- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-816-555/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07173-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- Ž. N.
- Atsakovas
- Ž. N.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-948-637/2024 pagal ieškovo Ž. N. ieškinį atsakovei Ž. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalinimo ir atsakovės Ž. N. priešieškinį ieškovui Ž. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalinimo, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti šalims pavardes N. ir N.; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. N. gyvenamąją vietą su motina; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią visus klausimus, susijusius su nepilnamečio sūnaus auklėjimu, spręs su vaiko motina tarpusavio sutarimu, ir kad jis bendraus su sūnumi pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos, ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iš anksto sutartu laiku, tikslų bendravimo laiką ir trukmę suderinant likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki numatyto bendravimo laiko; nustatyti, jog jis teikia nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 320 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas įstatymo nustatyta tvarka; padalinti jo nurodytu būdu santuokoje įgytą turtą ir nustatyti prievolių vykdymo tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė Ž. N. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama: nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti šalims pavardes N. ir N.; nustatyti nepilnamečio sūnau gyvenamąją vietą su motina; nustatyti, kad ieškovas bendrauja su sūnumi pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą, iš anksto suderintu laiku, tikslų bendravimo laiką ir trukmę suderinant likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatyto bendravimo laiko; priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, išmokas indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka; padalinti jos nurodytu būdu santuokoje įgytą turtą ir nustatyti prievolių vykdymo tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio reikalavimu patenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę pavardę – „N.“; nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina (atsakove); priteisė iš ieškovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 24 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į atsakovės (vaiko motinos) banko sąskaitą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta atsakovė; nustatė, kad ieškovas bendrauja su sūnumi pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą, iš anksto suderintu laiku, tikslų bendravimo laiką ir trukmę suderinant likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatyto bendravimo laiko; padalino santuokoje įgytą turtą ir nustatė prievolių vykdymo tvarką, be kita ko, iš ieškovo, už jam atitenkantį didesnės vertės turtą, atsakovės naudai priteisė iš viso 114 445,77 Eur kompensaciją, taip pat paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 7 d.
Šalies argumentai
4. Ieškovas Ž. N. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei sprendimo vykdymo išdėstymo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus pagal antstolio G. J. 2024 m. gruodžio 30 d. turto arešto aktą Nr. S-24-91-47985, išdėstyti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2‑948-637/2024 išmokėti atsakovei iš viso 114 445,77 Eur kompensaciją 24-36 mėnesių terminui. Ieškovas nurodė, kad 2025 m. sausio 4 d. gavo iš antstolio 2024 m. gruodžio 30 d. turto arešto aktą ir pasiūlymą per 10 dienų nuo pranešimo gavimo sumokėti teismo priteistą kompensaciją atsakovei, tačiau pagal savo turtinę padėtį sprendimo įvykdyti negali. Ieškovo pajamos iš darbo santykių sudaro 2 368 Eur per mėnesį. Bylinėjimosi metu bankai nesvarstė klausimų dėl paskolos davimo, nes vyko teismo procesas ir nebuvo žinoma, kokiu turtu disponuos ieškovas po sprendimo įsiteisėjimo. Po sprendimo įsiteisėjimo ieškovo priteistas nekilnojamasis turtas be priteisto namo „nepadengia savo mase“ kompensacijos išmokėjimo dydžio net jį pardavus, todėl nerealu įvykdyti teismo sprendimą per 10 dienų, kaip to reikalauja antstolis. Be to, atsakovė pagal sprendimą taip pat nemoka jam priteistos kompensacijos, kuri siekia 16 479,79 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Ž. N. prašė ieškovo prašymą atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2024 m. gruodžio 10 d. atsakovės atstovė išsiuntė ieškovo atstovei elektroninį laišką su užklausa, ar ieškovas sutiktų daryti tarpusavio įskaitymą. 