- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- ATP-258-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00655-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. surašytas už tai, jog jis 2013 m. spalio 20 d., apie 00.25 val., Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, esančiose Bažnyčios g. 3, Kaišiadoryse, būdamas neblaivus (2,14 prom.), vedamas į laikino sulaikymo patalpas, aktyviais savo veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, stumdėsi, muistėsi, spardėsi, tampė pareigūnus už tarnybinių uniformų, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus savo veiksmus nereagavo ir toliau priešinosi, keiksėti necenzūriniais žodžiais, tuo savo veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų, juos įžeidė, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 1 d, 187 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutarimu R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinis teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d. ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nubaustas 600 Lt (šešių šimtų litų) bauda.
Šalies argumentai
R. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Skunde nurodė, kad jis į policiją buvo pristatytas be teisinio pagrindo, jis atvykusiems policijos pareigūnams nesipriešino, todėl ir negalėjo pažeisti inkriminuojamo pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad būdamas sulaikytu policijos patalpose, jis negalėjo pasipriešinti policijos pareigūnams einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, nes komisariato patalpose esantys pareigūnai viešosios tvarkos saugojimo pareigų neatlieka, jų tarnyba apsiriboja darbu su pristatytais asmenimis, reagavimu į įvykius. Skunde teigia, kad policijos pareigūnai suprato, kad be teisinio pagrindo atvežė jį į Kauno AVPK Kaišiadorių policijos komisariatą policijos ir norėdami pateisinti savo neteisėtus veiksmus dėl neteisėto sulaikymo protokole nurodė, jog jis vedamas į laikinojo sulaikymo patalpas aktyviais veiksmais priešinausi policijos pareigūnams, stumdėsi, tampė pareigūnus už uniformų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nors jis tokių veiksmų neatliko, protokole pareigūnai nurodė netiesą, atvirkščiai, patys pareigūnai mušė jį. Nurodė, kad jis manė esąs apiplėštas, tačiau paaiškėjo, kad jis suklydo, jo daiktai atsirado, todėl jis paprašė jį paleisti, tačiau pareigūnai jo nepaleido, pasakė, kad yra neįgalus, prašė iškviesti advokatą, tačiau prašymą patenkinti atsisakė, pareigūnai pradėjo iš jo tyčiotis, mušė jį, panaudojo visas turimas spec. priemones, papurškė dujų, du kartus panaudojo elektros šoką, spardė rankomis ir kojomis, neleido iškviesti medikų, negalėjo gerti paskirtų vaistų. Elektrošokas prieš jį buvo panaudotas kai buvo surakintas antrankiais. Pareigūnams prieš panaudojant spec. priemones ir kovinių imtynių veiksmus pranešė, jog yra neįgalus, tačiau šie veiksmai prieš jį buvo panaudoti, taip nesilaikant Policijos veiklos įstatymo 24, 25 straipsnio nuostatų. Be to, elektros šokas jam buvo panaudotas neteisėtai, pažeidžiant elektros impulsinių prietaisų ,,Taser“ naudojimo policijos veikloje taisykles, kur nurodyta, kad draudžiama prietaisą ,,Taser“ naudoti prieš asmenį, jeigu yra tikimybė, kad gali kilti pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. Panaudojus šį prietaisą jam pablogėjo sveikata, policininkų prašė iškviesti medicininę pagalbą, jie taip padaryti atsisakė, tuo pažeidė šio prietaiso naudojimo instrukcijos 37 punktą, jame imperatyviai pasakyta pastebėjus, kad asmeniui kuriam buvo panaudotas prietaisas ,,Taser“, sutriko sveikata, ar jeigu jis pats skundžiasi sveikatos sutrikimu, nedelsiant turi būti iškviečiami medikai. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nors akivaizdžiai matyti, kad spec. priemonės prieš jį panaudotos neteisėtai, nesilaikant jų panaudojimo ir naudojimo teisėtumo. Jo įsitikinimu, teismas, priimdamas nutarimą buvo neobjektyvus, šališkas vadovavosi ne visa bylos medžiaga, o tik ta dalimi, kuri naudinga policijos pareigūnų pusei. Administracinio teisės pažeidimo procesas nuo pat pradžių buvo nesąžiningas, teismas nepagrįstai laikė, jog jis sulaikytas buvo pagrįstai. Nuo sulaikymo momento policijos pareigūnų prašė suteikti advokatą, nes yra neįgalus, nemoka skaityti, rašyti, baudžiamasis procesas tokiam asmeniui įpareigoja valstybę suteikti asmeniui gynėją, tačiau teismas šio klausimo nenagrinėjo. Nurodo, kad protokolas pagal minimus straipsnius buvo surašytas jam nedalyvaujant, apie teismo datą nieko nežinojo, apie pareikštą kaltinimą taip pat nieko nežinojo. Advokatas byloje