- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-11
- Bylos Nr.
- ATP-451-350/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01816-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- B. Ž.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Rita Bilevičienė Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-451-350/2014
2014 m. lapkričio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto B. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-08 nutarimu, B. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą nubaustas 100 Lt bauda už tai, kad jis 2014-06-08 apie 21.50 val. viešoje vietoje, Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, žemino ir įžeidinėjo V. Š. ir tokiais veiksmais trikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
B. Ž. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimą panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, arba grąžinti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nedetalizavo pažeidimo sudėties, nenurodė, kokiais įrodymais grindžiamos išvados ir priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nenustatė, kokiais konkrečiais necenzūriniais žodžiais jis neva įžeidė ir pažemino V. Š., neįvertino, ar jo tariamai išsakyti žodžiai yra įžeidžiantys ir necenzūriniai, nemotyvavo, kokia konkrečiai veika jis pažeidė viešąją tvarką.
Teigia, kad V. Š. neįžeidinėjo ir nekoneveikė, necenzūrinių žodžių nevartojo, priešingai, ramino ją sakydamas, „ko kimbi prie visų kaip sparva, kad visiems įgelti“, nes ji pati kėlė triukšmą kieme ir grasino susidorojimu. Lygindamas ją su vabzdžiu, įžeisti nenorėjo. Ir tokias jo nurodomas aplinkybes patvirtina rašytinė medžiaga bei L. G., R. G., D. Š. parodymai. Nežiūrint į tai, teismas išskirtinai vadovavosi tik nukentėjusios (suinteresuoto asmens ) ir jos parodymus tariamai patvirtinančiais pažįstamos V. D. parodymais ir nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Be to, nukentėjusios ir liudytojos V. D. nurodomas pažeidimo padarymo laikas – 19-20 val., neatitinka byloje nustatytų duomenų (pranešimo fiksavimo pažyma, liudytojų ir jo paties parodymai). Be to, pažeidėjas teigia, kad aptariamo įvykio metu nei jis, nei kartu su juo buvę liudytojai nematė ten V. D., o ji pati nurodė, kad taip vėlai – apie 22 val. eiti į šalia namo esantį tvartą ji negalėjo, vadinasi, jos ten nurodomu laiku ir nebuvo.
Pažymi, kad byloje apklausti liudytojai L. G., D. Š., R. G. teigė, kad būtent V. Š. kėlė triukšmą – garsiai šaukė ant B. Ž. ir jį koneveikė, jie negirdėjo, kad B. Ž. kalbėtų pakeltu tonu ar ką įžeidinėtų, tačiau teismas šiais jų parodymais nesirėmė, vertino kritiškai, vadovavosi išskirtinai nukentėjusios ir liudytojos V. D. parodymais.
Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad savo kaltę jis neigia, byloje nėra neginčytinų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o visos abejonės turi būti vertintinos jo naudai, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į B. Ž. apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariatas (toliau Institucija) su B. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka, jo skundą prašo atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių B. Ž. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.
ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką.
Pagal viešosios vietos interpretaciją – viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų.
Kaip jau minėta, B. Ž. nubaustas už tai, kad 2014-06-08 apie 21.50 val. Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, žemino ir įžeidinėjo V. Š. ir tokiais veiksmais trikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir neginčytina, kad protokole aprašomas įvykis vyko viešojoje vietoje.
Tiek B. Ž., tiek V. Š. nurodė, jog 2014-06-08 konfliktinė situacija tarp jų kilo dėl to, kad V. Š. yra įskundusi B. Ž. dėl neteisėtai nupjauto medžio ir už tai jis buvo nubaustas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik nukentėjusios V. Š. ir liudytojos V. D. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie įrodymai nėra pakankami neginčytinai pagrįsti B. Ž. kaltę, padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusios parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Pirminiame paaiškinime V. Š. nurodė, kad B. Ž. garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, pavadino ją „akmenine šliundra“. Apklausiama pirmosios instancijos teisme V. Š. teigė, kad būnant prie daugiabučio namo B. Ž. užsipuolė ją, ėmė keikti necenzūriniais žodžiais, išvadino „akmenine šliundra“, „p....“ (moteriškos lyties organu), grasino susidoroti, todėl ji pasijuto įžeista ir įskaudinta, dėl ko iš karto paskambino į policiją.
Tuo tarpu B. Ž. viso proceso metu kaltę neigė, nurodė, kad jokių necenzūrinių žodžių V. Š. atžvilgiu neišsakė, iš jo pirminio paaiškinimo matyti, kad jis papriekaištavo V. Š. dėl to, kad ji įskundusi jį dėl nupjauto medžio ir pastarajai ėmus šaukti ir grasinti policija, pavadino ją „sparva, nes gelia kiekvienam“ ir „akmenbobe“, nes jos tokia pravardė.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, kaip B. Ž. kaltę patvirtinančiu įrodymu rėmėsi ir V. D. parodymais, kuri teigė, kad 2014-06-08 apie 19-20 val. ji eidama iš tvarto į namus girdėjo kaip B. Ž. keikia V. Š. necenzūriniais žodžiais, pavadino ją „šliundra“, bei kitą žodį, kurio ji nenori sakyti ir mano, kad tokie žodžiai galėjo įžeisti V. Š.. Tačiau tokie jos parodymai neatitinka kitų byloje nustatytų įrodymų.
V. Š. teigė, kad į policiją paskambino iš karto po B. Ž. jos atžvilgiu išsakytų ir ją įžeidusių žodžių. Iš byloje esančio policijos registruojamų įvykių išrašo matyti, kad V. Š. pranešimas apie įvykį gautas 2014-06-08 21.58 min. ( b.l. 9), tačiau liudytoja V. D. teigė, kad tokiu laiku konfliktas vykti negalėjo, nei jis tokiu vėlyvu metu į tvartą neina. Be to, nei B. Ž., nei kiti įvykį matę liudytojai nepatvirtino matę V. D. vykusio konflikto metu.
Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino byloje apklaustų liudytojų L. G., D. Š. ir R. G. parodymus nurodydamas, kad jie prieštarauja V. Š. ir V. D. parodymams. Ir liudytojų L. G., D. Š. parodymų matyti, kad jie nurodė girdėję 2014-06-08 vykusį pokalbį tarp B. Ž. ir V. Š., tačiau teigė negirdėję, jog B. Ž. vartotų necenzūrinius žodžius, labiau buvo girdimas V. Š. balsas. Vykusios situacijos konfliktu jie pavadinti negali, jiems tai daugiau kėlė juoką. Tokius jų parodymus patvirtina ir liudytojos R. G. parodymai, kuri teigė būdama namie 2014-06-08 vėlų vakarą girdėjusi sklindantį triukšmą iš lauko – V. Š. balsą, kuri kalbėjo pakeltu tonu, o B. Ž. balso iš viso negirdėjo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad B. Ž. ir V. Š. yra kaimynai. Tiek iš B. Ž. parodymų, tiek iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad ir iki aptariamo įvykio V. Š. ir B. Ž. tarpusavyje konfliktavo. Be kita ko, byloje esantis jų namo gyventojų raštas, kuriame nurodyta, kad V. Š. nuolat provokuoja visus kaimynus, kelia konfliktines situacijas, priešingai nei B. Ž., kuris yra korektiškas ir mandagus kaimynas, raštą pasirašę 10 asmenų tvirtina, kad 2014-06-08 negirdėjo B. Ž. keikiantis ar įžeidinėjant V. Š. ( b.l 22).
Be pačios V. Š. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų ir V. D. parodymų, kurių, kaip jau minėta, nepakanka B. Ž. kaltei, padarius jam inkriminuotą pažeidimą, pagrįsti, apie tai, kad V. Š. buvo išplūsta necenzūriniais žodžiais, byloje nėra. V. Š. parodymų, atsižvelgiant į tarp jos ir B. Ž. anksčiau vykusius konfliktus, patikimais laikyti taip pat negalima.
Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio policijos registruojamų įvykių išrašo matyti, kad V. Š. paskambinusi į policiją nurodė, kad B. Ž. ją pastoviai užkabinėja ir gąsdina dėl to, kad ji įskundė jį dėl neteisėtai nupjauto medžio ir už tai jis gavo baudą. Taigi, ji nesiskundė, kad yra įžeidinėjama ir žeminama, bei nenurodė jokių B. Ž. atliekamų veiksmų, kurie atitiktų ATPK 174 straipsnyje aprašytus veiksmus, už ką jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė būtent pagal šią įstatymo normą, o B. Ž. tariamai jos atžvilgiu atliekami neteisėti veiksmai kaskart buvo nusakomi vis didesne apimtimi. Tokiu būdu byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad B. Ž. padarė jam inkriminuotą veiką.
Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju jei B. Ž. ir pasakė žodžius, pavadindamas V. Š. „sparva“ ar „akmenbobe“ (nes jis ir pats apie tai nurodo skunde), jo veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios rimties trikdymą, o kaip atsakas į V. Š. veiksmus dėl jo įskundimo.
Šiuo atveju remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuoja, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant B. Ž. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir B. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šis nutarimas neskundžiamas.