaryti durų (durys atidaromos į buto vidų). Svetlana uždarinėjo duris, o pareigūnas tuo metu pastūmė duris, jas taip atidarydamas. Stumdamas duris jis pastūmė Svetlaną, ji nenukrito. Tuomet, kai buvo pastumta Svetlana, nuo lovos kambaryje pašoko M. R., ėjo link pareigūnų sakydamas „ką jus darot“. Ką Marekas darė priėjęs prie pareigūnų, ji nematė. Ji stovėjo šone bute (koridoriuje), o pareigūnai buvo bendrame koridoriuje. Tuo metu Kamilija mamai surėkė ar kviesti policiją, Svetlana pasakė kviesti. Negali nurodyti, ar Kamilija paskambino. Svetlana pradėjo šaukti, ką jūs darot. Pamatė, kad žemesnis pareigūnas, užėjęs į butą, užlaužė Svetlanai ranką ir ją išvedė į koridorių. Tuomet ji pareigūnui pradėjo rėkti, ką jie daro. Pamatė bendrame koridoriuje ant grindų gulinčius Mareką ir Svetlaną. Jiems buvo uždėti antrankiai. Marekas bandė atsistoti, tačiau pareigūnas jam neleido ir jo atžvilgiu panaudojo elektrošoką. Visa tai matė nepilnamečiai vaikai, jos dukra ir Svetlanos abi dukros. Tuomet ji pasakė Svetlanos vaikams rengtis ir kad jos eis nakvoti pas ją. Kai išėjo į koridorių, pamatė gal šešis pareigūnus. Pareigūnas, negali nurodyti kuris, pasakė, kur ji eis girta su vaikais, kad ji neadekvati. Ji paaiškino, kad ją ateina pasitikti mama, ir pasakė dukrai Ksenijai skambinti močiutei. Ji negali nurodyti, kuris pareigūnas jai uždėjo antrankius, kodėl jai uždėjo antrankius - taip pat. Taip, ji rėkė, tačiau ji buvo išsigandusi dėl to, kas vyksta. Išsigando dėl savo dukros, Svetlanos vaikų. Pareigūnas, kuris jai uždėjo antrankius, nuvedė ją į automobilį. Jos dukra su kitu pareigūnu ėjo iš paskos. Ją įsodino į automobilį, o dukrą paliko stovėti lauke. Ji pabeldė į langą ir pasakė dukrai, kad ši skambintų močiutei. Kažkuris iš pareigūnų pasakė jai, kad jos vaiką tuoj nuveš į globos namus. Po to atėjo kitas pareigūnas ir nuvedė dukrą į kitą automobilį. Ją pasodino į tą patį automobilį, kur buvo Marekas. Marekas buvo basas, be striukės, jis prašė užsidėti batus, paimti striukę, bet pareigūnas neleido. Po to į automobilį buvo atnešti batai, striukė. Jie buvo pristatyti į komisariatą. Ji iš komisariato buvo išleista apie 3 val. Per tą laiką niekas nepaaiškino sulaikymo ir pristatymo į komisariatą priežasties. Ją ir Mareką paleido iš komisariato vienu metu, Svetlanos dukros kartu išėjo su Mareku, taip pat buvo atvykusi Svetlanos mama. Ar Svetlana ir Marekas pareigūnų atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, nepamena. Gal būt necenzūriniais žodžiais buvo reiškiamos emocijos, pasipiktinimas susidariusia situacija, pareigūnų veiksmais. Šiuo metu gali ir neprisiminti visų jos, Svetlanos, Mareko pasakytų žodžių, kadangi tuo metu jai buvo šokas. Ji pareigūnų atžvilgiu keiksmažodžių nevartojo, šalia jos buvo dukra. Nematė tokio fakto, kad Svetlana būtų spyrusi pareigūnui. Svetlana, kai atvyko pareigūnai, su jais bendravo, ji tuo metu buvo basa. Ji nesupranta, kas atsitiko, už ką visi buvo pristatyti į komisariatą. Jos dukra patyrė moralinę traumą, iki šiol išsigandusi. Svetlanos dukros taip pat išsigandusios, neeina į mokyklą. Marekas turi nedarbingumo pažymėjimą dėl patirtų sumušimų. Ji nesupranta, už ką buvo sulaikyta, nes ji nieko nepadarė. Jai nepaaiškino, už ką ji sulaikoma. Kai jai buvo dedami antrankiai, t.y. užlaužia ranka, jai buvo suplėšyta palto kišenė, rankovė po pažastimi. Kai buvo pristatyta komisariatą taip pat nepaaiškino, už ką ji sulaikyta. Jos dukrą iš komisariato pasiėmė mama. Pareigūnai vežė dukrą namo pas močiutę, tačiau jos namie nerado, todėl dukra buvo nuvežta į komisariatą. Tuo metu jos mama jau buvo išėjusi iš namų pasitikti jų. Kad pareigūnai vežė dukrą pas močiute, jai tai papasakojo dukra kitą dieną. Ji yra nepatenkinta pareigūno, kuris atvyko pas Svetlaną į butą, veiksmais, t.y. ūgiu žemesniu pareigūnu, kadangi jis sukėlė visą konfliktą, viską galima buvo išsiaiškinti ramiai pasikalbėjus. Svetlana uždarinėjo buto duris bijodama, kad paukščiai gali išskristi, pareigūnas jos veiksmus suprato klaidingai (b.l. 12-13).

- Liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis su žmona S. R., dukromis Kamilija (11 metų) ir Karina (8 metų) 2016 m. lapkričio 5 d. šventė dukros Kamilijos gimtadienį. Svečiai buvo išsivaikščioję, buvo likusi O. M. su dukra Ksenija. Olga su dukra jau ruošėsi eiti namo, jos koridoriuje jau buvo užsidėjusios batus, apsirengusios striukes (Olga - paltą). Jis su dukromis sėdėjo kambaryje. Muzika jau buvo išjungta, kadangi jau kaimynai jiems beldė į sieną. Kambaryje buvo išleistos iš narvelio paskraidyti dvi papūgėles. Išgirdo beldimą į duris. Žmona Svetlana atidarė duris. Jis išgirdo, kad atėjo pareigūnai. Jis girdėjo, kad jie paprašė dokumentų. Jis tiksliai neįsidėmėjo, ką pareigūnai sakė, nes jis sėdėjo kambaryje, o su pareigūnais bendravo žmona. Jis girdėjo, kad žmona sakė užeiti į butą, nes gali išskristi paukščiai. Po to išgirdęs, kad žmona su pareigūnu bendrauja pakeltu tonu, jis pažiūrėjo, kas vyksta. Žmona laikė durų rankena ir norėjo jas uždaryti, nes viena papūgėlė išskrido į bendrą koridorių. Pareigūnas koja buvo parėmęs duris ir neleido jas uždaryti. Tuomet žmona spyrė pareigūnui, kad jis patrauktų koją. Po ko pareigūnas pradėjo sulaikinėti žmoną. Jis kaip tik tuo metu, paėmęs savo pasą, prieidinėjo, norėdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją. Tik priėjus prie pareigūno, kitas (ne tas kuris laikė žmoną) liepė eiti į koridorių ir pagriebęs jam už rankos ištempė į koridorių, pasakė atsistoti prie sienos, veidu į sieną. Jis stovėdamas prie sienos išgirdo rėkiančią žmoną. Jis norėjo atsisukti pažiūrėti, pasiaiškinti, tuomet jis pajuto smūgį į dešinį šoną, po ko jį pavertė ant grindų. Jis gulėdamas pamatė, kad žmona verčiama ant žemės. Jis bandė atsikelti. Tuomet jo atžvilgiu panaudojo elektrošoką ir uždėjo antrankius. Jis pareigūnų atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo. Tačiau po to, kai buvo panaudotas elektrošokas, gali būti, kad jis, reikšdamas savo emocijas, pavartojo keiksmažodžius, bet jis nėra tikras. Jis nesuprato, kodėl jis buvo paguldytas ant žemės, kodėl jo atžvilgiu panaudotas elektrošokas. Be to, visa tai matė jo dukros. Girdėjo, kad žmona dukroms sakė iškviesti policiją. Negali pasakyti ar dukros paskambino. Žmona pareigūnų atžvilgiu keiksmažodžius naudojo tik tuomet kai ją bandė parvesti ant žemės, uždėti antrankius, iki to pareigūnų jį neįžeidinėjo. Negali nurodyti, ką Olga darė, kad ji taip pat buvo sulaikyta. Jis gulėjo koridoriuje, o ką ji darė nematė. Jis tik girdėjo, kad ji reiškė savo nepasitenkinimą sakydama „ką jūs darot‘. Po to jį nuvedė į automobilį. Jis prašė, kad leistų užsidėti batus, striukę, tačiau pareigūnai neleido. Jį basą ir su vienais marškiniais išvedė į automobilį. Po to į tą patį automobilį atvedė Olgą. Jie buvo nuvežti į komisariatą. Po to į komisariatą buvo atvežta žmona su vaikais. Kai buvo atvežtas į komisariatą, jam buvo paduoti batai ir striukė, kuriuos atvežė vaikai. Jį, Olgą su vaikais išleido 3 val. nakties. Niekas neaiškino, kodėl jie buvo laikomi komisariate. Jis po šio įvykio turi nedarbingumo pažymėjimą, kadangi jam skauda dešinį šoną. Jis gydosi Antakalnio poliklinikoje. Jis negali paaiškinti, kas įvyko. Viskas įvyko labai greitai ir niekas nieko neaiškino (b.l. 17).

