- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-48-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- UAB „LYTAGROS PREKYBA“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4027-790/2011 pagal ieškovo UAB „LYTAGROS PREKYBA“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LITAGROS PREKYBA“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 41728,41 Lt skolos, 31517,98 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-10-10 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui prekes, o atsakovas sutarties nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Atsakovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos nėra sumokėjęs ieškovui 41728,41 Lt skolos. Skola susidarė pagal atsakovo pateiktą prekių užsakymą ir PVM sąskaitą-faktūrą. Pagal 2008-10-10 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. R410000555 skolininkas iki 2009-10-01 turėjo sumokėti 73798,40 Lt, tačiau mokėjimo prievolės pilnai neįvykdė. 2010-08-30 buvo atliktas mokėjimas 17069,99 Lt sumai, o 2010-09-06 - 15000 Lt sumai, todėl ieškinio pateikimo dienai jo skola pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą yra 41728,41 Lt. 2011-01-14 perleistų reikalavimų grąžinimo aktais UAB „Swedbank lizingas“ perleido reikalavimą į atsakovo pagal sąskaitą – faktūrą Nr. R410000555 ieškovui, todėl ieškovas yra tinkamas kreditorius gauti apmokėjimą pagal nurodytą sąskaitą. 2011-01-17 ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimų perleidimą pagal nurodytą PVM sąskaitą – faktūrą, išsiuntęs reikalavimus dėl skolos apmokėjimo atsakovui registruotu paštu. Atsakovas, nesumokėdamas ieškovui už pateiktas prekes, pažeidžia susitarimo pagrindu tarp šalių susiklosčiusius įsipareigojimus, reikalaujančius šalis vykdyti sutartis sąžiningai, tinkamai ir laiku. Ieškovas teigia, jog jis tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį ir perdavė prekes atsakovo nuosavybės sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tuo tarpu atsakovas, neatsiskaitydamas su ieškovu, pažeidė ne tik sutartį, bet ir LR CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių vykdymo principus. Praleidęs pinigines prievoles įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, t.y. nesumokėjo ieškovui prekių kainos numatytu reikalavime terminu ir taip pažeidė savo įsipareigojimus (LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str. 6.205 str., 6.210 str., 6.261 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-02-24 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo S. J. 41728,41 Lt skolos, 31517,98 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (73246,39 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3770 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2008-10-10 sudarė sutartį, pagal kurios 1 punktą ieškovas įsipareigojo parduoti prekes, kurių pavadinimas, kiekis ir kaina nurodyti abiejų šalių pasirašytose PVM sąskaitose – faktūrose, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už pirktas prekes pagal sutarties 5 punktą (b. l. 9). Atsakovui už pirktas prekes buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr.R41000055 73798,40 Lt sumai (b. l. 10-11). 2011-01-14 perleistų reikalavimų grąžinimo aktais UAB „Swedbank lizingas“ perleido reikalavimą į atsakovą pagal PVM sąskaitą – faktūrą (b. l. 12), ieškovas 2011-01-17 informavo atsakovą apie reikalavimų perleidimą pagal PVM sąskaitą – faktūrą (b. l. 13-14). Teismas konstatavo, jog duomenų apie tai, kad PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma pilnai apmokėta, byloje nėra.
Atsakovas S. J. pateikė prieštaravimus, prašydamas ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nurodė, kad teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo prievolė ieškovui būtų įvykdyta, vadovaujantis tuo pačiu principu atsakovas teigia, jog duomenų patvirtintų leistinais rašytiniais įrodymais, kad prievolė įvykdyta iš dalies, byloje taip pat nėra. Ieškovas teismui nepateikė nei reikalavimo perleidimo UAB „Hansa lizingas“, nei reikalavimų susigrąžinimo iš UAB „Hansa lizingas“ sutarčių. Pateiktas reikalavimų grąžinimo aktas iš esmės nepatvirtina ieškovo perduotų ir susigrąžintų piniginių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovo reikalaujamos priteisti 31517,98 Lt dydžio palūkanos, nors ir buvo aptartos sutarties 8 p., tačiau jos yra akivaizdžiai per didelės ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų. Atsakovas ieškinį dėl skolos ir palūkanų pripažįsta tik iš dalies (LR CK 6.37 str. 3 d., 6.73 str. 2 d.).
