- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-952-966/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Jurga Vasiliauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- D. Ž.
- Advokatai
- Vytautas Merkšaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Remeikos ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Ž. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti nuteistojo D. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 93-561, kuriuo nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. Ž. atlieka 7 metų laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą Rusijos Federacijos Maskvos rajono Sankt Peterburgo miesto teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 288 straipsnio 3 dalį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi Rusijos Federacijos Maskvos rajono Sankt Peterburgo miesto teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, paskiriant 7 metų laisvės atėmimo bausmę.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. liepos 19 d., jos pabaiga – 2021 m. liepos 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2018 m. spalio 19 d. priimtu nutarimu Nr. 93-561 nutarta netaikyti nuteistajam D. Ž. lygtinio paleidimo, padarius išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi nuteistojo D. Ž. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas.
5. Nuteistojo D. Ž. gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, jog teismo nutartis nemotyvuota, skundas išnagrinėtas formaliai, visapusiškai neįsigilinus į nurodytus skunde argumentus, dalis argumentų liko neišnagrinėti ir neįvertinti.
5.2. Skunde pažymima, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, o vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias ir formaliąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. T. y. būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.3. Nuteistojo gynėjas teigia, kad teismas be jokio faktinio argumento nurodo, kad lygtinai paleistas, kad ir su intensyvia priežiūra, nuteistasis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, o teismo išvados prieštaringos. Teismas nurodė, kad vertina, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, įvertino nuteistojo paskutinės nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, ankstesnius teistumus. Tačiau teismas padarė sau prieštaraujančią išvadą, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo vietoje elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Skundžiamoje nutartyje teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, elgesį bausmės atlikimo metu, o dalies duomenų iš viso nevertino ir apie juos nepasisakė.
5.4. Skunde nurodyta, kad teismas neįvertino to, kad nuteistasis ankščiau neteistas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atlikdamas bausmę stengėsi koreguoti savo elgesį pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles, per visą bausmės laiką jų nepažeidė, buvo skatintas, su ankstesniais draugais iš laisvės nebendrauja, vertina laisvę ir artimuosius. Psichologinės tarnybos išvada nepateikia neigiamų duomenų apie D. Ž. ir nepatvirtina, kad jis ateityje gali nusikalsti.
5.5. Nuteistojo gynėjo teigimu, teismo išvados dėl nuteistojo siekio įsidarbinti ir mokytis yra nepagrįstos, atkreipia dėmesį į tai, kad D. Ž. pataisos namuose norėjo mokytis specialybės, bet nebuvo priimtas, nurodant, kad laisvėje yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Nurodo, kad jis ketina mokytis. Teismas nepagrįstai pritarė Komisijos išvadai, kad nuteistojo siekis įsidarbinti laikytinas niekiniu, teismas nesiaiškino atsisakymo dirbti aplinkybių, todėl teismo išvados, kad nuteistasis nesiekia įsidarbinti, yra subjektyvaus ir deklaratyvaus pobūdžio.
5.6. Skunde nurodyta, kad teismas nevertino to, kad nuteistasis įvykdė visas rekomendacijas, kurios jam buvo skirtos po to, kai teismas netenkino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir rekomendaciją ieškoti galimybių įsidarbinti pataisos namuose, net du kartus teikė prašymus įsidarbinti – 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d., tačiau gavo atsakymus, kad darbuotojai nereikalingi, o įkalinimo įstaiga pati jokių darbo pasiūlymų nepateikė. Todėl nesuprantami Komisijos ir teismo argumentai, kad D. Ž. siekis įsidarbinti yra niekinis, tuo pačiu nepagrįsta teismo išvada, kad nuteistasis pataisos įstaigoje gyvena iš artimųjų paramos.
5.7. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad D. Ž. dėl nusikaltimo kaltę pripažįsta, gailisi, nusikalto lengvabūdiškai, neplanuotai, neįvertino visų galimų nusikalstamo elgesio pasekmių, t. y. jo padarytą nusikalstamą veiką galima vertinti, kaip atsitiktinę, o ne nulemtą netinkamo gyvenimo būdo. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, kadangi nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis susijęs su kriminaline subkultūra. Nevertinta, kad jis išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi, gyvenamojoje vietoje būtų galima taikyti intensyvią priežiūrą, su artimaisiais palaiko artimus socialinius ryšius, turi specialybę, turi realią galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl pastarosios aplinkybės teismas iš viso nepasisakė.
5.8. Skunde pažymima, kad nors teismas nurodė, kad yra likusi gana didelė neatlikta bausmės dalis, tačiau teismas nepagrįstai įvertino veikos pavojingumą, taip nubaudė D. Ž. antrą kartą, kadangi veikos pavojingumas jau buvo įvertintas skiriant bausmę, o veikos sunkumas negalėjo būti lemiamu veiksniu, kliudančiu taikyti lygtinį paleidimą. Aplinkybės, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu nekinta visos bausmės atlikimo metu ir neišnyksta atlikus bausmę. Nuteistasis atliko įstatymo nustatytą bausmės dalį, todėl ta aplinkybė, kad likusi neatlikta gana didelė bausmės dali negalėjo būti vertinta atsietai.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo D. Ž. gynėjo skundas atmestinas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą D. Ž. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nėra imperatyvios – teismas gali, bet neprivalo taikyti lygtinio paleidimo instituto. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas įtvirtina tik formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl, kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, privalo įvertinti ne tik tai, ar egzistuoja formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas įvertino nuteistąjį teigimai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, jog nuteistasis tris kartus skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir pagrįstai sprendė, jog nurodyti faktai nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Be to, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nors minėtos aplinkybės ir įrodo teigiamus nuteistojo elgesio korekcijos požymius, tačiau vien jų nepakanka spręsti, kad D. Ž. pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Tai, jog D. Ž. deda per mažai pastangų mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką įrodo ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kuris yra 20 balų (pagal OASys). Pažymėtina, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 2 balai, o tai reiškia, kad kiti 18 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju toks didelis kintančių balų egzistavimas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.
10. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog abejonių kelia taip pat ir vieno iš būtinųjų formalių lygtinio paleidimo klausimo svarstymo pagrindų nustatymo pagrįstumas. Pažymėtina, jog būtina sąlyga svarstyti asmens galimybę taikyti lygtinį paleidimą – asmuo turi būti įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau nagrinėjamu atveju tokiai išvadai duomenų nepakanka. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo metu 2018 m. liepos 26 d. komisijai nutarus netaikyti D. Ž. lygtinio paleidimo, Komisija nuteistajam pateikė šias rekomendacijas: nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų; ieškotis galimybių įsidarbinti pataisos namuose; aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis vykdo Komisijos nustatytas rekomendacijas, tačiau tokia išvada pagrįstai Komisijos 2018 m. spalio 19 nutarime bei apylinkės teismo nutartyje įvertinta kaip kelianti abejonių, o nuteistojo siekis įsidarbinti – kaip niekinis, nes, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nebuvo įdarbintas, atvykęs į pataisos namus raštiškai atsisakė dirbti bet kokį darbą pataisos namuose, nors jam nuolat buvo teikiama informacija dėl darbo ir mokymosi, o vėliau tik du kartus kreipėsi į galimybės įsidarbinti, tai darė tik artėjant jo lygtinio paleidimo svarstymui. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog iš tiesų tinkamai buvo vykdoma Komisijos rekomendacija ieškoti galimybių įsidarbinti pataisos namuose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo elgesį vertino, kaip rodantį jo neigiamą darbinę motyvaciją. Todėl, nors ir yra duomenys, kad nuteistasis pateikė pažymą, jog turėtų galimybę įsidarbinti laisvėje, tačiau visos paminėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių realiomis tokio įsidarbinimo galimybėmis bei sėkminga darbinės veiklos tąsa įsidarbinus. Nors nuteistasis skunde nurodė, kad teismas neįvertino jo atsisakymo dirbti pataisos namuose priežasčių, tačiau šis argumentas vertintinas kaip deklaratyvus, kadangi jis tokių priežasčių nenurodė net ir savo skunde.
11. Kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai įvertino veikos pavojingumą, likusią gan didelę neatliktos bausmės dalį, taip nubaudė D. Ž. antrą kartą, kadangi veikos pavojingumas jau buvo įvertintas skiriant bausmę, o veikos sunkumas negalėjo būti lemiamu veiksniu, kliudančiu taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmė metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.
12. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę, pavojingumas ir pobūdis. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino D. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, priešingai, turėtų būti vertinamos bendrame kontekste. D. Ž. teistas už disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nusikaltimo motyvas – finansinis. Šias aplinkybes įvertinus jas kartu su Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, kurie patvirtina, kad D. Ž. nesiima pakankamai priemonių įsidarbinti pataisos įstaigoje, gyvena iš artimųjų finansinės paramos, rodo, kad jo motyvacija imtis iniciatyvos turėti legalų pragyvenimo šaltinį, menka, leidžia abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija ir spręsti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
13. Atmetamas ir skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai įvertino ir tą aplinkybę, kad nuteistajam yra likusi gan didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (apylinkės teismo nutartyje nurodyta – 2 metai 9 mėnesiai ir 1 diena). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi neatlikta bausmės dalis sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kas padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Byloje nėra duomenų, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo būtų pažeistos jo procesinės teisės.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. Ž. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.