Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

NŽT Vilniaus skyriaus atstovas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis aktualia informacija, esančia viešuosiuose registruose ir Vilniaus miesto skyriuje saugoma žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), archyvine byla teigtina, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje pagal A. K. geodezinių matavimų įmonės inžinieriaus- geodezininko A. K. 2000 m. spalio mėn. parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, žemės sklypo plotas- 5,4418 ha. Žemės sklype registruoti du nekilnojamieji daiktai: pastatas- mechaninės dirbtuvės (unikalus Nr. UAB (duomenys neskelbtini)), priklausantis pareiškėjui, ir pastatas- medienos džiovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis UAB (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)metams išnuomavo UAB (duomenys neskelbtini) 5,4418 ha ploto žemės sklypą. UAB (duomenys neskelbtini) nebevaldo statinių žemės sklype, todėl Vilniaus miesto skyrius inicijavo minėtos nuomos sutarties nutraukimo procedūrą. Paminėtina, kad Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“ įspėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir bankroto administratorių UAB (duomenys neskelbtini), kad 2001 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 442 (duomenys neskelbtini)bus nutraukta prieš terminą, praėjus 2 mėnesiams nuo pranešimo gavimo, pagal Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, šio straipsnio 2 dalį bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir šio straipsnio 14 dalį. Praėjus įstatymų nustatytam terminui, Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2001 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo prieš terminą“ pripažino pasibaigusia 54418 m² ploto žemės sklypo 2001 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto skyrius 2016 m. spalio 14 d. AB „SEB bankui“ išdavė sutikimą perleisti pastatą- mechanines dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype. Kitų sutikimų perleisti pastatus ar sudaryti subnuomos sutartis Vilniaus miesto skyrius nėra išdavęs. Šis sutikimas pareiškėjo skunde minimas daug kartų, todėl atkreiptinas dėmesys, kad šiuo sutikimu AB „SEB bankui“ buvo leista perleisti tik pastatą- mechanines dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. apie žemės sklypo valdymo teises (nuosavybė, nuoma) ar jų perleidimą minėtu susitarimu nebuvo sprendžiama, taigi žemės sklypo subnuoma, remiantis minėtu sutikimu, kuriame kalbama tik apie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimą, nėra galima. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. gavo UAB (duomenys neskelbtini)prašymus dėl žemės sklypo dalies nuomos, kurias prašoma 99 metų terminui išnuomoti 2,6265 ha žemės sklypo dalį, reikalingą pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į prašymus išnuomoti 2,6265 ha žemės sklypo dalį, reikalingą pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakė išnuomoti 26265 m² ploto žemės sklypo dalį, esančią 54418 m² ploto žemės sklype. Rašte nurodyta, kad „žemės sklypo planas (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 17 d. parengtas matininko J. Š., neatitinka pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkto reikalavimų, kadangi savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti priskirtos dalys neatitinka dydžio, būtino esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį- mechaninių dirbtuvių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui priskiriamas žemės plotas 12,63 karto viršija pastato bendrą plotą, pastato- medienos džiovyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), eksploatavimui priskiriamas žemės plotas 131,13 karto viršija pastato bendrą plotą“. Nesutinkant su Vilniaus miesto skyriaus pozicija, buvo paduotas skundas į NŽT dėl minėto rašto panaikinimo. NŽT 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti skundo ir panaikinti minėtą raštą bei įpareigoti Vilniaus miesto skyrių išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) 2,6265 ha ploto žemės sklypo dalį, reikalingą pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti. Šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje UAB (duomenys neskelbtini) siekia panaikinti minėtus NŽT individualius administracinius aktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, NŽT yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Žemės įstatymo 36 straipsnyje numatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo NŽT, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Remiantis Žemės įstatymo 36 straipsniu buvo atlikta patikra žemės sklype ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad žemės sklypas rytinėje ir pietinėje dalyse yra aptvertas vieline tvora, žemės sklype yra sandėliuojamos mišrios statybinės atliekos (betono luitai, skaldytos plytos, asfalto likučiai, medienos šiukšlės, armatūra) bei vykdomi atliekų perdirbimo darbai. Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (vienas iš daugelio kvietimų atvykti į Vilniaus miesto skyrių) informavo UAB (duomenys neskelbtini)apie patikrinimo akte nustatytas aplinkybes bei nurodė, kad dėl galimo valstybinės žemės užėmimo fakto bus išsiųstas kvietimas atvykti į Vilniaus miesto skyrių. Paminėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. S. vengė atvykti į NŽT administracinio pažeidimo protokolo surašymui (gali būti surašomas tik įmonės vadovui) atsiųsdamas kitus asmenis (darbuotojus, advokatus) ar paskutinę dieną pateikdamas prašymus atidėti svarstymą dėl įvairiausių priežasčių. Vilniaus miesto skyrius elgėsi geranoriškai, tenkino pareiškėjo atstovų teiktus prašymus ir nukeldavo administracinio pažeidimo procedūros svarstymą. Atsižvelgus į tai, kad buvo išnaudotos visos galimybės tiesiogiai susisiekti su S. S., Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis ANK 615 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, o administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, surašė 2018 m. sausio 29 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini)neteisėtai užima valstybinę žemę bei nurodoma už tai kylanti administracinė atsakomybė. Vilniaus miesto skyrius ne teismo tvarka išnagrinėjo ir priėmė 2018 m. vasario 27 d. nutarimą skirti administracinę nuobaudą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie tai 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) informavo pažeidėją. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų“. Vilniaus miesto skyriaus įsitikinimu, diskusijų ar ginčų dėl to, kad žemės sklype yra sandėliuojamos atliekos, nėra (šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas). Norint naudotis žemės sklypu yra reikalinga žemės sklypo valdymo teisė (nuoma, nuosavybė), todėl teigtina, kad pareiškėjas savavališkai naudojasi valstybine žeme, taigi pareiškėjas atliko veiksmą (veiką), kuri yra draudžiama ir už kurią yra numatyta administracinė atsakomybė. Šios vykdomos veiklos padariniai akivaizdūs- šiukšlėmis užimama valstybinė žemė.

Atsiliepime nurodoma, kad sunkiausiai įrodomas administracinio pažeidimo sudėties elementas yra kaltė. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas sąlyginai neseniai tapo (duomenys neskelbtini) vadovu, galvojo, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir TIPK leidimas) pakanka veiklai žemės sklype vystyti, taip pat pažymi, kad buvo įsitikinęs, jog yra tinkamai perimtos visos teisės ir pareigos iš bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini)ir dėl šių aplinkybių neva nėra įrodomas UAB (duomenys neskelbtini)vadovo S. S. administracinio nusižengimo kaltės elementas. Vilniaus miesto skyriaus nuomone, tai, kad sąlyginai neseniai pareiškėjas tavo įmonės vadovu, neturi jokios įtakos nagrinėjamai situacijai, kadangi asmuo, pasiryždamas užimti tokią poziciją (pareigas), privalo prisiimti riziką, kad gali tekti atsakyti už UAB (duomenys neskelbtini) atliekamus teisės aktų pažeidimus. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti, kas faktinių aplinkybių konstatavimo metu (2017 m. rugpjūčio 22 d. patikros aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Skunde nurodoma, kad „S. S. 2017 m. gegužės 11 d. pradėjęs eiti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas neturėjo pagrindo abejoti anksčiau sudarytų nuomos sutarčių teisėtumu, o tuo labiau spręsti apie galimą savavališką žemės sklypo užėmimą“. 