Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-582-891/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
II-582-891/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16896-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kategorijos
  • 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-582-891/2015
Proceso Nr. 4-68-3-16896-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.1.; 3.26.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. M. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės J. K. 2015 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-40520441-15 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresnioji patrulė A. M. 2015 m. rugsėjo 9 d. surašė I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10AN-37650726-15 už tai, kad ji 2015-07-09, 22.58 val., Mažeikių r. sav. kelyje Kuršėnai-Mažeikiai, 37,89 km, vairuodama automobilį TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį daugiau kaip 30 km/h, kadangi važiavo 81 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais I. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus ir jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalį. Išnagrinėjusi I. M. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė J. K. 2015 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-40520441-15 (toliau – ir Nutarimas) pripažino I. M. kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, ir skyrė jai 130 € baudą.

Šalies argumentai

I. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą (nurodo, kad nutartį) ir leisti jai sumokėti baudą pagal ankstesnę nutartį (pagal administracinį nurodymą), tai yra 57 €. Skunde nurodo, jog policijos siųstą pranešimą registruotu laišku apie administracinį teisės pažeidimą jos vyras parnešė iš pašto spalio 13 d. Ji pastebėjo, kad laiškas iš policijos ir atplėšė jį tik spalio 15 d. vakare grįžusi iš darbo. Paskirtą nuobaudą (57 €) už greičio viršijimą turėjo sumokėti iki spalio 15 d., bandė skambinti nurodytu numeriu pareigūnei A. M. ir pasiteirauti, ar dar ne per vėlu sumokėti paskirtą sumą, bet nepavyko prisiskambinti. Prisiskambinusi po kelių dienų sužinojo, kad jau priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo ir jai skirta 130 € bauda. Savo kaltės neneigia, gailisi dėl pažeidimo, bet per vėlai perskaičiusi pranešimą nespėjo sumokėti paskirtos 57 € baudos.

Teismo posėdžio metu I. M. palaikė savo skundo reikalavimus, prašė sumažinti jai skirtą baudą. Papildomai paaiškino, kad ji yra automobilio TOYOTA AURIS savininkė, juo važiavo ir padarė KET pažeidimą. Žinojo, kad ją nufotografavo, laukė baudos, bet nesulaukus pranešimo pagalvojo, kad galbūt neskyrė baudos. Protokolas surašytas 2015-09-09 jai nedalyvaujant, jos nekvietė į policiją. 2015-09-09 nurodymo ji negavo. Kai gavo pranešimą registruotu paštu apie skirtą baudą už greičio viršijimą, turėjo susimokėti iki 2015-10-15. Atėjo registruotas pranešimas, kad jai yra registruotas laiškas ir 2015-10-13 jos vyras parnešė tą laišką iš pašto. Jie turi problemų su pašto dėžute, negali pasakyti, kiek laiko pragulėjo pašto pranešimas. Kadangi ji daug dirbo, atplėšė laišką tik per laisvadienį, t. y. spalio 15 d. vakare, kai jau reikėjo susimokėti. Pripažįsta, kad tai jos aplaidumas. 2015-10-16 prisiskambino policijos pareigūnei, kuri paskyrė baudą, klausė, ar dar gali sumokėti 57 € baudą, bet jai pasakė, kad ji jau turi sumokėti 130 €. Prašo teismo sumažinti baudą, kad nebūtų taip finansiškai skausminga, norėtų, kad teismas leistų jai susimokėti administraciniu nurodymu skirtą baudą, tai yra 57 €.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyris atsiliepimu į I. M. skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad policijos įstaiga, susipažinusi su bylos medžiaga bei skundu, priėjo prie išvados, kad byloje nėra pagrindo taikyti ATPK 295 straipsnio nuostatų ir sutikti su skundu. Nustatytu laiku I. M. administracinio nurodymo neįvykdžius jis buvo laikomas negaliojančiu (ATPK 261 straipsnio 2 dalis) ir byla perduota nagrinėti įgaliotam pareigūnui. 2015-10-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnioji specialistė J. K., išnagrinėjusi I. M. teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nutarimu Nr. 10N-40520441-15 paskyrė ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą, artimą vidurkiui, tai yra 130 € piniginę baudą. Nutarimas priimtas įsitikinus, kad atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai (ATPK 257¹ straipsnio 1 dalis) informuotas apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos pašto išklotinė byloje).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 124 straipsnio 4 numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad I. M. 2015-07-09, 22.58 val., Mažeikių r. sav. kelyje Kuršėnai-Mažeikiai, 37,89 km, vairuodama automobilį TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį daugiau kaip 30 km/h, kadangi važiavo 81 km/h (įvertinus paklaidą) greičiu, todėl pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai. I. M. kaltė dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-36527318-15. Pati I. M. tiek skunde, tiek duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi, tačiau prašo sumažinti jai skirtą 130 € baudą iki jai administracinio teisės pažeidimo protokole surašytame mokėjimo nurodyme nurodytos sumos, tai yra 57 €, kurios ji nespėjo sumokėti, kadangi policijos siųstą pranešimą registruotu laišku apie administracinį teisės pažeidimą ji pamatė tik 2015-10-15 vakare. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš I. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, vadovaujantis ATPK 260¹ straipsniu, jai tame pačiame protokole buvo surašytas administracinis nurodymas, tai yra pasiūlymas savo noru iki 2015-09-23 (per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos, tai yra nuo 2015-09-09, kadangi administracinis teisės pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje (ATPK 260² straipsnis) sumokėti 57 € baudą, tai yra baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje. Taip pat protokole asmeniui išaiškinta, kad iki nurodytos dienos baudos nesumokėjus administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus persiunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir kad byla tokiu atveju bus nagrinėjama 2015-10-15, 09.00 val., Mėnulio g. 11-101, Vilniuje. Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatytu laiku, tai yra iki 2015-09-23, I. M. administracinio nurodymo neįvykdė, 57 € baudos nesumokėjo, to neginčijo ir pati I. M., todėl administracinis nurodymas buvo laikomas negaliojančiu ir administracinio teisės pažeidimo protokolas su kita medžiaga buvo perduotas nagrinėti įgaliotam pareigūnui (ATPK 261 straipsnio 2 dalis). Administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir priimtas nutarimas skirti 130 € baudą I. M. nedalyvaujant. Nutarime nurodyta, jog I. M. apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai. I. M. teigia, jog laiku negavo administracinio teisės pažeidimo protokolo, voką atplėšė tik 2015-10-15 vakare, todėl administracinio nurodymo nespėjo įvykdyti, taip pat nespėjo nuvykti į bylos nagrinėjimą. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios Lietuvos pašto išklotinės, I. M. skirtas 2015-09-09 pranešimas dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo bei 2015-09-09 administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu (siunta) pašte buvo priimti iš siuntėjo ir perduoti siųsti 2015-09-14, o siunta, atsižvelgiant į jos rūšį, perduota kurjeriui/laiškininkui arba palikta pašte, kad būtų įteikta gavėjui 2015-09-16, tai yra apie gautą registruotą laišką I. M. galėjo sužinoti jau 2015-09-16 ir laiku sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą baudą, tačiau, pašto pranešimo iš pašto dėžutės nepasiėmė. Kaip nurodo I. M., registruotą laišką iš pašto jos vyras parnešė tik 2015-10-13. Tą patvirtina ir Lietuvos pašto išklotinė, kur nurodyta, jog siunta pristatyta ir įteikta gavėjui ar – pagal įgaliojimą – kitam asmeniui 2015-10-13. Kita vertus, 2015-09-09 pranešimas dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo bei 2015-09-09 administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo įteikti gavėjui (ar – pagal įgaliojimą – kitam asmeniui) 2015-10-13, tai yra likus dar dviem dienoms iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo. Ta I. M. nurodyta aplinkybė, jog ji minėtą laišką atplėšė tik 2015-10-15 vakare, tai yra kai jau buvo išnagrinėta jos administracinio teisės pažeidimo byla, šiuo atveju niekaip nešalina jos atsakomybės dėl padaryto pažeidimo ir nedaro skundžiamo Nutarimo neteisėtu, kadangi apie jai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylos nagrinėjimą ji galėjo sužinoti 2015-10-13, bet per savo neapdairumą to nepadarė. Taigi, teismo vertinimu, Nutarimas buvo priimtas įsitikinus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nutarimą priėmusi institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl naikinti Nutarimą pagrindo nėra.

