- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-155/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sauridos didmena“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vegda“, J. Č.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Sauridos didmena“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sauridos didmena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vegda“ ir J. Č. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Sauridos didmena“ ir atsakovas UAB „Vegda“ 2005 m. gruodžio 20 d. sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui naftos produktus (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis). Pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 punktas nustatė, kad, atsakovui laiku neatsiskaičius, skaičiuojami 0,3 procento dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal sutarties 3.5 punktą pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena atsakovo pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai; sumokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. 2008 m. gruodžio 1 d. ieškovas ir atsakovė J. Č. sudarė laidavimo sutartį, kuria atsakovė laidavo ieškovui už atsakovo prievolių pagal Pirkimo-pardavimo sutartį tinkamą vykdymą (toliau – Laidavimo sutartis).
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, atsakovas vėluodavo apmokėti už naftos produktus, ne visiškai apmokėdavo pateikiamas sąskaitas, dėl ko nuolat susidarydavo skolos ir delspinigių likutis. Ieškovas pretenzijomis atsakovams priminė apie susidariusį įsiskolinimą, pranešė, kad skaičiuoja delspinigius ir atsakovo atliekamus mokėjimus užskaitos Pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 punkto tvarka, bei pateikė įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelę. Tačiau atsakovai į pretenzijas nesureagavo ir skolos nesumokėjo. Ieškovas pažymėjo, kad paskutinės atsakovui išrašytos sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo dar 2008 m. rugpjūčio 16 d. Tuo metu atsakovo įsiskolinimas sudarė 541 580,87 Lt. Atsakovas pervesdavo labai mažas sumas, lyginant jas su skolos dydžiu, šios sumos nepadengdavo delspinigių, todėl 2010 m. liepos 20 d. delspinigių suma siekė 615 828,14 Lt.
Ieškovas, remdamasis išdėstytu, prašė priteisti solidariai iš atsakovų: 1) 541 580,87 Lt dydžio skolą; 2) 615 828,14 Lt dydžio delspinigius; 3) 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 215 546,73 Lt dydžio skolą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas, nagrinėdamas ieškovo į bylą pateiktą įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelę, nurodė, kad pagal ją ieškovas pateikė atsakovui produkcijos už 1 464 085,79 Lt, o atsakovas sumokėjo 1 249 080,42 Lt, todėl sprendė, kad atsakovo skola ieškovui sudaro ne 523 182,91 Lt, o 215 005,37 Lt. Kadangi atsakovai nurodė, kad jų įsiskolinimo dydis yra kiek didesnis – 215 546,73 Lt, teismas priteisė būtent tokio dydžio skolą.
Teismas, spręsdamas atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti delspinigius, nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog paskutinės atsakovui išrašytos sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo dar 2008 m. rugpjūčio 16 d., pats iš esmės pripažino šio termino praleidimo faktą. Pagal įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelę paskutinė skolos sumokėjimo data už visus atsakovui pateiktus naftos produktus yra 2009 m. kovo 31 d., todėl ieškovas, pateikdamas ieškinį tik 2010 m. rugpjūčio 9 d., akivaizdžiai praleido įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. Dėl šios priežasties teismas atmetė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 str. 1 d.).
Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą priteisti 8,05 procento dydžio palūkanas, nurodė, kad atsakovas prievoles pagal Pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdęs iš dalies, o atsakovė yra fizinis asmuo, todėl, nors ir laidavo už juridinį asmenį, tačiau pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalėtų mokėti tik 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgdamas į nurodytą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teismas laikė teisinga priteisti solidariai iš atsakovų 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Teismas taip pat atmetė atsakovų prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Sauridos didmena“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisti solidariai iš atsakovų 523 182,91 Lt dydžio skolą, 102 638,02 Lt dydžio delspinigius bei 8,05 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas neteisėtai nesivadovavo Pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 punkte numatyta mokėjimo užskaitymo tvarka, todėl priteistas skolos dydis yra nepagrįstas. Atsakovas buvo susipažinęs su Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis, todėl turėjo suvokti, kad, laiku neatliekant mokėjimų, apeliantas pasinaudos savo teise skaičiuoti delspinigius ir vykdyti įmokų užskaitymą sutartyje nustatyta tvarka. Be to, apeliantas buvo siuntęs atsakovams pretenzijas, kuriomis papildomai informavo apie įmokų užskaitymo tvarką.
2. Teismas nepagrįstai reikalavimui priteisti delspinigius pritaikė ieškinio senatį. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną, todėl negali būti laikoma, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą aptariamam reikalavimui pareikšti. Apeliantas taip pat nurodė, kad, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl delspinigių dydžio, mažina jų normą iki 0,05 procentų ir prašo priteisti 102 638,02 Lt dydžio delspinigius (615 828,14 Lt * 0,05 proc. / 0,3 proc.).
3. Teismas nepagrįstai nepriteisė 8,05 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Atsakovas yra ne visiškai atsiskaitęs, todėl apeliantas įgijo teisę reikalauti procesinių palūkanų priteisimo. Kadangi tiek apeliantas, tiek atsakovas yra ūkio subjektai, jiems taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Laidavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo atsakyti apeliantui tiek pat, kaip ir atsakovas pagal Pirkimo-pardavimo sutartį (už palūkanų ir netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir pan.), todėl, apeliantui turint teisę reikalauti iš atsakovo 8,05 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, tokio dydžio palūkanų apeliantas gali reikalauti ir iš atsakovės. Priešingas teismo aiškinimas prieštarauja Laidavimo sutarčiai.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Vegda“ ir J. Č. prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismas, nustatydamas skolos dydį, atsižvelgė į visus byloje esančius įrodymus ir pateiktus argumentus ir tinkamai juos įvertino. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai bandė atkreipti teismo dėmesį į galimą apelianto bandymą piktnaudžiauti susiklosčiusia sunkia ekonomine padėtimi. Tokią nuomonę atsakovai susidarė atsižvelgdami į tai, kad per visą beveik 5 metų bendradarbiavimo laikotarpį apeliantas nei karto, išskyrus 2010 m. liepos 20 d. pretenziją, nereiškė pretenzijų dėl netinkamo Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, nei karto nepateikė delspinigių paskaičiavimo akto ar kito dokumento, kuriame būtų detalizuotas delspinigių paskaičiavimas ir pareikalauta juos apmokėti, bei nei karto nesiuntė skolų suderinimo akto, kuriame būtų nurodytas skolos likutis. Be to, apeliantas prašomų priteisti delspinigių nėra įtraukęs į savo finansinę apskaitą, nors pagal 10-ąjį verslo apskaitos standartą „Pajamos“ būtų turėjęs tai padaryti, jei būtų reikalavęs juos sumokėti. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį atsakovas, atlikdamas mokėjimus, nurodydavo, kad moka už kurą, o ne delspinigius, o apeliantas sutikdavo su tokiais mokėjimais ir nei karto neatsisakė priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamos sumos. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo siuntęs atsakovams pretenzijas, kuriomis papildomai informavo apie įmokų užskaitymo tvarką, išskyrus 2010 m. liepos 20 d. pretenziją.
2. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti delspinigius. Apeliaciniame skunde paskaičiuotas delspinigių dydis yra nesuprantamas, kadangi jis apskaičiuotas nuo ieškiniu reikalautų delspinigių dydžio.
Motyvuojamoji dalis
3. Teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl skolos už naftos produktus
Bylos esmę sudarė ir sudaro klausimas, ar apeliantas pagrįstai atsakovo atliekamus mokėjimus pagal Pirkimo-pardavimo sutartį visų pirma nukreipė dengti paskaičiuotiems delspinigiams, bet pirmosios instancijos teismas šio klausimo iš esmės nenagrinėjo.
Nurodytą apelianto teisę nustatė Pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 punktas, kuriame įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka atitinka dispozityvią įstatymo normą (CK 6.54 str.). Visgi būtina įvertinti, ar tokią tvarką nustatanti sąlyga nebuvo pakeista.
Pirkimo-pardavimo sutarties 4.6 punkte numatyta, kad sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jei jie surašyti raštu ir abiejų šalių pasirašyti. Iš esmės analogišką rašytinės sutarties pakeitimo išlygą įtvirtina ir CK 6.183 straipsnio 1 dalis. Nepaisant to, pagal nurodyto straipsnio 2 dalį viena sutarties šalis gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi sutartis tam tikrai atvejais gali būti pakeista ir faktiniu šalių elgesiu.
CK 6.54 straipsnio, reglamentuojančio įmokų paskirstymą, 5 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šiame straipsnyje. Nagrinėjamu atveju šalių prekybiniai santykiai tęsėsi nuo 2006 m. iki 2009 m. (b. l. 15-21). Atsakovas neretai vėluodavo laiku atsiskaityti, tačiau, atlikdamas mokėjimus, visuomet nurodydavo, kad moka už kurą (b. l. 170-263). Nors, minėta, Pirkimo-pardavimo sutartis ir nustatė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pervedama suma yra užskaitoma kaip delspinigiai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų prieštaravęs atsakovo nurodomai mokėjimai paskirčiai, būtų atsisakęs priimti įmokas. Per visą tą laikotarpį apeliantas nėra pateikęs atsakovui nei vienos delspinigių sąskaitos, nei vienos sąskaitos už kurą, kurioje būtų nurodyta, kad iš ankstesnių įmokų yra užskaityti delspinigiai. Be to, apeliantui buvo pasiūlyta pateikti pirminius apskaitos dokumentus (pavyzdžiui, mėnesinius delspinigių priskaitymo pirminius dokumentus) (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str.), kurie patvirtintų, kad visuomet pirma būdavo dengiami delspinigiai, kad tokia teise būdavo pasinaudojama iš karto gavus įmokas, tačiau apeliantas atsisakė tai padaryti (b. l. 266). Kolegijos vertinimu, tokiu aplinkybių negali patvirtinti vienintelė apelianto pateikta įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelė (b. l. 15-21), nes joje esančiais duomenimis galima manipuliuoti.
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių faktiniu elgesiu prekybinių santykių metu Pirkimo-pardavimo sutarties 3.5 punktas buvo pakeistas – gaunamos įmokos nebuvo nukreipiamos delspinigiams dengti (CPK 185 str.). Tik po paskutinio prekių pardavimo apeliantas ėmė reikšti pretenzijas, nurodyti, kad gaunamos įmokos visų pirma skiriamos paskaičiuotiems delspinigiams dengti (b. l. 8, 10-11). Šiuo atveju apelianto pateikta įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelė vertintina kaip gautų įmokų perskirstymas atbuline data, tačiau toks apelianto elgesys yra nesąžiningas ir negali būti ginamas (CK 6.200 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas, nors ir nepasisakė dėl įmokų paskirstymo tvarkos, faktiškai teisingai nustatė atsakovo skolą už naftos produktus, todėl nėra pagrindo keisti šią sprendimo dalį.
Dėl delspinigių
Įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelė patvirtina, kad paskutinį kartą atsakovas apeliantui mokėjo 2009 m. kovo 31 d. Delspinigiai už skolą buvo paskaičiuoti nuo nurodyto paskutinio mokėjimo iki 2009 m. rugsėjo 27 d. – ne daugiau kaip už 180 kalendorinių, kas atitinka ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tokiam reikalavimui ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną, nes pažeidimas – skolos negrąžinimas – yra tęstinis (CK 1.127 str. 5 d.). Nurodyta įstatymo norma reiškia ne tai, kad reikalavimas dėl delspinigių pratęsimo gali būti pareikštas tik per šešis mėnesius nuo atsiskaitymo termino pabaigos, bet tai, kad, esant skolininko reikalavimui taikyti senatį, delspinigiai negali būti priteisiami už ilgesnį laikotarpį nei 6 mėn. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje nebuvo pagrindo aptariamam apelianto reikalavimui taikyti ieškinio senatį.
Pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo skola už naftos produktus siekia 215 546,73 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta 0,3 procento dydžio delspinigių norma, tačiau pats apeliantas savo skunde nurodė, kad šiuo atveju teisinga ir protinga yra 0,05 procento dydžio delspinigių norma (b. l. 141). Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantu. Remiantis tokia delspinigių norma, delspinigiai, paskaičiuoti už 6 mėn. nuo 215 546,73 Lt sumos, siekia 19 399 Lt. Atsižvelgiant į komercinį Pirkimo-pardavimo sutarties pobūdį, ilgai besitęsiantį įsipareigojimų nevykdymą bei skolos ir delspinigių santykį, tokie delspinigiai laikytini protingais.
Dėl procesinių palūkanų
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo 8,05 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, paskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Tai, kad atsakovas savo prievolę yra įvykdęs iš dalies, neturi jokios įtakos tokių palūkanų dydžiui, nes jos yra skaičiuojamos nuo neįvykdytos prievolės dalies. Nagrinėjama Pirkimo-pardavimo sutartis yra komercinis sandoris, todėl jai pagrįsta taikyti aptariamą specialųjį įstatymą (CK 1.3 str. 2 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovės, kaip laiduotojos, prievolė mokėti procesines palūkanas yra jos asmeninė, o ne atsakovo, kaip pagrindinio skolininko, prievolė, t. y. atsakovė turi mokėti šias palūkanas, nes nevykdė savo prisiimto įpareigojimo įvykdyti pagrindinio skolininko neįvykdytą prievolę (CK 6.76 str. 1 d.). Dėl šios priežasties atsakovams taikytinas procesinių palūkanų dydis negali būti automatiškai sutapatinamas.
Atsakovės sudaryta Laidavimo sutartis neatitinka komercinio sandorio sampratos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo prasme (2 str. 1, 6 d.), todėl jame nustatyta palūkanų norma netaikytina apskaičiuojant atsakovės mokėtinų procesinių palūkanų dydį. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, atsakovė šio sprendimo neskundė, todėl nėra pagrindo tokią sprendimo dalį keisti (CPK 320 str.).
Kolegija, remdamasi išdėstytu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį bei procesines palūkanas, todėl atitinkamą sprendimo dalį pakeičia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Laikytina, kad buvo patenkinti 5 procentai apeliacinio skundo reikalavimų, todėl apeliantui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 513 Lt daliai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese (b. l. 143), atlyginti (CPK 93 str. 2, 3 d). Duomenų apie šiame procese patirtas atsakovų bylinėjimosi išlaidas nėra.
Laikytina, kad buvo patenkintas 21 procentas ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamomis proporcijomis perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tokiu būdu apeliantas (ieškovas) turi teisę į 3 732 Lt dydžio išlaidų atlyginimą (b. l. 22, 39-42, 126-129), o atsakovas – į 1 434 Lt dydžio išlaidų atlyginimą (b. l. 109-112). Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, apeliantui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2 298 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 2, 3, 5 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sauridos didmena“ solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vegda“ ir J. Č. 215 546,73 Lt (dviejų šimtų penkiolikos tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt šešių ir 73 ct) dydžio skolą ir 19 399 Lt (devyniolikos tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt devynių litų) dydžio delspinigius, iš viso 234 945,73 Lt (du šimtus trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt penkis litus ir 73 ct).
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sauridos didmena“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vegda“ 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už 234 945,73 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2010 m. rugpjūčio 24 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sauridos didmena“ iš atsakovės J. Č. 6 procentų dydžio metines palūkanas už 234 945,73 Lt sumą nuo bylos iškėlimo 2010 m. rugpjūčio 24 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sauridos didmena“ iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vegda“ ir J. Č. po 1 149 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vegda“ ir J. Č. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti“.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sauridos didmena“ iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vegda“ ir J. Č. po 256,50 Lt (du šimtus penkiasdešimt šešis litus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.