Ieškovas UAB „LITAGROS PREKYBA“ atsiliepimo į prieštaravimus nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-03 sprendimu nusprendė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-24 preliminarų sprendimą ir jį išdėstyti sekančiai:
1) Ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui UAB „LITAGROS PREKYBA“ iš atsakovo S. J. 41728,41 Lt skolos, 10966,53 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2571,14 Lt bylinėjimosi išlaidų.
2) Likusią ieškinio dalį atmesti.
3) Grąžinti ieškovui UAB „LITAGROS PREKYBA“ 1093,97 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011-02-17.
4) Priteisti valstybei iš atsakovo S. J. 10,32 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Teismas nustatė, jog šalys 2008-10-10 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 9), kurios pagrindu ieškovas atsakovui pardavė prekes, o atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Už tiektas prekes atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra 73798,40 Lt sumai (b. l. 10), kurią atsakovas turėjo apmokėti 2009-10-01 (sutarties 5 punktas). Atsakovas sumokėjo tik dalį kainos: 2010-09-06 atliko 15000 Lt mokėjimą, o UAB „LITAGROS PREKYBA“ ir UAB „LITAGROS GRŪDAI“ 2010-08-30 tarpusavio įskaitymų aktu atsakovo įsiskolinimą UAB „LITAGROS PREKYBA“ sumažino 17258,69 Lt UAB „LITAGROS GRŪDAI“ skola atsakovui. Teismas nurodė, jog atsakovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sutinka su pagrindinės skolos dydžiu, todėl galutiniu sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 41728,41 Lt skola. 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutarties 8 punkte numatyta, kad praleidęs terminą atsiskaityti, pirkėjas privalo mokėti pardavėjui 0,1 procentų neapmokėtos sumos dydžio palūkanas už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną. Ieškovas, vadovaudamasis šia sutarties nuostata, už laikotarpį nuo 2009-10-02 iki 2011-02-14 priskaičiavo ir prašo priteisti 31517,98 Lt palūkanų (b. l. 15). Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, nesutinka su prašomų priteisti palūkanų dydžiu. Palūkanos – tai atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Palūkanų instituto tikslas dvejopas, nes palūkanos atlieka mokėjimo funkciją, t. y. jos yra užmokestis už pinigų skolinimą, arba kompensavimo funkciją, siekiant apsaugoti kreditoriaus turtinius interesus. Įstatymų leidėjas įtvirtina nenuginčijamą prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu (CK 6.210 straipsnis). Tokiu atveju palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šiuo atveju palūkanos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. LR CK 6.37 straipsnis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 ar 6 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Specialaus Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. CK leidžia šalims rašytiniu susitarimu nustatyti didesnį palūkanų dydį, nei tas, kuris numatytas įstatymuose (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Tačiau toks susitarimas turi neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas pateikė šių CK įtvirtintų teisės normų aiškinimą, kad tais atvejais, kai šalys susitarė dėl palūkanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK 6.37 straipsnio 3 ir 4 dalys, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardytus principus, individualizuoja konkretų prievolinį santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu. Teismas gali vadovautis komercinių bankų vidutine palūkanų norma kaip vienu iš kriterijų, juo neapsiribodamas. Vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas, kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Teismas užtikrina prievolės šalių interesų pusiausvyrą. Teismas, gindamas kreditorių, turi ginti pažeistą teisę taip, kad būtų pašalinta galimybė kreditoriui lupikauti, t. y. gauti neprotingai dideles palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutarties 8 punkte numatytas palūkanų dydis (0,1 proc. už dieną arba 36,5 % už metus) neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų ir yra mažintinas. Lyginant palūkanų dydį su CK nustatytu palūkanų dydžiu (6 proc.) ar palūkanų dydžiu, apskaičiuotu pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (VILIBOR norma 2009-06-30 buvo 5,70, pridėjus 7 procentinius punktus, palūkanų norma sudaro 12,7 % metinių palūkanų), ar VILIBOR palūkanų norma, galiojusia sutarties sudarymo dieną (didžiausia metų laikotarpio norma buvo 7,48 %), darytina išvada, kad sutartyje numatyta palūkanų norma yra ženkliai didesnė, triguba, nei apskaičiuota pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtus dėl vėlavimo atsiskaityti nuostolius ir nepagrindžia, kodėl būtent toks palūkanų dydis, ženkliai viršijantis įstatymuose numatytą, sudaro minimalius ieškovo nuostolius. Iš atsakovo paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad sutarties projektą rengė ieškovas, atsakovas pasirašė jam pateiktą sutarties projektą, taigi dėl palūkanų normos dydžio individualiai nebuvo tariamasi, atsakovas