Kaip matyti iš I. M. skundo argumentų, taip pat paaiškinimų teismo posėdžio metu, iš esmės ji prašo ne panaikinti Nutarimą, kadangi nutarime nurodytų aplinkybių neginčija ir pripažįsta, jog padarė pažeidimą, o jį pakeisti, tai yra, ji prašo sumažinti jai skirtą 130 € baudą iki 57 €, tai yra baudos, kuri jai buvo paskirta administraciniu nurodymu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² straipsniu skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, jog už šioje dalyje numatytą pažeidimą vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų, o pradedantiesiems vairuotojams – bauda nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. Skundžiamame Nutarime konstatuota, kad pažeidėjos I. M. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į šias aplinkybes Nutarimu I. M. buvo paskirta 130 € bauda.

Vertindamas I. M. skirtos nuobaudos pagrįstumą ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad Nutarimu I. M. paskirta artima ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui nuobauda, kad sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog Nutarimu buvo konstatuota, kad I. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tai paaiškintina tuo, kad I. M. nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei bylos nagrinėjime nedalyvavo, taip pat neturėjo galimybės pateikti jokių paaiškinimų, todėl Nutarimą priėmusiai institucijai jos pozicija dėl surašyto administracinio protokolo buvo nežinoma. Tačiau tiek savo skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu I. M. nurodė, jog su pažeidimu sutinka ir gailisi, kas šiuo atveju turėtų būti pripažinta kaip jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, kad administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio pažeidimo padarymu, akivaizdoje, kas apsunkino galimybes I. M. laiku sužinoti apie jos atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą bei sumokėti administraciniu nurodymu skirtą baudą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius I. M. – anksčiau du kartus buvo bausta administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, tačiau paskutinio pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, dirba. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tai yra, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus I. M. mažesnę baudą nei numatyta ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje minimali, tačiau didesnę nei prašė pažeidėja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, I. M. skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės J. K. 2015 m. spalio 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-40520441-15, priimtas I. M. atžvilgiu, keistinas bei I. M. skirtina švelnesnė nuobauda, tai yra 70 € bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

I. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės J. K. 2015 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-40520441-15 ir I. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti 70 € (septyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), kuris šiuo atveju yra 15049663287, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys