- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-94-628-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-92-2-00352-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- E. S., M. F.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Tatjana Skirtun
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-628/2014
Teisėja Gražina Čereškevičienė Teisminio proceso Nr. 1-92-2-00352-2012-8
2014 m. sausio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Artūro Pažarskio, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei, nuteistojo E. S. gynėjai advokatei Tatjanai Skirtun, nuteistajam E. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 9 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta galutine bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ir E. S. paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal 2013 m. spalio 9 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartį paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės atlikta dalis.
M. F. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str., M. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, jo atžvilgiu taikant auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nuo 22val. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 14 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bausmes iš dalies sudedant, ir M. F. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 92 str. nuostatomis, M. F. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams jo atžvilgiu taikant auklėjamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nuo 22val. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys patenkintas, solidariai iš E. S. ir M. F. priteisiant jam 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimo ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnamečio M. F. dalį – 825 (aštuonis šimtus dvidešimt penkis) litus priteisiant iš E. F. subsidiariai su M. F..
Į valstybės pajamas solidariai iš E. S. ir M. F. priteista 53,70 (penkiasdešimt trys litai septyniasdešimt centų) teismo turėtų pašto išlaidų.
Apeliaciniai skundai dėl nuteistojo M. F. pateikti nebuvo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 26 d., apie 01.00 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su nepilnamečiu M. F. įlipo į, nuosavybės teisėmis priklausančio E. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, delnais išklibino virtuvės langą ir tokiu būdu jį atidaręs pro jį įlipo į buto vidų ir iš buto pagrobė nukentėjusiajam E. B. priklausančius daiktus: kompiuterį identifikaciniu numeriu 48176, į kurį įmontuota pagrindinė plokštė ASUS P8H612M LX2/SI, kurio vertė 350 Lt, S23A 300B modelio vaizduoklį „Samsung“, kurio vertė 200 Lt, nenustatyto pavadinimo kompiuterinę klaviatūrą, kurios vertė 20 Lt, nenustatyto pavadinimo kompiuterinę pelę, kurios vertė 10 Lt, nenustatyto pavadinimo kompiuterinę vaizdo kamerą, kurios vertė 120 Lt ir judriojo ryšio Huawei U8500 Black modelio telefoną, kurio vertė 170 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajam E. B. padarė bendrą 870 Lt dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. F. parodymai dėl nuteistojo dalyvavimo vagystėje neatitinka tikrovės, o liudytojų – M. A., O. S. ir E. S. parodymai neįrodo jo kaltės.
Skundu pažymima, kad nusikaltimo vietoje nėra nustatyti E. S. pėdsakai, todėl jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis, veikdamas kartu su M. F., įlipo į svetimą buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, ir delnais išklibino virtuvės langą bei tokiu būdu pateko į minėto buto vidų, byloje nėra.
Pabrėžiama ir tai, kad 2012 metais nukentėjusiajam E. B. kreipiantis į policijos įstaigą, pastarasis nežinojo pavogto kompiuterio identifikacinių duomenų, todėl, manytina, kad šiuos duomenis policijos pareigūnams jis nurodė tik po to, kai šiuos duomenis policijai pateikė liudytoja O. S.. Ši aplinkybė, pasak apelianto, leidžia pagrįstai manyti, jog jokių patikimų duomenų, kad iš nukentėjusiojo O. B. buto pavogtas kompiuteris yra tas pats kompiuteris, kurį turėjo S., byloje nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šios aplinkybės netyrė.
Be to, nuteistojo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių patikrinti O. S. parodymus, kad E. S. 2012 m. lapkričio mėnesį skambino pastarosios sutuoktiniui. Ši aplinkybė apylinkės teisme taip pat nebuvo įrodyta, nors tokie skambučiai turėjo būti užfiksuoti telefoninių pokalbių išklotinėse.
Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad nuteistasis pažinojo S.. Pažymima, kad ši aplinkybė teisme tirta nebuvo – nebuvo aiškintasi kokiomis aplinkybėmis ir kada E. S. susipažino su S., nors viso teisiamojo posėdžio metu apeliantas kategoriškai neigė pažįstantis pastaruosius.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nepagrįsti ir liudytoju apklausto M. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, jie nebuvo patikrinti BPK įtvirtintais būdais.
Kaip nurodoma skunde, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, BPK įtvirtinta teismo pareiga neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir pačiam siekti byloje nustatyti tiesą.
Teismo posėdyje nuteistasis E. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl E. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.
Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu. Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (BPK 20 straipsnis), teismas priima galutinį sprendimą byloje.
Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 178 str. 2 d. buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais E. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Nuteistojo E. S. argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas pagal BK 178 str. 2 d. yra nepagrįsti. Jo kaltę įsibrovus į E. B. priklausantį butą ir pagrobus nukentėjusiajam E. B. priklausančius daiktus, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.
Remiantis nuteistojo M. F. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, E. S. jam pasiūlė pavogti kompiuterį, telefoną, kai sėdėjo prie daugiabučio namo laiptinės. E. S. nurodė atidaryti konkrečias balkono duris, paaiškino kad ten gulės kompiuteris, kurį galės parduoti ir, kad pirkėją jis jau žino. Jie abu įlipo į pirmo aukšto balkoną, tačiau durų negalėjo atidaryti. Tada E. S. išjudino virtuvės langą, kuris per pusę atsidarė. Jis pirmas įlipo ir Egidijaus nurodymu atidarė balkono duris. Kitame kambaryje miegojo žmonės. Egidijus atjungė kompiuterio laidus, o M. F. žiūrėjo, kad žmonės nepabustų. Jis iš kito kambario pavogė telefoną. Kompiuterį išnešę į balkoną, jie dar kartą abu buvo grįžę, nes ieškojo, ką dar galima būtų pavogti. Pas Egidijų taip pat liko monitorius, procesorius, kamera, klaviatūra, pelė. Jis taip pat iš M. F. paėmė pardavimui telefoną, sakė, kad skubiai reikia pinigų. M. F. kitą dieną paklausė E. S., ar šis pardavė vogtus daiktus, ir šis jam pasakė, kad viską pardavė už 500 litų, davė jam 50 litų, sakydamas, kad su laiku grąžins ir likusius 270 Lt be jau išmokėtų 50 litų. Buvo dar kitų nusikalstamų veikų su Egidijumi, kai šis pasiūlė įvykdyti plėšimą ir dėl to dabar yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šio nuteistojo parodymai neatitinka tikrovės, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent E. S. kartu su M. F. įsilaužė į E. B. namus, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti M. F. parodymais. Pastebėtina, kad M. F. analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes paaiškino jau pirmos apklausos metu 2013 m. vasario 12 d. Šios pozicijos laikėsi nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu pats E. S., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nepaaiškino, kur buvo 2012 m. rugsėjo 26 d. naktį, nurodydamas, kad galimai buvo namuose arba pas draugą, pripažino, kad M. A. pardavė mobilaus ryšio telefoną, tačiau nurodė šį telefoną gavęs iš M. F..
Vertinant nuteistojo M. F. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų pagrįstumą ir teisingumą, pažymėtina, kad šio asmens nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtino ir kiti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme apklausti asmenys.
Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba kriminalinės policijos pareigūnu, buvo iškvietimas, nes buvo pavogtas kompiuteris su monitoriumi, telefonas. Įvykio vietoje ant virtuvės lango palangės buvo rastas smėlis, kas patvirtino, jog į patalpą buvo įsibrauta per šį langą, taip pat nustatyta, kad pavogti daiktai išnešti per balkoną. Vėliau, tyrimo metu nustatyta, kad telefonas buvo parduotas vienam žmogui, o kompiuteris kitam. Operatyviniais būdais buvo surasti pavogti daiktai. M. A. pasakė, kad jam pasiūlė pirkti ir jis nupirko telefoną iš E. S.. Buvo taip pat gauta informacija, kad vogtą kompiuterį nupirko S., kompiuteris pas juos nuvykus, buvo surastas. Pavogto kompiuterio dokumentus pateikė nukentėjusysis. Kartu su liudytoju į įvykio vietą vyko tyrėjas V. Č..
Šiuos policijos pareigūno parodymus patvirtino ir liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti O. S., E. S. ir M. A., kurie, ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, iš E. S. įsigijo iš nukentėjusiojo E. B. namų pagrobtus daiktus: mobilaus ryšio telefoną bei kompiuterį.
E. S. parodė, kad jam 2012 m. lapkričio mėnesį paskambino E. S., siūlė pirkti kompiuterį. Nuteistasis atėjo į S. namus, sakė reikia važiuoti pažiūrėti, todėl liudytojas kartu su savo sūnumi nuvažiavo prie profesinės mokyklos, kur E. S. liepė palaukti. Po kurio laiko jis atnešė kompiuterį, patvirtino, kad jis nėra vogtas. Atsivežė kompiuterį į liudytojo namus patikrinimui, po ko, liudytojas kompiuterį įsigijo. Analogiškus parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė ir E. S. sutuoktinė – O. S.. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, ar nuteistasis E. S. pažinojo liudytojais apklaustus S., pažymėtina, kad tai neturi esminės reikšmės. Byloje nenustatytas S. suinteresuotumas, ar bandymas apkalbėti nuteistąjį, todėl jų parodymus apylinkės teismas pagrįstai pripažino patikimais ir jais grindė nuteistojo kaltę. Pažymėtina, kad tiek E. S., tiek jo sutuoktinė O. S., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, nurodė analogiškas monitoriaus ir kompiuterio įsigijimo aplinkybes, paaiškindami, kad juos įsigijo iš E. S..
Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netyrė aplinkybės, ar pas S. rastas kompiuteris ir monitorius yra tie patys, kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiojo E. B. namų, pažymėtina, kad, kaip matyti iš 2013-03-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, nukentėjusysis E. B. kaip daiktą, dokumentą turintį reikšmės tyrimui pateikė gaminio identifikaciniu numeriu 48176 (kompiuterio, kurio pagrindinė plokštė „Asus“ P8H612MLX2/SI ir monitoriaus „Samsung“ S23A300B dokumentus (b. l. 28-30). 2013-03-04 liudytoja O. S., kaip daiktus, turinčius reikšmės tyrimui, pateikė kompiuterio monitorių „Samsung“ S23A300B Nr. B2CXH9XB00883 ir procesorių „Asus“ Nr. 48176 (b. l. 53). Šie duomenys patvirtina, kad liudytojos O. S. pateikti daiktų identifikaciniai požymiai sutampa su nukentėjusiojo E. B. tyrimo metu pateiktų daiktų dokumentuose nurodytais pagrobtų daiktų požymiais, kas patvirtina, jog S. pateikti daiktai ir iš nukentėjusiojo pagrobti daiktai yra tie patys. Abejonių vertinant šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui nekyla. Be to parodymus apie nusikaltimo dalyką – kompiuterį ir monitorių, nukentėjusysis yra davęs ir anksčiau, tai yra jau jo pareiškime 2012 m. rugsėjo 26 d., kuriame nurodyti pavogti daiktai, todėl teigti, kad duomenys apie nusikaltimo dalyką buvo gauti tik nukentėjusiajam pateikus dokumentus apie kompiuterį, nėra pagrindo.
Remiantis liudytojo M. A. parodymais, jam, maždaug trys savaitės iki apklausos pas tyrėją (apklaustas 2012-10-24) važiuojant savo automobiliu Lauko g., Švenčionėlių mieste, jį sustabdė E. S. ir pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ už 80 Lt. Jis telefoną nupirko, kad telefonas buvo vogtas nežinojo. Atrodo, kad E. S. sakė, kad tai jo asmeninis telefonas. Netikėti šio liudytojo parodymais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo, juo labiau, kad pats nuteistasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino aplinkybę, jog pardavė M. A. aptariamą mobilaus ryšio telefoną „Huawei“.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių duomenų pakanka patvirtinti E. S. dalyvavimą įvykdant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio apskundimo motyvai laikytini vertinamojo pobūdžio subjektyvia apelianto nuomone, kuri nepagrįsta jokiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtintais įrodymais.
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pateiktus argumentus, naikinti ar keisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendį, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, įvertino juos pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą.