Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistas 2013-11-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 178 str. 1 d. – 1 m. laisvės apribojimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario (sugyventinės) sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. V. 2015-12-20, apie 14.30 val., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.75 promilių girtumas), konflikto su nukentėjusiąja sugyventine A. J. metu, dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jai į veidą, padarydamas dešinio skruostikaulio nugarinės dalies lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino, teigė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną abu su Jesaulenko vartojo alkoholį, Jesaulenko išėjo pas kaimynę, supykęs, kad ji geria ne namie, o kitur, trenkė jai kumščiu į veidą. Daugiau įvykio smulkmenų neatsimena, nes buvo stipriai apsvaigęs. Mano, kad nesulaužė jai skruostikaulio, nes taip jai sakė pati Jesaulenko. Ji labai po įvykio ant jo buvo supykusi, tris mėnesius su ja nesimatė, bet labai ją myli, todėl taikytis važiavo su TV3 laida „TV Pagalba“. Toks atvejis, kad smogtų sugyventinei, buvo pirmas, daugiau taip niekada nesielgė, abu susitaikė ir dabar kartu gyvena. Į teismo klausimą, ar jis žino, kur yra skruostikaulio nugarinė dalis, kaltinamasis atsakė, jog nežino.

Nukentėjusioji A. J. teismui paaiškino, kad sutinka duoti parodymus prieš artimą savo šeimos narį, neatsimena smulkiai visų aplinkybių, nes praėjo daug laiko, apskritai visus tos dienos įvykius atsimena lyg per miglą. Kaltinamajam atleido, su juo susitaikė, teigė, kad jis pats labai išsigando, tokių įvykių jų gyvenime nėra buvę. Atsakydama į papildomus teismo ir prokurorės klausimus, nukentėjusioji paaiškino, kad sunkiai atsimena, jog buvo nuvežta į Žalgirio klinikas, neatsimena, kokios procedūros jai ten buvo atliekamos, tą dieną buvo vartojusi alkoholio, koks girtumas jai buvo nustatytas, neatsimena.

Kadangi kaltinamasis S. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

S. V. kaltės įrodymu teismas pripažįsta paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą rašytinę bylos medžiagą:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 268/2016 (01) duomenis, kad A. J. padaryta dešinio skruostikaulio nugarinės dalies lūžis, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai 2015-12-20. Jai padarytas vienas kūno sužalojimas. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl skruostikaulio lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b.l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos O. L. parodymus, kad 2015-12-20 buvo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 16.00 val. pas ją į namus atėjo kaimyno S. V. sugyventinė A. Matė, kad ji buvo sumušta, jai buvo labai ištinusi akis bei sumušta lūpa. Ji paprašė telefono paskambinti policijai. A. sakė, kad ją sumušė sugyventinis S., ji pabėgo iš namų ir net nespėjo pasiimti telefono. Davė telefoną, A. paskambino policijai ir išėjo iš jos namų. Nematė, kaip S. mušė A., negirdėjo jų konflikto. O. L. teigimu, pas juos dažnai būna konfliktai, dažnai atvažiuoja policija ir greitoji. Jie abu mėgstantys išgerti (b.l. 22).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis S. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Teisiamajame posėdyje apklausti kaltinamasis ir nukentėjusioji patvirtino, kad yra saistomas artimų santykių, kartu gyvena, veda bendrą ūkį, todėl A. J. teisingai pripažinta S. V. šeimos nariu. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Teismas, skirdamas bausmę, kaltinamajam S. V. atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. S. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl to gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) - alkotesterio rodmenų kvituose nurodyta, kad S. V. 2015-12-20, 18.25 val., nustatytas 2,75 prom. girtumas (b.l.38). Kaltinamasis S. V. administracine tvarka baustas (b.l.43-47), teistas, nuo 2015-11-20 iki 2015-11-26 gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. Pagal 2016-06-16 specialisto išvadą Nr. 89TPK-311/2016, S. V. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 36, 54, 55). 2014-02-25 konsultuotas/gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 56).

Teismas, skirdamas bausmę S. V., atsižvelgia į tai, kad asmuo jau buvo teismo baudžiamuoju įsakymu teistas laisvės apribojimo bausme, tačiau vėl nusikalto, vadinasi, darytina išvada, jog kaltinamasis savo elgesio nekeičia, paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė teigiamos įtakos jam nepadarė. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikoma švelnesnė, nei vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į aplinkybę, kad nukentėjusioji kaltinamajam atleido, abu susitaikė ir toliau kartu gyvena, veda bendrą ūkį, taip pat reikšminga, teismo vertinimu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ne tik kaltinamasis, bet ir pati nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kaltinamajam skirtina minimali BK numatyta laisvės atėmimo bausmės trukmė, kuri, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas mažintina trečdaliu. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tikslinga paskirtos bausmės vykdymą atidėti minimaliam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. V. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2015-12-20, 18.00 val., iki 2015-12-21, 12.00 val. (1 para).

Kaltinamajam S. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 12,02 eurų turtinės žalos, patirtos gydant nukentėjusiąją A. J.. Ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi prašoma priteisti suma reali, pagrįsta objektyviais duomenimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, S. V. paskirtą bausmę vienu trečdaliu sumažinti ir paskirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Skirti S. V. tokias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką 2015-12-20, 18.00 val., iki 2015-12-21, 12.00 val., kas atitinka vieną laisvės atėmimo dieną (BK 65 str.).

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį, iš S. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 12,02 eurų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.