2011 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini). Visų pirma, UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo žemės sklypo nuosavybės teisės, kad būtų galėjęs nuomoti žemės sklypą; antra, jei šią sutartį vertinti kaip žemės sklypo subnuomą, tai valstybinės žemės patikėtinis nebuvo išdavęs sutikimo tokiai nuomos sutarčiai. Akivaizdu, kad teisinės galios tokia sudaryta sutartis neturi. Kaip jau minėta, NŽT ir UAB (duomenys neskelbtini)pažeidimo konstatavimo momentu nebuvo ir šiuo metu nėra sudariusi žemės sklypo dalies nuomos sutarties ar išdavusi kokį nors sutikimą nuomos teisės perleidimui. Pabrėžtina, kad valstybinės žemės nuomos sudarymo tvarka yra griežtai reglamentuota žemės teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl kritiškai vertintini ir pareiškėjo motyvai, kaip jam kitais būdais galimai perėjo žemės sklypo nuomos teisė iš bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini). Taigi valstybinę žemę nuomoti gali tik valstybinės žemės patikėtinis, o valstybinės žemės subnuoma galima tik teisės aktuose nurodytu atveju ir gavus raštišką NŽT pritarimą. Aplinkybė, kad pareiškėjas galimai nežinojo apie tai, kad savavališkai užima valstybinę žemę, jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo ir neprivalėjo žinoti, t. y. įmonės vadovas turi atsakyti už jos vykdomą veiklą. Tokie teiginiai laikytini tik gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir suklaidinti teismą. TIPK leidimas nesuteikia žemės sklypo valdymo teisės, todėl kritiškai turėtų būti vertintinas teisinimasis dėl tyčios nebuvimo ir šiuo aspektu. Skunde nurodoma, kad „2011 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išdavė UAB (duomenys neskelbtini)taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę žemės sklypo dalyje vykdyti atitinkamą atliekų tvarkymo veiklą. Gavusi TIPK leidimą UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo faktiškai vykdyti atliekų tvarkymo veiklą, naudodama šiai veiklai tiek žemės sklypo dalį, tiek mechaninių dirbtuvių dalį. Žemės sklypo dalyje UAB (duomenys neskelbtini)teisės aktų nustatyta tvarka įrengė nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelę, kurioje buvo ir iki šios dienos yra tvarkomos (apdorojamos) atliekos, o mechaninių dirbtuvių dalyje laikė ir tebelaiko transporto priemones bei įvairius įrenginius (mechanizmus, mašinas, įtaisus, prietaisus ir pan.), reikalingus atliekų tvarkymo veiklai vykdyti“. Kaip jau minėta, Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo UAB (duomenys neskelbtini)žemės sklypą. Kitų žemės sklypo nuomos (pardavimo) sutarčių valstybinės žemės patikėtinis nesudarė, taip pat nedavė jokių sutikimų (išskyrus sutikimą AB „SEB bankui“) Žemės sklypo subnuomai minėtos sutarties sudarymo pagrindu. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal UAB „Balsas“ (kito žemės sklype esančio statinio- medienos džiovyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkės) 2017 m. liepos 28 d. skundą „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo“. Šioje byloje buvo prašoma panaikinti 2011 m. lapkričio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)išduotą TIPK leidimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukė minėtą administracinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje administracinėje byloje TIPK išdavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, jog šis leidimas jokiu būdu nesuteikia teisės disponuoti (valdyti) žemės sklypu, tai yra prielaida veiklai vykdyti, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), norėdamas vykdyti veiklą valstybinėje žemėje, privalo ne tik atitikti ekologijos, aplinkosauginius standartus, bet ir gauti valstybinės žemės patikėtinio leidimą (valstybinės žemės valdymo teisę). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumento pateikimo“ prašė Vilniaus apygardos prokuratūros inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklype vykdomos veiklos teisėtumo klausimo tyrimą. Vilniaus apygardos prokuratūra 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2.S-3757 „Dėl pareiškimo nagrinėjimo eigos“ atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bet konstatavo, kad NŽT, pagal savo veiklos nuostatus įgyvendinama valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, turi teisę reikalauti iš asmenų, neteisėtai valdančių žemės sklypą, pašalinti valstybės nuosavybės teisių pažeidimus. Šio rašto 33 punkte nurodyta, kad „TIPK leidime nustatomos tik aplinkosauginės veiklos sąlygos, nors ūkinės veiklos subjektas, vykdydamas ūkinę veiklą, privalo laikytis ir kitų reikalavimų, tačiau TIPK leidimo