neturėjo realios galimybės įtakoti sutarties sąlygos dėl palūkanų dydžio. Atsakovas verčiasi žemės ūkio veikla, sandorį sudarė būtent šiai veiklai vystyti. Teismas pripažino, jog atsakovas derybose dėl sutarčių, sutarčių sudaryme nėra patyręs asmuo (CK 6.228 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas (ar asmuo, kuriam buvo perleista reikalavimo teisė pagal sutartį) operatyviai būtų kreipęsis į atsakovą su pretenzija, kad nėra apmokėta sąskaita, būtų atsakovą informavęs, kad yra skaičiuojamos palūkanos. Be to, ieškovas įskaitymą turėjo galimybę padaryti ir anksčiau. Tai lėmė, kad priskaičiuotų palūkanų suma nuo 2009-10-02 sudaro 31517,98 Lt sumą, kuri artima neįvykdytos pagrindinės prievolės sumai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sumažino palūkanas. Atsakovo prašymas jas mažinti iki 0,01 proc. už uždelstą dieną, nepagrįstas, nes toks dydis būtų ženkliai mažesnis, nei numatytas įstatymuose ir aiškiai neatitiktų ieškovo patirtų nuostolių. Teismas pažymėjo, kad ir atsakovas prievolės atžvilgiu elgėsi nepakankamai rūpestingai, nesiekė operatyviai ją įvykdyti, prievolė nevykdoma ilgą laiką. Teismo vertinimu, šalių interesų pusiausvyrą atitiktų palūkanų skaičiavimas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, taikant 12,7 proc. dydį. Už 332 pradelstas dienas sumokėti 73798,40 Lt apskaičiuotina 8525,03 Lt palūkanų suma. Už 6 pradelstas dienas sumokėti 56728,41 Lt apskaičiuotina 118,43 Lt palūkanų. Už 160 pradelstų dienų sumokėti 41728,41 Lt apskaičiuotina 2323,07 Lt palūkanų. Viso priteistina 10966,53 Lt palūkanų. Atitinkamai, preliminarus teismo sprendimas pakeistas (LR CK 1.5 str., 6.37 str., 6.210 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas S. J. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011-06-03 sprendimą dalyje dėl 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 5 % metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimas yra nepagrįstas. LR CK 6.210 str. numatytos palūkanos atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją, todėl 10966,53 Lt palūkanų ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą priteisimas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą atsakovui (LR CK 6.210 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „LITAGROS PREKYBA“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo S. J. ieškovo UAB „LITAGROS PREKYBA“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininko pareiga mokėti palūkanas, vadinamas procesinėmis, atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal LR CK 6.37 str. 2 d. nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias mokėti. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kaip pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10966,53 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal LR CK 6.37 str. 1 d. ir 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d., nes 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra procesinės palūkanos. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius negalėjo naudotis jam priklausančiais pinigais ir turėjo kreiptis į teismą. Iki civilinės bylos iškėlimo ir per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 1 d. ir 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.
Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė mokėti palūkanas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš skolininko neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei ieškovui, kaip kreditoriui. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes šioje byloje tarp apelianto ir ieškovo yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 5 procentų metinių palūkanų dydis yra teisingas pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-553/2008). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagristai priteisė ieškovui iš atsakovo įstatymo nustatytas 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Situacija, kai prievolę pažeidęs atsakovas gali naudotis ieškovo, kaip kreditoriaus, pinigais ir siekia nemokėti procesinių 5 % dydžio metinių palūkanų, neskatina skolininko greičiau ir efektyviau įvykdyti prievolę, bet pažeidžia kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo gauti savo minimalių nuostolių atlyginimą.
Nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu sprendimu apgynė ieškovo teisėtus reikalavimus, nes šalių prievolės turi būti vykdomos tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir neribojo atsakovo, kaip proceso šalies, teisės įgyvendinti savo procesines teises. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atskleidžiant bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., 6.37 str. 1 d. ir 2 d., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.210 str., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovas pateikė įrodymus (b.l. 125-126) dėl patirtų išlaidų 473,72 Lt dydžio (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. J. 473,72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „LYTAGROS PREKYBA“ naudai.