Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Širvintu rajono apylinkes teismo teisejas Linas Zinkevicius, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal pareiškejo P. G. pareiškima suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities Valstybinei mokesciu inspekcijai del juridine reikšme turincio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškejo tevas L. G. mire 1978 m. rugpjucio 20 d. (b. l. 7). Pareiškejo motina V. G. mire 2001 m. gruodžio 21 d. (b.l. 4). P. G. yra F. G. ir V. G. sunus (b.l. 5). Iš Širvintu rajono 2-ojo notaru biuro notaro pažymos matyti, kad po V. G. mirties del jos palikimo priemimo niekas nesikreipe (b. l. 15). Iš Širvintu rajono savivaldybes administracijos Gelvonu seniunijos pažymos matyti, kad palikejos V. G. paskutine gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur jai asmenines nuosavybes teise priklause gyvenamasis namas, ukiniai pastatai bei kiemo irenginiai (b.l. 8). Notaru veiklos teritorija turto paveldejimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, pagal kuria mirus palikejui, gyvenanciam Gelvonu seniunijoje, Širvintu r., notariniai veiksmai turetu buti atliekami Širvintu rajono 2-ame notaru biure.

Paveldejimo teises normos nustato fizinio asmens turtiniu teisiu ir pareigu, taip pat kai kuriu asmeniniu neturtiniu teisiu perejima mirusio asmens teisiu peremejams – ipediniams. Palikimui igyti ipedinis turi ji priimti. Palikimo priemimo faktas, kaip juridine reikšme turintis faktas, nustatomas, kai ipedinis nera ir nebuvo padaves palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priemima, nera kreipesis i palikimo atsiradimo vietos teisma del turto apyrašo sudarymo, taciau faktiškai pradejo palikima valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, ipedinis, pradejes valdyti kokia nors palikimo dali arba bet koki daikta, laikomas priemusiu palikima, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dali atsirades palikimas gali buti priimtas trimis budais: 1) pradejus faktiškai ji valdyti, 2) kreipiantis i palikimo atsiradimo vietos apylinkes teisma del turto aprašo sudarymo arba 3) ipediniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškima apie palikimo priemima. Mineto straipsnio 3 dalis nurodo, kad mineti veiksmai turi buti atliekami per tris menesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priemimas savo esme yra vienašalis ipedinio sudaromas sandoris, kuriuo ipedinis išreiškia savo valia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikejo civilines teises ir pareigas. Šis teisiu ir pareigu peremimas turi buti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas taip pat yra nurodes, kad „Nuosavybes teise i paveldeta turta igyjama palikimo priemimu ir priklauso ipediniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar ipedinis yra gaves paveldejimo teises liudijima. Tam, kad teises i paveldeta turta galetu igyvendinti visa apimtimi (iregistruoti teises i privalomai registruotina turta, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), ipedinis gali prašyti notaro išduoti dokumenta, kuris patvirtina jo teisiu i palikima igijima - paveldejimo teises liudijima (CK 5.66 straipsnis). Paveldejimo teises liudijimas savo teisine reikšme yra tik ipedinio turimas teises iforminantis dokumentas, todel jo išdavimas nekeicia nei teisiu i paveldeta turta atsiradimo momento, nei šiu teisiu apimties. Istatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldejimo teises liudijimas negali buti išduotas anksciau negu suejus trims menesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), taciau nenustatyta terminu, per kuriuos palikima priemes ipedinis gali prašyti išduoti paveldejimo teises liudijima, t. y. šios teises igyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutarciu analize rodo, kad teises normos, reglamentuojancios palikimo priemima faktiniu valdymu, aiškinamos ir taikomos vienodai, t. y. teismai, pripažindami palikimo priemima faktiniu valdymu, remesi ne tik vienu faktu, kad ipedinis paeme tam tikrus palikejo kilnojamuosius daiktus, bet vertino ipedinio elgesi po šiu daiktu paemimo kaip šio turto savininko. Nustatant palikimo priemimo faktiniu valdymu fakta, nesvarbu, koki daikta ipedinis paeme, svarbus jo elgesys to daikto atžvilgiu, t. y. ar ipedinio, paemusio kilnojamaji daikta ar kelis daiktus, elgesi galima vertinti kaip paveldeto turto savininko.

Iš byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, kad pareiškejo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). (b.l. 12). Tuo paciu adresu registruotas ir pareiškejo ukininko ukis (b.l. 14). Iš mokesciu mokejimo knygeliu matyti, kad pareiškejas moka mokescius už suvartota elektros energija (b.l. 17). Pareiškejas nurode, kad po tevo L. G. mirties name liko gyventi jo motina V. G., tokiu budu priemusia palikima po vyro mirties. Ten ji gyveno iki mirties. Pareiškejas taip pat nurode, kad nuo 1996 metu jis ir pats gyveno pas motina, 1996 m. tuo adresu iregistravo ukininko uki, po motinos mirties liko gyventi ir tebegyvena motinos namuose, dirba šalia namo esancia žeme, prižiuri soda, pastatus. Išsaugojo po motinos mirties likusius daiktus, nuolat juos prižiuri ir rupinasi jais. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškime keliamiems reikalavimams. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridine reikšme turinti fakta, kad V. G. prieme palikima po vyro L. G. mirties faktiškai pradedama valdyti jo turta, o P. G. po motinos V. G. mirties faktiškai pradejo valdyti jos turta ir prieme jos palikima (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldejimo teises liudijima nuosavybes teisems iregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškima.

Nustatyti juridine reikšme turinti fakta, kad po L. G. mirties 1978 n. rugpjucio 20 d., V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), prieme L. G. palikima pradedama jo turta faktiškai valdyti, o po V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2001 m. gruodžio 21 d., jos sunus P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu prieme palikima.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškejui del paveldejimo teises liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skunda paduodant per Širvintu rajono apylinkes teisma.