paraiška nagrinėjama tik aplinkosauginiu aspektu“, taigi kritiškai vertintina skunde nurodoma pozicija, neva TIPK leidimas leido, galėjo leisti ar sudarė įspūdį, jog buvo leista valstybinėje žemėje vykdyti verslą (ūkinę veiklą). Paminėtina, kad užstatyta valstybinė žemė nuomojama (parduodama) tik tiek, kiek ji yra reikalinga pastatų eksploatacijai, o ne verslui (ūkinei veiklai) vystyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.4, 7, 32 punktai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)yra išaiškinęs, kad „asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, inkriminuotas savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (kompiuterinis variantas) žodis „užimti“ aiškintinas keletu reikšmių. Artimiausias šios bylos kontekste- užgrobti, okupuoti. O užėmimas tada būtų suprantamas kaip užgrobimas, okupavimas. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Juk savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas savavališkai, nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai, ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius“. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)konstatavo, jog žemės užėmimo faktas yra „žemės priskyrimas savo poreikiams tenkinti“. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. Teisėje galioja dar iš romėnų teisės atėjęs principas, kad įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas (ignorantia non est argumentum). Civilinio kodekso 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384). Akcentuotina, kad verslo subjektams teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad vystant verslą (ūkinę veiklą) valstybiniame žemės sklype turint tik patvirtinimą, kad planuojama veikla atitiktų aplinkosauginius standartus (TIPK), pareiškėjas veikė nesąžiningai, kadangi būdamas verslo subjektu kaip profesionalas privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai, rūpestingai ir įvertinti rizikas, esant poreikiui pasikonsultuoti. Manytina, kad yra akivaizdu, jog tiek taršos leidimas, tiek statybos leidimas, tiek leidimas žvejoti, nesukuria jokios pagrindinio daikto (žemės sklypo, vandens telkinio) valdymo teisės, todėl teisintis aplinkybėmis, kad neva nebuvo suprantama, kad yra reikalinga žemės sklypo valdymo teisė iš jo savininko (valstybės) yra ne kas kita kaip bandymas išvengti kylančios atsakomybės. Skunde kelis kartus nurodoma, kad visos problemos su žemės sklypo valdymo teise bus išspręstos artimoje ateityje. Kaip jau minėta, UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę išsinuomoti žemės sklypo dalį, tačiau tik tokią, kuri reikalinga pastatui- mechaninėms dirbtuvėms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, t. y. žemę po pastatu, aplink pastatą jo remontui, stovėjimo aikštelei, privažiavimui ir kt.). Akivaizdu, kad šiukšlių sandėliavimas nėra pastato eksploatavimas, tačiau net ir išnuomavus dalį žemės sklypo UAB (duomenys neskelbtini) konstatuotos faktinės aplinkybės jokiu būdu neišnyktų. Administracinių nutarimų kodeksas taikomas ne į praeitį ar ateitį, o „čia ir dabar“ situacijose, t. y. vertinama, ar pažeidimo atlikimo metu asmuo elgėsi pagal nustatytą teisės aktų nuostatą (taisyklę). Atsiliepime pabrėžiama, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo metu neturėjo teisės valdyti žemės sklypą, todėl visi pareiškėjo teikiami pasiaiškinimai yra teisiškai nereikšmingi, nes teisė negali atsirasti iš neteisės (lot. ex injuria jus non oritur).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu S. S. atstovas paaiškino, jog ši situacija susiklostė dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. bendradarbiaudama su UAB (duomenys neskelbtini)naudojosi ginčo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiomis patalpomis, t. y. mechaninėmis dirbtuvėmis. Įmonė vertėsi pastatų griovimu ir statybinių atliekų tvarkymu ir tam tikslui buvo gautas sutikimas iš UAB (duomenys neskelbtini), kuri nuomojo žemės sklypą, esantį Arimų g. 20, Vilniuje, ir tame žemės sklype buvo išsinuomota 1 h žemės sklypo dalis. Buvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis, po to 2011 m. buvo gautas leidimas, kuris suteikė teisę tvarkyti statybines atliekas. 2014 m. UAB (duomenys neskelbtini)bankrutavo ir toliau tose patalpose ir žemės sklype veiklą tęsė UAB (duomenys neskelbtini), kuri iš bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini)gavo leidimą ir sutikimą bei sudarė nuomos sutartį žemės sklypui. 2016 m. UAB (duomenys neskelbtini)iš AB „SEB banko“ įsigijo naudotas mechanines dirbtuves. Buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis. Sutarties sudarymo metu buvo gautas NŽT sutikimas dėl turto perleidimo ir tą organizavo pardavėjas- AB „SEB bankas“. 2017 m. žemės sklype buvo ir kitas statinys- medienos džiovykla, kurią įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) ir po to buvo pateiktas skundas ginčijant leidimą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyko byla, tačiau leidimas liko nepanaikintas ir iki šiol galioja. Išaiškėjus faktinėms aplinkybėms dėl NŽT nurodomo trūkumo, kad nebuvo gautas sutikimas dėl žemės sklypų užėmimo, buvo kreiptasi į NŽT dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas. Buvo prašoma konkretaus dydžio žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti, tačiau gautas atsakymas, kad nurodytai žemės sklypo daliai nesutinkama išnuomoti ir nenurodyta iš viso, kokią žemės sklypo dalį galima išnuomoti. Sprendimai buvo skundžiami, buvo pateikti skundai Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šiuo metu byla yra perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui. 2017 m. rugpjūčio 17 d. raštu (duomenys neskelbtini)kreipėsi į NŽT dėl nuomos sutarties sudarymo. Po 7 dienų įvyko patikrinimas žemės sklype ir buvo surašytas aktas, po ko prasidėjo administracinės teisenos byla. Nagrinėjant bylą pirminiame protokole buvo pareikšti kaltinimai ne vien pagal ANK 110 straipsnį, bet ir pagal ANK 333 straipsnį. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas vasario 20 d. Su klientu buvo sudaryta atstovavimo sutartis, bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai. Nutarimas nebuvo priimtas ir buvo pranešta, kad bus taisomas pirminis protokolas. 2018 m. buvo priimtas skundžiamas nutarimas. 2011 m. iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsinuomota valstybinė žemė. Nuosavybės teise valstybinė žemė priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, o UAB (duomenys neskelbtini)buvo suteikta nuomos teisė.

Teismo posėdžio metu NŽT atstovas paaiškino, kad pareiškėjo atstovas minėjo, jog pirminiame protokole buvo numatytas ir kitas punktas, tačiau NŽT skyriaus vedėjas, įvertinęs aplinkybes ir nustatęs, kad veika kvalifikuotina tik pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, pripažino pareiškėją kaltu pagal minėtą straipsnį. UAB (duomenys neskelbtini)veikla vykdoma valstybinėje žemėje, kuri nėra išnuomota. Šio fakto neginčija ir pareiškėjas, pripažįsta, kad valstybinėje žemėje laiko šiukšles bei kitokias atliekas ir už tai yra numatyta administracinė atsakomybė. Teisintis, kad „nežinojau“- tai yra pareiškėjo gynybinė pozicija. Leidimas nesukuria teisės disponuoti, valdyti žemės sklypą, tai nėra nuoma, tai nėra nuosavybė, tai tiesiog leidimas vystyti tam tikrą veiklą. Ginčas kilęs dėl dalies, kuri turėtų būti išnuomota pareiškėjui, tačiau valstybinė žemė išimtine tvarka ne aukciono būdu nuomojama tiktai valstybiniame žemės sklype esančių pastatų eksploatacijai. Tai visiškai nesusiję su šiukšlėmis, esančiomis valstybinėje žemėje. Tikėtina, kad tam tikra žemės dalis (duomenys neskelbtini) bus išnuomota, bet tik tokia dalis, kuri reikalinga pastato eksploatacijai. Institucija veikė geranoriškai, daugybę kartų asmeniškai kvietė pareiškėją atvykti į tarnybą, bet šis neatvyko, todėl išnaudojus visas galimybes buvo surašytas protokolas. Pareiškėjui buvo paskirta vidurkio dydžio bauda. Įmonės vadovas, nepaisant to, kada jis tampa įmonės vadovu, turi prisiimti atsakomybę už įmonės vykdomą veiklą ir teisintis, kad galbūt nežinojo, negalima, nes įmonės turėjo ir privalėjo žinoti. Įmonės vadovas prisiimdamas riziką būti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi turi įvertinti ir galimą riziką, kad UAB (duomenys neskelbtini), neturėdamas žemės sklypo nuosavybės teisės, išnuomojo valstybinę žemę. Visa dokumentacija įmonės direktoriui turi būti žinoma ir visi pažeidimai, kurie yra atliekami, kvalifikuotini kaip atlikti tyčia. Asmuo tapdamas direktoriumi privalo susipažinti su dokumentacija, o jeigu nesuprato- turėjo teisę konsultuotis. Valstybė apie vykdomą neteisėtą veiklą sužinojo tik atlikus patikrinimą.