2024 m. gruodžio 10 d. ieškovo atstovė atrašė atsakovės atstovei, kad ieškovas sutinka daryti įskaitymą. Atskaičius atsakovės mokėtinas ieškovui pinigines sumas, viso ieškovas turėtų atsakovei sumokėti 98 065,98 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui atitekusį didesnės vertės turtą. Apie pareigą atsakovei sumokėti kompensaciją ieškovui buvo žinoma ne nuo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo, o nuo 2024 m. vasario 26 d., atsakovei pateikus priešieškinį, kuriame atsakovė suformulavo reikalavimą priteisti ieškovui gyvenamąjį namą bei po juo esančius žemės sklypus. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį 2024 m. kovo 21 d., todėl vėliausias terminas, nuo kada ieškovui buvo žinomas preliminarus kompensacijos dydis, buvo 2024 m. kovo 21 d. 2024 m. liepos 19 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad jau kreipėsi į bankus dėl paskolos, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui galės sumokėti atsakovei kompensaciją, dėl ko teismas neturėtų nustatyti teisės atsakovei bei šalių sūnui naudotis ir gyventi gyvenamajame name iki kompensacijos sumokėjimo, bet ne ilgiau kaip iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti, kad teismui tenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimus, su kuriais, beje, jis pats sutiko, turėtų galimybę sumokėti atsakovei kompensaciją. Šiuo atveju ieškovas su prašymu nepateikė jokių realių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jis kreipėsi į banką ar kokią nors kredito įstaigą dėl paskolos ar kredito sumos gavimo, kad galėtų sumokėti kompensaciją atsakovei. Byloje nėra banko ar kredito įstaigos oficialaus atsakymo, per kiek laiko galėtų būti suteiktas kreditas. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, jog būtų pradėjęs namo pardavimo procesą bei kokio termino ieškovui reikėtų galutiniam pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti. Ieškovas siekia išvengti savo prievolės atsakovei įvykdymo. Atsakovė pažymėjo, kad suėjus ieškovo prašomam nustatyti prievolės atidėjimo terminui (pvz., daugiau nei 2 metams), šalių sūnus jau bus pilnametis, o tai reiškia, kad atsakovė neturės teisės gyventi gyvenamajame name, tačiau kompensacijos vis dar nebus gavusi, dėl ko atsakovė neturės galimybės įsigyti kito būsto, o tai akivaizdžiai prieštarautų atsakovės teisėtiems lūkesčiams. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas jau ne vienerius gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė duomenis, kad turi banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), ja aktyviai naudojasi, kas reiškia, kad ieškovui pardavus gyvenamąjį namą, pirkėjas gali būti paprašytas pervesti pinigus į ieškovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), dėl ko yra itin didelė rizika, jog atsakovė apskritai gali negauti teismo priteistos jai piniginės kompensacijos. Ieškovui gyvenant (duomenys neskelbtini), naudojant (duomenys neskelbtini) esančią banko sąskaitą, antstolio taikytas Lietuvoje esančios ieškovo banko sąskaitos areštas ir juo labiau nekilnojamojo turto areštas negali sukelti ieškovui pernelyg didelių apribojimų ir juo labiau padaryti žalos.
Šalies argumentai
6. Ieškovas Ž. N. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo išdėstymo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus pagal antstolio G. J. 2024 m. gruodžio 30 d. turto arešto aktą Nr. S-24-91-47985, priimti nutartį atidėti sprendimą išmokėti atsakovei 114 445,77 Eur kompensaciją 24 mėnesių terminui arba išdėstyti kompensacijos sumokėjimą 24-36 mėnesių terminui. Ieškovas papildomai nurodė, kad, nesant sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, jo interesai akivaizdžiai pažeidžiami. Ieškovo sutartis su advokate K. Ž. nutrūko 2024 m. gruodžio 7 d., t. y. kai įsiteisėjo teismo sprendimas. Taigi ji neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti ieškovą. Ieškovas nepratęsė sutarties su šia advokate, todėl jokios kalbos apie įskaitymą negali būti. Be to, ieškovo atstovė ne tik neišaiškino ieškovui ieškinio reikalavimo pasekmių dėl sprendimo vykdymo, bet ir teisminio proceso metu nepasinaudojo galimybe teikti teismui prašymą atidėti sprendimo dėl kompensacijos už namą vykdymą iki 2 metų arba išdėstyti sprendimo vykdymą. Šiai dienai priteistos kompensacijos sumos neturi, kadangi teisminio proceso metu joks bankas nesuteikinėja neįsiteisėjus sprendimui paskolos. Ieškovas siekė, jog namas liktų jo nuosavybėje, o atsakovei tektų butas, kurio nereikėtų pardavinėti. Ieškovas suprato, kad atsakovei bus naudinga gyventi jai priteisiamame bute, nes jis nebus parduodamas, o ieškovas išlaikys namą, kaip nuosavybę. Tačiau dabartinė situacija yra priešinga, nes ieškovas turi pardavinėti namą, atsakovei lieka butas ir dar ieškovas lieka skolingas atsakovei. Tai pasekmė ieškovo atstovės pozicijos teisme ir atsakovės ir jos atstovės dabartiniai veiksmai, kurie nieko bendro neturi su sąžiningumu ir geros moralės principais. Ieškovas teigė, kad, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą, mato, tai, jog jo namas pagal sprendimą bet kokiu atveju savo verte (nustatyta preliminari rinkos vertė 240 000 Eur) padengia atsakovei priteistą kompensaciją ir teismo sprendimas bet kokiu atveju bus patenkintas atsakovės atžvilgiu. Ieškovas 2025 m. sausio 13 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu suteikti 70 000 Eur paskolą, kuri būtų panaudota kompensacijos išmokėjimui, taip pat ne kartą kreipėsi į bankus (duomenys neskelbtini) dėl paskolų suteikimo. Ieškovas nėra gavęs paskolos ne dėl to, kad kažkokiu būdu siekia vilkinti procesą, o dėl objektyvių priežasčių nepriklausančių šiam momentui nuo jo valios. Be to, pati atsakovė siekia, jog ieškovas iš karto sumokėtų kompensaciją pagal teismo sprendimą, ko pasėkoje ji netektų iš karto teisės naudotis namu. Atsakovė nori kuo ilgiau gyventi ieškovo name, atsakovė po teismo sprendimo yra įgijusi butą, kuriame gali gyventi ir poreikio įsigyti naują nėra. Atsakovės lūkesčiai yra gauti kompensaciją, bet gyventi name ir turėti butą, kurį gali naudoti savo nuožiūra. Ieškovas nori išlaikyti savo turtą ir įvykdyti teismo sprendimą per protingą terminą. Šiuo atveju priimtas sprendimas numato atsakovės teisę neribotai naudotis visa ieškovo nuosavybe, kas prieštarauja konstituciniams asmeninės nuosavybės neliečiamumo pagrindams.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Ž. N. prašė ieškovo patikslintą prašymą atmesti. Atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovas net nenurodo kaip planuoja po 24 mėnesių ar net po 36 mėnesių įvykdyti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos atsakovei sumokėjimo. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis kreipėsi (duomenys neskelbtini) į kredito įstaigas dėl paskolos kredito suteikimo, tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, (duomenys neskelbtini) esančios kredito įstaigos atsisakė tai padaryti. Ieškovas pateikė užpildytą 2025 m. sausio 13 d. paraišką (duomenys neskelbtini), tačiau paraiška nėra patvirtina (pasirašyta) kredito įstaigos, taip pat nėra pateikta duomenų, kad realiai ieškovas šią paraišką pateikė nurodytai kredito įstaigai, todėl šios užpildytos paraiškos pateikimas teismui niekaip nepatvirtina fakto, kad ieškovas kreipėsi į kredito įstaigą. Be to, nėra jokių realių ir konkrečių duomenų, kad ieškovas realiai turi galimybę gauti kreditą, juo labiau, kad byloje pateikti duomenys, jog ieškovui jau ne kartą buvo atsisakyta suteikti kreditą. Kadangi ieškovas neigia įskaitymo tarp šalių buvimą, vadinasi sekant ieškovo pozicija, pastarasis turėtų mokėti atsakovei 114 445,77 Eur dydžio kompensaciją, tačiau paraiškoje kredito įstaigai nurodyta ženkliai mažesnė – tik 70 000 Eur dydžio suma. Ieškovo pateiktoje kredito paraiškoje ieškovo nurodytos pajamos siekia net 4 416 Eur, t. y. beveik dvigubai daugiau nei teigiama teismui. Ieškovo pateiktas prašymas yra pateiktas siekiant panaikinti turto areštą, kad būtų galimybė parduoti turtą tuo pačiu išvengiant kompensacijos atsakovei sumokėjimo. Ieškovas, inicijavęs teisminį procesą, nesąžiningai siekė nuslėpti nuo teismo, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių teise yra įgytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini); teismo proceso metu ieškovas teigė, kad kreipėsi į kredito įstaigas ir kad teismo sprendimu priteisus namą, turės galimybes iš karto išmokėti atsakovei kompensaciją, tuo tarpu su patikslintu prašymu teikiami duomenys patvirtina tai, kad jau vėliausiai 2024 m. liepos mėn. ieškovui buvo žinoma, jog (duomenys neskelbtini) esančios kredito įstaigos neduos ieškovui kredito; prašymo dėl vykdomojo rašto pateikimas ir akivaizdus teismo daugkartinis klaidinimas, kad, neva, nebuvo atliktas tarpusavio pinginių įsipareigojimų įskaitymas. Atsakovė pažymėjo, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kitaip sakant įskaitymas yra vienašalis sandoris, kuriam kitos šalies sutikimo nereikia. Pats ieškovas 2024 m. gruodžio 10 d. sutiko su įskaitymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė ieškovo patikslintą prašymą atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą išmokėti atsakovei 114 445,77 Eur kompensaciją 24 mėnesių terminui arba išdėstyti kompensacijos sumokėjimą 24-36 mėnesių terminui ir atmetė ieškovo prašymą taikyti išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
9. Teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 3 dalį, teismas neturi teisės išdėstyti priteistos kompensacijos, o turi teisę tik atidėti kompensacijos išmokėjimą. Be to, priteistos kompensacijos atidėjimui turi būti visos CK 3.117 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos bei teismų praktikoje nurodomos sąlygos. Teismas sprendė, kad ieškovas po bylos išnagrinėjimo pateiktais procesiniais dokumentais bando kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Byla išnagrinėta teismo posėdžiuose, dalyvaujant pačiam ieškovui, turinčiam profesionalią teisinę pagalbą. Ieškovo ir jo atstovės santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas, spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo, įvertino tiek šalių paaiškinimus, tiek pateiktus įrodymus byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovui teko didesnė turto dalis, taigi, ieškovas žinojo, kad, teismui priteisus didesnę turto dalį, ieškovas turės mokėti kitai bylos šaliai – atsakovei, kompensaciją.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu buvo nustatyta, jog atsakovė ir šalių nepilnametis sūnus naudosis ieškovui po santuokos nutraukimo natūra priteistu gyvenamuoju namu, iki tol, kol jis išmokės atsakovei priteistą už šio nekilnojamojo turto dalį kompensaciją, bet ne ilgiau nei iki šalių nepilnamečio vaiko pilnametystės, kadangi buvo padaryta išvada, jog netenkinus atsakovės prašymo dėl uzufrukto nustatymo, įvertinus vaiko teises ginančios institucijos išvadą, negalima konstatuoti, kad atsakovei su šalių sūnumi likus gyventi bute, šalių sūnaus interesai bus užtikrinti, jog vaiko gyvenamoji aplinka bus tinkama šalių sūnui, įvertinus ir jo amžių, sudarytos sąlygos jam augti ir vystytis. Ieškovas su uzufrukto nustatymu nesutiko, nurodydamas, kad tam nėra būtinybės, nes jis iškarto sumokės kompensaciją.
11. Teismas negalėjo daryti išvados, kad ieškovas, pateikdamas prašymą, šiuo atveju pateikė ir adekvatų prievolės užtikrinimą. Ieškovas nurodo, jog 2025 m. sausio 13 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu suteikti 70 000 Eur paskolą, kuri būtų panaudota kompensacijos išmokėjimui ir pateikė užpildytą prašymo dėl kredito gavimo formą. Tačiau, ieškovas nepateikė įrodymų, kad toks prašymas yra pateiktas nurodytai kredito įstaigai. Ieškovas taip pat nepateikė banko / kredito įstaigų (duomenys neskelbtini) oficialių duomenų, atsakymų, per kiek laiko galėtų būti suteiktas kreditas ir ar apskritai būtų suteiktas finansavimas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog būtų pradėjęs namo pardavimo procesą. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovas įrodymais nepatvirtina aplinkybės, jog jo materialinė padėtis yra bloga. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nemoka jam priteistos kompensacijos, tačiau paties ieškovo prašymu yra jos atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad patenkinus ieškovo prašymą, sprendimo vykdymas užsitęstų mažiausiai dvejus metus laiko ir tokiu būdu neproporcingai būtų pažeisti ne tik atsakovės interesai ir teisėti lūkesčiai, bet ir šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai. Teismas sutiko ir su atsakovės argumentu, kad patenkinus ieškovo prašymą, ir suėjus ieškovo prašomam nustatyti prievolės atidėjimo terminui, šalių sūnus jau bus pilnametis, atsakovė ne tik negautų iš ieškovo sprendimu priteistos kompensacijos, bet ir neturėtų teisinio pagrindo gyventi gyvenamajame name.
12. Teismui netenkinus ieškovo prašymo atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą išmokėti atsakovei 114 445,77 Eur kompensaciją 24 mėnesių terminui arba išdėstyti kompensacijos sumokėjimą 24-36 mėnesių terminui, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus pagal antstolio G. J. 2024 m. gruodžio 30 d. turto arešto aktą Nr. S-24-91-47985.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovas Ž. N. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai apribotos konstitucinės ieškovo nuosavybės teisės, o atsakovei su sūnumi nepagrįstai suteikiama galimybė neteisėtai naudotis visu ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu iki vaiko pilnametystės. Teismas, priimdamas sprendimą, nenustatė, kuria ieškovo namo nuosavybės dalimi turi teisę naudotis atsakovė ir taip pažeidė jo teises. Be to, nesant sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, taip pat yra pažeidžiami ieškovo interesai. Ieškovas prašė teismo atidėti sprendimo vykdymą šioje dalyje dėl 110 993,22 Eur kompensacijos išmokėjimo (ieškovas kitas kompensacijas pasiryžęs sumokėti pagal teismo sprendimą) dviem metams, kad gauti paskolą ir sukaupti reikiamą pinigų sumą sprendimo įvykdymui.
13.2. Ieškovas, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą, mato tai, kad jo turtas-namas pagal sprendimą bet kokiu atveju savo verte (nustatyta preliminari rinkos vertė 240 000 Eur) padengia atsakovei priteistą kompensaciją ir teismo sprendimas bet kokiu atveju bus patenkintas atsakovės atžvilgiu. Tačiau tai galima padaryti be priverstinio turto išvaržymo. Ieškovas buvo nurodęs, kad jau kreipėsi į bankus dėl paskolos, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui galės sumokėti atsakovei kompensaciją, tačiau jis neturėjo informacijos iš bankų rašytine forma, kurie nesuteikė paskolos, kol nebus išnagrinėta byla, t. y. pokalbiai vyko žodžiu ir bankai nežinojo koks turtas bus priteistas ieškovui, todėl net nesprendė tokios galimybės formaliai. Ieškovas neturėjo galimybės išspręsti šią problemą, kad teismui tenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimus, turėtų galimybę sumokėti jai kompensaciją dėl esamos situacijos, o jo atstovė nepaaiškino jam tokio reikalavimo ir sprendimo pasekmių jau minėtos situacijos apimtyje.
13.3. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomais argumentais, kad ieškovas po bylos išnagrinėjimo pateiktais procesiniais dokumentais bando kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ieškovas paaiškino, kodėl susidarė tokia situacija nepriklausomai, kad byla išnagrinėta teismo posėdžiuose dalyvaujant pačiam ieškovui, turinčiam profesionalią teisinę pagalbą, kuri nebuvo jau tokia profesionali, kaip turėtų būti. Nors ieškovo ir jo atstovės santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau ieškovas privalėjo paaiškinti tai, kas yra akivaizdu. Faktas yra tas, kad atsakovei vis tiek bus sumokėta kompensacija, tik tai galima padaryti ieškovui neprarandant turto, kaip savo nuosavybės. Ieškovas iš dalies sutinka su teismo motyvais, kad nagrinėjamu atveju ieškovui teko didesnė turto dalis, taigi, ieškovas žinojo, jog teismui priteisus didesnę turto dalį jis turės mokėti kitai bylos šaliai – atsakovei kompensaciją. Tačiau ieškovas nesuprato, kad turės mokėti kompensaciją nedelsiant, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes priešingu atveju nebūtų reiškęs tokio reikalavimo.
13.4. Ieškovas nurodo, kad priverstinio vykdymo metu, atlikus turto pardavimą, atsakovė nedelsiant netenka teisės naudotis svetimu turtu ir tuo pačiu jai bei sūnui teks bet kokiu atveju gyventi savo bute, kas, anot pirmosios instancijos teismo, neleidžia konstatuoti, jog atsakovei su šalių sūnumi likus gyventi bute, šalių sūnaus interesai bus užtikrinti, jog vaiko gyvenamoji aplinka bus tinkama šalių sūnui, įvertinus ir jo amžių, sudarytos sąlygos jam augti ir vystytis. Atsakovei negalima buvo suteikti uzufruktą ieškovo turtui, nes jai lieka butas, kuriame ji gali gyventi kartu su sūnumi. Ieškovas nesakė teisminio nagrinėjimo metu, kad jis iš karto sumokės kompensaciją. Jis gali sumokėti kompensaciją iš karto, kai gaus banko paskolą. Ieškovas yra suinteresuotas gauti banko paskolą padengti kompensaciją, išlaikant turtą natūra. Teismo nutarties prasmė – priversti vykdyti teismo sprendimą, su antstolio pagalba parduodant turtą. Patenkinus ieškovo prašymą, būtų galima pasiekti šalių interesų pusiausvyrą, o ne tik formalų sprendimo vykdymą.
Atsiliepimas
14. Atsakovė Ž. N. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir prijungti prie civilinės bylos pateiktus naujus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 7 d. Ieškovas sprendimo neginčijo apeliacine tvarka, vadinasi, sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu. Taigi sprendimas yra privalomas tiek ieškovui, tiek ir atsakovei, todėl turi būti vykdomas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovo ir jo atstovės santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pagrįstai atmetė ieškovo argumentus apie tariamą ieškovo atstovės netinkamą pareigų atlikimą.
14.2. Kadangi galimybė atidėti terminą kompensacijai už sutuoktiniui tekusią didesnę turto dalį sumokėti CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra siejama su reikalavimu pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas, gavęs šalies prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą (ar, kaip nagrinėjamoje byloje, jį išdėstyti), turi įvertinti, ar tokį prašymą pareiškusi šalis įvykdė minėtą reikalavimą ir pateikė prievolės įvykdymo užtikrinimą. Taigi, pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, teismas neturi teisės išdėstyti priteistos kompensacijos, o turi teisę tik atidėti kompensacijos išmokėjimą, be to, priteistos kompensacijos atidėjimui turi būti visos CK 3.117 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos bei teismų praktikoje nurodomos sąlygos. Šiuo atveju ieškovo prašymas neatitinka CK 3.117 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino.
14.3. Ieškovas ne tik nėra pateikęs prievolės užtikrinimo, bet ir jokių realių įrodymų, kaip ir kokiu būdu bei kada jis įvykdys savo įsipareigojimus atsakovei. Visi esantys duomenys patvirtina tik tai, kad ieškovas net neturi galimybės gauti kredito, o prašymas buvo pateiktas siekiant ne sudaryti galimybes realiai įvykdyti įsipareigojimą, o panaikinti turto areštą, kad būtų galimybė parduoti turtą tuo pačiu išvengiant kompensacijos atsakovei sumokėjimo.
14.4. Sprendimu teismas, priteisdamas turtą ieškovui, įpareigojo jį asmeniškai mokėti kreditą pagal kredito sutartį, nekeičiant solidariosios prievolės. Tačiau ieškovas nevykdo šios prievolės, dėl ko piniginės sumos nuskaitomos nuo atsakovės banko sąskaitos – kitaip sakant, atsakovė yra priversta vykdyti ieškovo įsipareigojimą bankui. Akivaizdu, kad tenkinus atskirąjį skundą būtų sukurta aiškiai nesąžininga ir neteisėta situacija – atsakovė ne tik kad negautų ilgą laiką piniginių lėšų, tačiau privalėtų vykdyti ieškovo įsipareigojimus bankui.
Šalies argumentai
14.5. Ieškovas melagingai nurodo, kad, netenkinus jo prašymo, bus pažeistos jo turtinės teisės, nes vykdant priverstinį išieškojimą, bus parduotas turtas. Tačiau ieškovui yra gerai žinoma, kad 2025 m. sausio 21 d. antstolis G. J. priėmė patvarkymą dėl skolininko skundo Nr. S-25-91-2657, iš kurio matyti, kad priešingai nei teigia ieškovas, turtas negali būti parduodamas iš varžytinių, nes turtas yra įkeistas kreditoriui bankui pagal 2008 m. sausio 15 d. sudarytą kredito sutartį ir bankas nesutiko turto pardavimu iš varžytinių. Antstolio taikomas turto areštas yra vienintelė atsakovės garantija, kad ieškovas be jos žinios turto negalės parduoti, o pinigus, gautus iš turto pardavimo, pasisavins, išvengdamas kompensacijos sumokėjimo atsakovei.
14.6. Pirmosios instancijos teismas išdavė ieškovui vykdomąjį raštą, antstolio G. J. pateikti duomenys teismui patvirtina, kad ieškovas kreipėsi dėl priverstinio išieškojimo. Vykdomojo rašto išdavimas esant rašytiniam abipusiam susitarimui dėl įskaitymo, dėl ko iš atsakovės bus išieškomos piniginės lėšos, tuo pačiu metu ieškovui nevykdant savo įsipareigojimų – yra esminis ir pakankamas pagrindas atmesti jo prašymą, nes akivaizdžiai bus pažeistos atsakovės teisės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo, bei atsakovei teismo sprendimu priteistos kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo arba jos sumokėjimo termino išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu, nutraukus tarp ieškovo (apelianto) Ž. N. ir atsakovės Ž. N. sudarytą santuoką, be kita ko, iš ieškovo atsakovės naudai buvo priteista iš viso 114 445,77 Eur dydžio kompensacija, už ieškovui atitenkantį didesnės vertės turtą. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo išdėstymo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus ir priimti nutartį atidėti sprendimą išmokėti atsakovei 114 445,77 Eur kompensaciją 24 mėnesių terminui arba išdėstyti kompensacijos sumokėjimą 24-36 mėnesių terminui. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą išmokėti atsakovei 114 445,77 Eur kompensaciją arba išdėstyti kompensacijos sumokėjimą, skundžiama nutartimi ieškovo patikslintą prašymą atmetė, atitinkamai, buvo atmestas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo. Ieškovas, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydamas ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba jo išdėstymo patenkinti.
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei Ž. N. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo pagrindu 2024 m. gruodžio 10 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-948-637/2024 dėl bendros 114 445,77 Eur dydžio kompensacijos išieškojimo iš atsakovo Ž. N.. Šio vykdomojo rašo pagrindu antstolio G. J. kontoroje 2024 m. gruodžio 13 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0091/24/01966. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2025 m. sausio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-25-91-15123, vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas – visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; patvarkyme taip pat nurodyta, kad: 2025 m. vasario 7 d. buvo pervesta 9 647,32 Eur; 2025 m. kovo 2 d. pervesta 7 820,51 Eur; 2025 m. kovo 5 d. patvarkymu dėl priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo, atsižvelgiant į antstolės V. D. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0004/25/00159 išieškotinas sumas, vykdomojoje byloje Nr. 0091/24/01966 įskaitytos priešpriešines išieškotinos sumos pagal vykdomuosius dokumentus tarp Ž. N. ir Ž. N., bendroje sumoje 16 479,79 Eur; 2025 m. kovo 26 d. pervesta 1 235,43 Eur; 2025 m. balandžio 9 d. pervesta 67 095,03 Eur. Vykdomasis dokumentas 2025 m. gegužės 14 d. Nr. e2-948-637/2024 grąžintas Klaipėdos apylinkės teismui.
19. Išdėstytos aplinkybes patvirtina faktą, kad nagrinėjamu atveju išnyko apeliacijos objektas, kadangi teismo sprendimas dėl atsakovei iš ieškovo priteistos 114 445,77 Eur dydžio kompensacijos šiuo metu jau yra įvykdytas, vykdomoji byla yra nutraukta ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas jį išdavusiam teismui, todėl atskirojo skundo nagrinėjimas dėl šio sprendimo atidėjimo arba jo išdėstymo, atitinkamai, ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo, šiuo konkrečiu atveju nebetenka prasmės.
20. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje yra susiklosčiusi procesinė situacija, kai išnyko bet kokia atskirojo skundo patenkinimo (skundžiamos nutarties panaikinimo) galimybė, atitinkamai – nebeliko ir atskirojo skundo nagrinėjimo tikslo, nes apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis negali sukelti teisinių padarinių nei ieškovui, nei kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad išnyko apeliacijos objektas, todėl apeliacinis procesas pagal ieškovo Ž. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties nutraukiamas, nevertinant atskirojo skundo argumentų (CPK 315 straipsnio 2 dalis 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas nutrauktas, nustačius, kad išnyko apeliacijos objektas. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, įvertinant šalių procesinį elgesį viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios apeliacinio proceso nutraukimą, taip pat priežastys, dėl kurių jos susidarė. Šalys nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
23. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas 2025 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu už atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties yra sumokėjęs 22 Eur žyminį mokestį. Dėl to, nutraukus apeliacinį procesą, žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui – ieškovui Ž. N. (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 302 straipsnis, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nesusidaro, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nėra priteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338-339 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo Ž. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties.
Grąžinti ieškovui Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už atskirąjį skundą 2025 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.