Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2022-05-11 · Administracinė byla Nr. eA-2320-881/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
eA-2320-881/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00038-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Vilija Mikuckienė (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
C. L.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2320-881/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00038-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 9.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas C. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pilietis. Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes priklausė valdančiajai partijai „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) liaudies susivienijimo organizacijai. Teigė, kad jį persekioja dabartinė vyriausybė, jo atžvilgiu 2019 m. buvo išduotas arešto orderis, kuriame nurodyta, jog dėl jo kaltės žuvo daug žmonių ir kad jis perdavė informaciją (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus jam gresia mirties bausmė. Pažymėjo, kad buvo (duomenys neskelbtini) kariuomenės kareivis, kai atsitiktinai išgirdo vado pokalbį su nepažįstamu žmogumi. Suprato, kad vadas iš (duomenys neskelbtini)gavo didelę sumą pinigų, skirtų finansuoti ir skatinti teroristinę veiklą. Kai vadas suprato, jog pareiškėjas girdėjo pokalbį, pakvietė į kabinetą, siūlė pinigų ir bendradarbiauti, tačiau pareiškėjas atsisakė, dėl to vadas ketino jį nužudyti, abu susikovė. Po to pareiškėjas slapstėsi miške, vėliau išvyko pas draugą prie (duomenys neskelbtini) miesto, ten gyveno iki 2020 m., kol neišaiškėjo jo gyvenamoji vieta. Buvo priverstas bėgti pas draugą į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iš pastarojo lėšų. Pabėgo iš kilmės valstybės, nes kentėjo, jam reikia pagalbos ir prieglobsčio.

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė.

4. Nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, pareiškėjas nurodė, kad prašė užtikrinti tiesioginį ir betarpišką skundo nagrinėjimą, tačiau atsakovas nenurodė, kodėl nusprendė nesuteikti jam teisės dalyvauti nagrinėjant skundą.

5. Nurodė atsakovui konkrečias individualias aplinkybes, politines ir karines priežastis, dėl kurių siekia prieglobsčio. Buvo neteisingai apkaltintas pardavęs informaciją, patyrė grasinimus ir persekiojimą. Dėl neteisingų kaltinimų jam realiai gresia mirties bausmė. Jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, jog (duomenys neskelbtini) dėl politinių motyvų patiriami grasinimai ir agresija, kyla reali grėsmė gyvybei. Aplinkybė, kad negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus, smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės rizikos. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, tačiau atsakovas jų neįvertino, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

6. Komisija sprendime nepasisakė dėl motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti. Argumentavo tik tuo, kad sprendimai yra teisėti, o jis neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien tai neturėtų sukelti sunkių padarinių, nes valstybės sieną kirto siekdamas prašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

Atsiliepimas

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių kitų grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, jog vien dėl buvimo teritorijoje pareiškėjui galėtų kilti reali rimta žala. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

10. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkto panaikinimo buvo atmestas; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. vykusios apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, buvęs kariškis, paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) mieste. Neturi jokio dokumento, nes karių dokumentus, siunčiant į misijas, paima, todėl pasas liko (duomenys neskelbtini). Priklausė valdančiajai partijai „(duomenys neskelbtini)“, t. y. (duomenys neskelbtini) liaudies susivienijimo organizacijai. Jį persekioja dabartinė Vyriausybė, 2019 m. išduotas arešto orderis, kuriame nurodyta, kad dėl jo kaltės žuvo daug žmonių, kad jis perdavė informaciją (duomenys neskelbtini). Pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus jam gresia mirties bausmė.

12. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu bei teismo posėdyje duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą aktualią informaciją, teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjas akivaizdžiai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jo prieglobsčio prašymą. Bylos duomenys įrodo, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nekonkretizavo esminių aplinkybių. Teismui visapusiškai ir objektyviai ištyrus bylos medžiagą, nekilo pagrįstų abejonių, jog atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai. Atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas, ištyręs situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, nustatė, jog smurtiniai veiksmai dažniausiai naudojami tik prieš asmenis, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai. Pareiškėjas neužima nė vienos iš šių išvardintų pozicijų. Taip pat pareiškėjas rašytiniais įrodymais nepagrindė ir skundo argumento, kad jo sulaikymui buvo išduotas arešto orderis. Prieglobsčio prašytojas aiškino, kad kilmės šalyje kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, tačiau teisininkas ją teikti atsisakė. Dėl kokių priežasčių advokatas atsisakė teikti konsultaciją, pareiškėjas nenurodė. Teismas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojas abstrakčiai išdėstė prieglobsčio suteikimo aplinkybes, bet jų nepagrindė neginčijamais įrodymais, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog nurodytos išvykimo iš kilmės šalies priežastys yra susijusios su pagrįsta baime, kad grąžinus jį į (duomenys neskelbtini), kiltų reali grėsmė laisvei ir gyvybei.