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 15 d. specialisto išvada Nr. G3475/2016(01), kurioje nurodyta, jog M. L. nustatyta kairio kelio poodinė kraujosrūva, padaryta kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. lapkričio 5 d.). Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu į kairio kelio sritį. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek paveikus minėtą kūno sritį kietu buku daiktu, tiek ir nugriuvus ir kontaktavus minėta kūno sritimi su kietu paviršiumi. Nustatyto sužalojimo vietoje, individualių požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, neužfiksavo (b.l. 10).

- Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio V. N. 2016 m. lapkričio 6 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 5 d., apie 23.55 val. į policijos komisariatą buvo pristatyta S. R., kuri pasitikrinti girtumą atsisakė, nuo pristatytosios sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti (b.l. 43).

BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimus.

Minėti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji S. R. nepakluso pagal gautą iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų pateikti asmens dokumentą, vartojo pareigūnų atžvilgiu necenzūriniais žodžius, po ko vieną kartą spyrė vyriausiajam patruliui M. L. į koją, tuo padarydama kairio kelio poodinę kraujosruvą bei sukeldama jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios S. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 286 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. R. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dyžiu (b. l. 50).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai), į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją S. R.– neteista (b.l. 37), administracine tvarka nebausta (b.l. 39), dirba (b.l. 38), byloje nėra duomenų apie tai, ar ji gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, ar S. R. yra įrašyta į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, S. R. buvo laikinai sulaikyta nuo 2016 m. lapkričio 5 d., 23.25 val. iki 2016 m. lapkričio 7 d. 12.10 val., (dvi paros) (b. l. 22, 29). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajai S. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jai 9 MGL, t.y. 338,94 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 MGL, t.y. 225,96 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti S. R. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2016 m. lapkričio 5 d., 23.25 val. iki 2016 m. lapkričio 7 d. 12.10 val., prilyginant jas 4 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, jog nesumokėta baudos dalis yra 2 MGL, t.y. 75,32 eurų (septyniasdešimt penki eurai 32 centai).

Kaltinamajai S. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nesumokėjus nustatytu terminu paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

2. Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.