- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- N-575-2750-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01523-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi R. G. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2010 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. F 514623 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jai už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) už 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda R. G. buvo paskirta už tai, kad ji 2010 m. spalio 15 d., 15 val. 36 min., Oslo-Šiltnamių g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Nissan Almera Tino“ ir apsisukinėdama ne sankryžoje, nedavė kelio automobiliui „VW Passat“, važiuojančiam priešinga kryptimi, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 114 punkto reikalavimus. Nurodė, jog R. G. skundu pirmosios instancijos teismui neigė, kad ji apsisukdama ne sankryžoje nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui ir teigė, kad eismo įvykis įvyko dėl kito automobilio vairuotojo kaltės, o būtent dėl to, kad jis važiavo, viršydamas leistiną greitį. Pažymėjo, jog išanalizavus bei įvertinus bylos šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, avarijos vietos schemoje užfiksuotą eismo įvykyje dalyvavusių abiejų lengvųjų automobilių padėtį po avarijos, šių automobilių apgadinimų pobūdį, susidūrimo mechanizmą, duomenis apie automobilių gabaritus, kelio bei kitus matmenis, darytina išvada, kad R. G. nevykdė KET 114 punkto reikalavimų. Pridūrė, jog kito automobilio vairuotojo veiksmai, nepaisant R. G. teiginių, KET reikalavimams neprieštaravo, eismo įvykio kilimo neįtakojo bei nesąlygojo, o eismo įvykis kilo dėl jos kaltės, nes ji, sukdama į kairę, (apsisukdama) ne sankryžoje, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau apsisukinėti pradėjo neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu. Pažymėjo, kad administracinė nuobauda R. G. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą pagrįstai paskirta įstatymo nustatytos sankcijos ribose.
II.
R. G., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 31 – 32), kuriuo prašo skirti eismo įvykio ekspertizę automobilio „VW Passat“ greičiui nustatyti, o ją dėl eismo įvykio pripažinti nekalta ir panaikinti Institucijos Nutarimą bei bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo „VW Passat“ stabdymo kelio (28 m) bei neskyrė eismo įvykio ekspertizės. Mano, jog „VW Passat“ automobilio vairuotojas važiavo greičiau negu leistina ir tai sukėlė eismo įvykį. Teigia, jog teismas net nebandė aiškintis to, jog jei „VW Passat“ automobilio vairuotojas būtų važiavęs leistinu 40 km/h greičiu, kaip teigia jis pats, tai jis savo automobilį būtų sustabdęs dar apsisukimo vietoje. Pažymi, jog ji vairavo atsakingai, nes automobilyje su ja kartu važiavo du mažamečiai vaikai ir vyras, o ji apsisukinėdama teisingai įvertino situaciją, nes tamsios spalvos automobilį matė maždaug už 100 m. Mano, jog teismas neteisingai įvertino tą jos teiginį, kad „automobilio „VW Passat“ ji nematė, o vėliau sakė, kad automobilis važiavo jai iš paskos ir apsisukinėjo bei vėliau atsitrenkė į jos automobilį“, nes teisme jos klausė konkrečiai patvirtinti, ar ji matė būtent tą „VW Passat“ automobilį už 100 m, o ji teigė, kad matė automobilį už 100 m, bet tai buvo per didelis atstumas, kad ji patvirtintų automobilio markę. Teigia, jog ji negali pasakyti, ar eismo įvykį sukėlė „VW Passat“ automobilis, buvęs už 100 m ir viršydamas greitį, ar tai įvyko staiga jam persirikiavus iš pirmos juostos į antrą, nes atlikus apsisukimą ji didino greitį, žiūrėdama į priekį. Pabrėžia, jog „VW Passat“ automobilio vairuotojas meluoja, teigdamas, jog važiavo neviršydamas 40 km/h greičio, bei neteisingai nurodo, kad ji prieš manevruodama net nebuvo sustojusi. Teigia, jog tai, kad ji prieš atliekant manevrą buvo sustojusi ir stovėjo, gali patvirtinti kartu važiavęs liudytojas J. G..
R. G. prie bylos taip prašo prijungti 2011 m. sausio 3 d. Dr. V. M. įmonės (duomenys neskelbtini) atliktą Specialisto išvadą MV 2011-01 (toliau – ir Specialisto išvada), kurioje, be kita ko, pateikiama išvada, jog nagrinėjamo eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi laikytini „VW Passat“ automobilio vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai, t. y. tai, kad jis prieš eismo įvykį, keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo 90 km/h, tuo ženkliai viršydamas leistiną 40 km/h greitį, dėl ko susidūrė su R. G. vairuojamu „Nissan Almera Tino“ automobiliu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į R. G. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubausta R. G., inter alia numatė (pažeidimo padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija), jog KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą KET pažeidimą; antra, kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-639/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad būtent R. G. KET 114 punkto, kuris numato, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms, nesilaikymas sąlygojo eismo įvykio kilimą, su kuo ji nesutinka, teigdama, kad ji kalta padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą buvo pripažinta nepagrįstai, o eismo įvykio atsiradimą sąlygojo neleistini kito vairuotojo veiksmai, t. y. „VW Passat“ automobilio vairuotojo greičio viršijimas, tačiau teismas šio fakto neanalizavo.
Savo teiginiams pagrįsti R. G. su apeliaciniu skundu taip pat pateikė Specialisto išvadą, kurioje konstatuojama, jog 2010 m. spalio 15 d. eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi laikytini ne jos, o „VW Passat“ automobilio vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai, t. y. tai, kad jis prieš eismo įvykį, keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo 90 km/h, tuo ženkliai viršydamas leistiną 40 km/h greitį.
Pažymėtina, jog specialisto išvada (paaiškinimai) yra leistina įrodinėjimo priemonė (ATPK 256 straipsnio 2 dalis), tačiau joks įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl ir specialisto išvada vertintina kitų įrodymų kontekste pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Išanalizavus byloje pateiktą R. G. Specialisto išvadą, matyti, jog šio ekspertinio tyrimo rezultatas iš esmės skiriasi nuo Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateikto situacijos vertinimo ir yra akivaizdžiai išsamesnis: ši išvada pagrįsta detaliais techniniais skaičiavimais, o patį tyrimą atliko specialistas – technikos mokslų daktaras V. M., turintis eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją ir praktinę darbo patirtį nuo 1993 m., jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. Tuo tarpu kitų duomenų, leidžiančių abejoti šios Specialisto išvados objektyvumu, teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgus į tai, bei minėtą faktą, kad eismo įvykio kilimo priežastimi šioje Specialisto išvadoje įvardijamas „VW Passat“ automobilio vairuotojo KET pažeidimas – ženklus leistino greičio viršijimas, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl R. G. kaltės minėto pažeidimo padarymu, t. y. dėl to, ar tarp jos KET 114 punkto pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai prieštaringi, o apeliacinės instancijos teismui, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva, buvo pateikti nauji duomenys, teisėjų kolegija vertina, kad bylą, siekiant įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, yra tikslinga grąžinti nagrinėti iš naujo. Konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis yra naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.