14. Teismas sprendė, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, jog atsakovas, spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę, tinkamai įvertino individualias grėsmes ir nustatė, kad šiuo metu beatodairiškas smurtas pareiškėjo gyventoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Susipažinęs su atsakovo surinktais duomenimis apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, bei tai, kad jis nepateikė konkrečios informacijos, leidžiančios manyti, jog reikalinga tarptautinė apsauga nuo (duomenys neskelbtini) gresiančio persekiojimo, teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Prieglobsčio prašytojas nurodė apie neva 2019 m. išduotą arešto orderį, tačiau į Europą jis išvyko tik po dviejų metų, o ne iš karto, pajutęs kylančią grėsmę gyvybei. Ši aplinkybė leidžia abejoti, ar tokia grėsmė realiai kilo jo nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

15. Teismas kritiškai vertino ir skundo teiginius, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją. Atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), pats pareiškėjas priešingų aplinkybių nenurodė, todėl abstraktūs skundo teiginiai yra nepagrįsti.

16. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad buvo pažeista jo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė išskirtinių argumentų, jog šiuo atveju turėjo būti daroma išimtis ir skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Taip pat teismas nenustatė, kad buvo tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami tokie teisės klausimai, kurių negalima tinkamai išspręsti remiantis surinkta rašytine medžiaga. Byla teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip prieglobsčio prašytojui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių.

17. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento sprendimo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, pritarė, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl pagrįstai nuspręsta vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Kita vertus, teismas nurodė, kad nesutinka su išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui, todėl nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Įvertinus tai, kad prieglobsčio prašytojui pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (pakeistas iš 5 metų) nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, prieglobsčio prašytojo duomenis, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II.

Šalies argumentai

18. Pareiškėjas C. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20. Pareiškėjo įsitikinimu, valstybės kilmės informacija sutampa su jo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais, bei patvirtina pareiškėjui kylančią individualią grėsmę dėl šalyje vykstančio karinio konflikto.

21. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos, kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

22. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, tokiu būdu netinkamai taikydamas 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62–63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Be to, tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis. Atsakovas neišsamiai įvertino pareiškėjo nurodytus prieglobsčio prašymo motyvus, surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

23. Taip pat nurodė, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

Atsiliepimas

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas nebuvo pripažintas patikimu įrodymu. Pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, į patikslinančius klausimus pareiškėjas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški arba į klausimus buvo atsakoma prieštaringai, klausimus teko kartoti kelis kartus. Pareiškėjo istorija nėra nei pagrįsta kitais (be pasakojimų) įrodymais, nei savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina. Vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs, nedetalūs ir migloti, pareiškėjo pasakojimas apie grasinimą nužudyti, pagrįstai buvo vertinamas kritiškai bei savaime nebuvo pripažįstamas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Atsižvelgiant į tai, nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleido identifikuoti tariamo pareiškėjo persekiotojo ar jo tikėtinų motyvų bei tikslų persekioti / areštuoti pareiškėją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V.

29. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

30. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

31. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

32. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

35. Remiantis Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Taip pat EŽTT yra pažymėjęs, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas kad (EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94).

36. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

37. Pagal Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

38. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

39. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jis priklausė valdančiajai partijai „(duomenys neskelbtini)“, t. y. (duomenys neskelbtini) liaudies susivienijimo organizacijai. Teigia, kad jį persekioja dabartinė Vyriausybė, 2019 m. išduotas arešto orderis. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra kariškis ir atsitiktinai išgirdo vado pokalbį, kuris neteisėtai gavo didelę sumą iš (duomenys neskelbtini). Tai supratęs vadas jį užpuolė, norėjo nužudyti, todėl pareiškėjas pabėgo į mišką, kur laikinai slapstėsi. Po to išvyko pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) miestą, kur gyveno iki 2020 m., bet vėliau pabėgo į (duomenys neskelbtini). Mano, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo nesaugu, nes iš pažįstamų kariuomenėje sužinojo, jog į (duomenys neskelbtini) buvo siunčiama slapta tarnyba jį surasti.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi sprendimo turinį, nustatė, kad Migracijos departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai. Pareiškėjas apklausos metu į visus Migracijos departamento darbuotojo klausimus atsakinėjo pakankamai detaliai, tačiau Migracijos departamento darbuotojas 2021 m. lapkričio 19 d. apklausos metu uždavinėjo tokius klausimus, kuriais siekė ne iš tiesų išsiaiškinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes, bet tokius klausimus, į kuriuos pareiškėjas atsakydamas susipainiotų, ką vėliau atsakovas galėtų įvertinti kaip pasakojimo trūkumą, nedetalumą. Pareiškėjo mintys iš esmės būdavo nutraukiamos, teigiant, kad „ne to jo klausiama“, sukuriant baugią ir nesaugią aplinką, neleidžiant pareiškėjui papasakoti, jo manymu, svarbias aplinkybes. Negana to, pareiškėjas apklausos metu teigė, kad 2019 m. buvo išduotas jo arešto orderis, jog jis turi šio orderio nuotrauką, tačiau pareiškėjui nebuvo pasiūlyta šią nuotrauką pateikti, sprendime arešto orderis nėra įvertintas, formaliai konstatuojant, kad tyrimo metu informacijos ir pasakojimo įrodymų nepateikta. Tai, kad Migracijos departamento atstovas nebuvo nusiteikęs aiškintis pareiškėjo nurodomų aplinkybių, pagrindžia ir tai, jog pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdžio metu teigė, kad „Migracijos departamento darbuotojas buvo blogos nuotaikos, ko gero, nes tuo metu, kai aš jam pasakiau, kad aš turiu įrodymus, kuriuos galiu pateikti, jis nutraukė apklausą, pasakydamas, jog turi dar apklausti 25 asmenis“. Teisėjų kolegiją, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, duotus 2022 m. kovo 2 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, neturi pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl vykusios apklausos, nes tai iš esmės patvirtina ir byloje pateikta 2021 m. lapkričio 19 d. vykusios pareiškėjo apklausos transkripcija. Be kita ko, pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad nuotrauką jis siuntė atsakovui, tačiau tokio įrodymo byloje nėra, o atsakovo atstovė, dalyvavusi teismo posėdyje, tik nurodė, kad jie tokio įrodymo negavo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjo pirminiame prašyme dėl prieglobsčio nurodytos aplinkybės skiriasi nuo vėliau nurodytų aplinkybių (dėl tarnavimo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kariuomenei), tačiau nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nedėjo jokių pastangų, kad šie neaiškumai būtų pašalinti, tokį faktą tiesiog panaudojant kaip argumentą, jog pareiškėjo pasakojimas yra su trūkumais. Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pareiškėjo prašymas buvo įvertintas netinkamai, nevisapusiškai, tokiu būdu pažeidžiant Tvarkos aprašo 89 punkte numatytą Migracijos departamento pareigą bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju bei sudaryti sąlygas pateikti paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) prieglobsčio prašytojo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų.

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas priimtas neįvertinus ir neištyrus visų pareiškėjo prašymo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir jo pateiktų duomenų, ginčijamas sprendimas grindžiamas abstraktaus pobūdžio argumentais, nepateikiant detalesnio pareiškėjo nurodytų individualių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimo. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti aplinkybės dėl pareiškėjo nurodomo arešto orderio, jį tinkamai įvertinti, ar tai realus dokumentas, ar iš tiesų pareiškėju gresia bausmė, jei taip – už kokius nusikaltimus ir kokia konkreti bausmė gresia.

43. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo atvejis turi būti įvertintas itin detaliai ir dėl viešai skelbiamos informacijos apie šiuo metu (duomenys neskelbtini) susidariusią situaciją. Dar 2017 m. rugsėjo mėn. protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą ir tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės ((duomenys neskelbtini)), o Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo departamentas dar visai neseniai dėl (duomenys neskelbtini) susiklosčiusios situacijos suteikė laikinąjį apsaugos statusą, t. y. aštuoniolikai mėnesių sustabdė (duomenys neskelbtini) piliečių deportaciją ((duomenys neskelbtini)).

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti teisiškai svarbių aplinkybių, tinkamai neatliko apklausos bei nesudarė pareiškėjui galimybės pateikti įrodymus dėl galimai jam gresiančio sulaikymo kilmės valstybėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje. Todėl daroma išvada, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko tyrimo, neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, atsižvelgiant į tai skundžiamas Migracijos departamento sprendimas panaikinamas kaip neteisėtas, kadangi priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. Teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad Migracijos departamento sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai panaikinami, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo C. L. apeliacinį skundą tekinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo C. L. skundą tenkinti; panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo C. L. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Vilija MikuckienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė