Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas J. Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-401/07

1.2.4.4; 2.4.6.2.2;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

2007 m. gegužės 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nuteistajam D. D., gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiesiems R. M., V. J., specialistei S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006-06-09 nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad 2005-06-18 apie 20.00 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam R. M. į veidą, dėl ko pastarasis krisdamas galva trenkėsi į asfalto dangą, padarant nukentėjusiajam R. M. kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies apatiniame voke, krūtinėje, kojose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, kas komplikavosi į galvos smegenų suspaudimą bei pabrinkimą, sukėlusį pastarajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. D. toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, tyčia smūgiavo kumščiu nukentėjusiajam V. J. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam V. J. muštinę žaizdą viršutinėje ir apatinėje lūpoje, dalinį viršutinio žandikaulio kairės pusės antro danties lūžimą, kairės pusės viršutinio žandikaulio pirmo danties išmušimą su dideliu minkštųjų audinių pažeidimu, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties sumušimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis D. D. skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2006-06-09 nuosprendį, prašo jį panaikinti, jo veiksmus pripažinti būtinąja gintimi, dar kartą ištirti įrodymus ir apklausti ekspertą. Nurodo, jog nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes byla buvo išnagrinėta šališkai, pažeidžiant baudžiamo proceso normas, jo teises į gynybą. Jis kreipėsi į teismą su prašymu, kad ir tyrimo metu ir teisme jam būtų iškviestas gynėjas, bet nei vienu atveju advokatas nebuvo pakviestas. Teisme nedalyvavo teismo medicinos ekspertas, nebuvo aiškintasi sužalojimų atsiradimo priežastis. Nustatant įvykio aplinkybes teismas neteisingai įvertino ir jo ir liudytojos B. Ž. bei nukentėjusiųjų parodymus. B. Ž. patvirtino, kad abu nukentėjusieji buvo girti ir kad jie pradėjo konfliktą, pasakė įžeidžiamus žodžius jai. Jis B. Ž. užstojo, liepė nukentėjusiems ją atsiprašyti, o atsakydamas į tai V. J. norėjo jam suduoti, buvo užsimojęs. Liudytoja B. Ž. teisme patvirtino, kad jis tik gynėsi. Jis neturėjo jokio tikslo sumušti ar sužaloti nukentėjusiuosius, nors jie po suduotų smūgių ir nukrito, jis galėjo netrukdomai dar suduoti smūgius, bet visiškai to nedarė ir nebandė tęsti konflikto. Teismas nepagrįstai rėmėsi abiejų nukentėjusiųjų parodymais neatsižvelgdamas, kad abu nukentėję buvo girti, elgėsi agresyviai. Įvertinęs visas aplinkybes, tame tarpe ir prieštaringus nukentėjusiųjų parodymus, teismas jo veiksmus privalėjo laikyti būtinąja gintimi. Taip pat visiškai nepagrįstai teismas jam paskyrė ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgdamas, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau neteistas, vedęs, augina vaiką, vienas išlaiko šeimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas, nukentėjusieji prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, baudžiamąją bylą nutraukti, nukentėjusiesiems susitaikius su kaltininku, prokuroras šiam prašymui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas skunde prašo jo veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį, nurodo, jog jis tik užstojo B. Ž. nuo R. M. ir V. J. įžeidinėjimų. Baudžiamasis įstatymas leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų teises, tačiau būtinoji gintis, susijusi su žalos puolančiajam padarymu, yra aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę tik tuo atveju, jei atitinka ginties teisėtumo sąlygas, kurios susijusios su dviem esminiais momentais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis turi būti pavojingas, akivaizdus ir realus. Pavojingumą rodo tai, kad besikėsinančiojo veiksmai turi būti nukreipti prieš kito asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, neliečiamybę ar kitas žmogaus teises ir laisves. Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kai žala jau daroma arba labai aiški jos grėsmė, o realus kėsinimasis yra egzistuojantis iš tikrųjų objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Apeliantas nurodo gynęs B. Ž., nes jis ir B. Ž. girdėjo, kaip praeidami parduotuvės kiemu R. M. ir V. J. ją įžeidė sakydami :,,žiurkė“. Žodiniu įžeidimu R. M. ir V. J. nesikėsino į B. Ž. sveikatą, gyvybę, lytinę laisvę, nuosavybę ir pan., tačiau D. D., parduotuvės kiemu praeinančius nukentėjusiuosius pasišaukė, liepdamas ateiti čia ir atsiprašyti B. Ž., pirmasis pradėjo smurtauti jų atžvilgiu, kas įrodyta nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų parodymais tiek ikiteisminio, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, pirminiais liudytojos B. Ž. parodymais, jog D. D. vienam vyriškiui trenkė per veidą ir šis nukrito, po to smogė antram, kuris taip pat nukrito ant žemės (b.l. 48). Tokių D. D. veiksmų pasekmes įrodo teismo medicinos specialisto išvados, jog R. M. dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje ir komplikuotu galvos smegenų suspaudimu bei pabrinkimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 19-20), o V. J. – nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties išmušimo su dideliu minkštųjų audinių pažeidimu (b.l. 38). Ir nors D. D. teigia užstojęs ir gynęs B. Ž. nuo nukentėjusiųjų žodinio įžeidimo, toks jo teiginys negali būti pagrindas šalinti baudžiamąją atsakomybę, nes tariama jo gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. O nesant visų baudžiamuoju įstatymu numatytų būtinosios ginties sąlygų, nuteistojo atžvilgiu nėra galimybės taikyti LR BK 28 str. 2 d. nuostatų.

Apeliantas neneigia smūgių sudavimo kumščiu R. M. ir V. J., pirmosios instancijos teismas D. D. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal LR BK 135 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. D. veika dėl R. M. sveikatos sutrikdymo turi būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytų nusikaltimų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl būtent išsamus D. D. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas turi itin svarbią reikšmę, nes yra lemiama sąlyga, teisingai ir pagrįstai nuteistojo padaryto nusikaltimo kvalifikacijai. Pagal baudžiamąjį įstatymą išvada apie kaltininko kaltės turinį (o iš jo ir apie kaltės formą, rūšį) turi būti grindžiama visų sudėties požymių suvokimu bei įvertinimu. Taigi apie kaltės turinį turi būti sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus, taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize.

Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme D. D. nurodė, kad nukentėjusiųjų anksčiau nepažinojo, konfliktas tarp jo ir V. J. bei R. M. kilo dėl to, kad V. J. pasakė įžeidžiančius žodžius B. Ž. atžvilgiu. Jis pareikalavo atsiprašyti moters, tačiau V. J. nepakluso, jie susistumdė, po ko smogė V. J. kumščiu į veidą, atsisukęs pamatė R. M., iš kurio rankų judesių suprato, kad šis nori jam smogti. Tačiau pirmas į veidą smūgį sudavė jis, po ko R. M. nukrito visu ūgiu ant asfalto. Nukentėjusieji taip pat parodė, kad D. D. anksčiau nepažinojo, kad jis juos užsipuolė einant parduotuvės kiemu. D. D. kiekvienam jų sudavė po smūgį kumščiu į veidą, tiek V. J., tiek ir R. M. patvirtino po smūgio nukritę ant asfalto, R. M. nurodė kritęs visu ūgiu ir prarado sąmonę.

Iš šių parodymų teismas daro išvadą, kad D. D. veiksmai buvo spontaniški, o ne iš anksto apgalvoti, prieš tai įvyko žodinis konfliktas, kuris staiga peraugo į smūgių sudavimą. D. D. nedėjo ypatingų pastangų, kad sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad D. D. nukentėjusiajam R. M. sudavė vieną smūgį į veidą, po ko šis griuvo ant asfalto. Apeliaciniame procese atlikus naują teismo medicinos ekspertizę, konstatuota, jog labiausiai tikėtina, kad kraujas po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio išsiliejo nukentėjusiajam R. M. pakaušio kaire puse atsitrenkus į kietą buką pagrindą, kuomet dėl staigaus galvos smegenų judesio kaukolės ertmėje trūko tarpinė vena, jungianti kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų paviršiumi (b.l. 174-178).

Atsiradusių pasekmių atžvilgiu D. D. veiksmai buvo neatsargūs, pasireiškę nusikalstamu nerūpestingumu. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.), todėl D. D. veika nukentėjusiojo dėl R. M. sužalojimo turi būti kvalifikuota pagal BK 137 str. 1 d .

Dėl neužtikrintos teisės į gynybą apelianto teiginys nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006-03-02 pateikus įtarimą D. D. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją, tačiau įtariamasis gynėjo atsisakė (b.l. 72). 2006-05-16 D. D. pateikė prašymą Kauno rajono apylinkės teismui skirti jam gynėją (b.l. 116), tačiau antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodytus kriterijus garantuoja Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora, apie ką D. D. buvo informuotas raštu (b.l. 117). 2006-05-22 teisiamojo posėdžio metu teisėjas išaiškino kaltinamajam jo procesines teises pagal LR BPK 22 str. 3 d., klausė, ar kaltinamasis turi gynėją (b.l. 127). D. D. nurodė ginsiąs pats. Kadangi šiuo atveju nėra LR BPK 51 str. nurodytų sąlygų, kada gynėjo dalyvavimas būtinas, laikytina, kad D. D. teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

Apeliacinės instancijos teismui apeliantas ir jo gynėjas pateikė prašymus leisti įstatymo nustatyta tvarka susitaikyti su nukentėjusiaisiais R. M. ir V. J. ir bylą nutraukti.

D. D. padarė neatsargų ir tyčinį nesunkų nusikaltimus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, susitarė su nukentėjusiaisiais R. M. ir V. J. dėl savanoriško padarytos žalos atlyginimo ir su jais susitaikė, tai patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti abiejų šalių pasirašyti 2007-05-29 susitaikymo susitarimai. Kaip matyti iš byloje esančios D. D. nusikalto pirmą kartą, jis dirba, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 89), yra sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką (b.l. 146), todėl manytina, kad D. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms LR BK 38 str. numatytoms sąlygoms, ir siekiant išlaikyti teigiamus socialinius ryšius D. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Kolegija neprieštarauja D. D. susitarimui su nukentėjusiaisiais R. M. ir V. J. dėl padarytos žalos dydžio atlyginimo. D. D. sutiko nukentėjusiesiems atlyginti daugiau nei buvo priteista apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl nuosprendis keistinas ir dalyje dėl civilinio ieškinio dydžio nustatymo, nukentėjusiems priteisiant iš D. D. susitarimuose nurodytas sumas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

nusprendė:

Nuteistojo D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismo 2006-06-09 nuosprendį panaikinti.

D. D. pripažinti kaltu: pagal LR BK 137 str. 1 d. dėl nukentėjusiojo R. M. sužalojimo ir pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl nukentėjusiojo V. J. sužalojimo.

Vadovaujantis LR BK 38 str. D. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, numatytus LR BK 137 str. 1 d., 138 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priteisti iš D. D. 5800 Lt R. M., 1500 Lt V. J., 3389 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Daiktinį įrodymą- V. J. džemperį palikti jo žinioje.