dalyvavo tik jam pateikus prašymą Antrinei teisinei pagalbai, todėl, jo įsitikinimu, procesas nuo pat pradžios buvo neteisingas ir nesąžiningas, nes nebuvo garantuota teisė į gynybą. Be to, skunde nurodoma, kad protokole pažeidimo data ir laikas nesutampa su realiu pažeidimo padarymo laiku ir vieta. Pagal administracinio sulaikymo protokolą į policiją jis buvo pristatytas vėliau nei buvo atspausdintas alkotesterio kvitas, tai aiškūs ir akivaizdūs neatitikimai, tačiau teismas, priimdamas nutarimą į šiuos faktus neatsižvelgė. Jo įsitikinimu, teismas, pažeisdamas ATPK 286 str. reikalavimus motyvuotai įvertinti bylos metu nustatytas aplinkybes, šių nurodytų aplinkybių ir faktų nevertino bei nemotyvavo, todėl priėmė akivaizdžiai policijos pareigūnams palankų sprendimą. Be to jis pažymi, jog teismas nevertino ir kitų bylos aplinkybių nepalankių policijos pareigūnams. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog jo girtumas nustatytas alkotesteriu „lion alkometer 500“, 1428730, tačiau, administracinės bylos 10 puslapyje yra nurodyta, kad jis neva testuojamas alkotesteriu „lion alcolmeter 500“ serijos Nr. 19010 ne komisariato patalpose, o lauke Bažnyčios gatvėje. Pripažįsta, kad įvykio dieną buvo truputį išgėręs, bet ne tiek daug, kaip nurodyta byloje, o komisariate pareigūnai jam pūsti į alkotesterį iš viso nedavė, todėl mano, kad šie alkotesterio parodymai gali būti visai kito asmens.
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
R. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įstatymų reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes, todėl tinkamai įvertino visumą surinktų įrodymų. Teismo išvados yra pagrįstos bylos medžiaga, surinktų įrodymų analize, motyvuotos. ATPK 187 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. K. 2013 m. spalio 20 d., apie 00.25 val., Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, būdamas neblaivus, vedamas į laikino sulaikymo patalpas, aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, stumdėsi, muistėsi, spardėsi, tampė pareigūnus už tarnybinių uniformų, į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti neteisėtus savo veiksmus nereagavo ir toliau priešinosi, keiksėti necenzūriniais žodžiais, tuo savo veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų, juos įžeidė.
Nors apeliantas nurodo, kad jis policijos pareigūnų nestumdė, aktyviai nesipriešino, už uniformų netampė ir nesikeikė necenzūriniais žodžiais, tačiau šiuos apelianto teiginius akivaizdžiai paneigia byloje esanti medžiaga.
Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi.
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK VPS PP tyrėjas A. Z. paaiškino, kad tądien jis dirbo budinčioje dalyje budinčiu, kai apie 23.00 val. buvo gautas pranešimas, kad Gudienos kaime, Kaišiadorių rajone, sumuštas bei apiplėštas pilietis R. K.. Į įvykio vietą buvo išsiųsta grupė, kuri nukentėjusįjį pristatė į policijos komisariatą. Budinčioje dalyje R. K. buvo patikrintas blaivumas – nustatyta 2.14 prom. girtumas. Pasiūlius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui papasakoti visas jam žinomas aplinkybes, pilietis paaiškino, kad jis buvo apiplėštas, taip pat būdamas neblaivus, elgėsi iššaukiančiai nurodęs, kad su pareigūnais nebendraus. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį buvo nuspręsta patalpinti į laikino sulaikymo kamerą dokumentų surašymui, apklausai, protokolo surašymui iki kol pastarasis išsiblaivys. Vedamas į laikino sulaikymo kamerą, R. K. griebė jį už megztinio, o į pagalbą atėjus kitam pareigūnui, spyrė pastarajam į koją. Kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesipriešintų, jam buvo uždėti antrankiai. Įvestas į kamerą, nuteistasis keikėsi, spardė duris, grasino susidorojimais bei atleidimais. Taip pat buvo panaudotas nepilnas elektrošoko užtaisas. Vėliau buvo uždėti antrankiai ir R. K. patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje keikės, spardėsi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su savimi dokumentų bei daiktų neturėjo, asmenybę nustatė iš veido, kadangi žinomas žmogus. Būdamas kameroje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iškviesti greitosios medicinos pagalbos neprašė, taip pat nebuvo žinoma, kad R. K. yra neįgalus, neįgaliojo pažymėjimas buvo pristatytas gerokai vėliau. Analogiškus parodymus davė ir teismo posėdžio metu apklaustas Teismo posėdžio metu apklausta Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK OVG vyr. postinė J. B..
Apklaustas liudytoju Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PP tyrėjas R. K. paaiškino, kad tądien dirbo operatyvinėje grupėje, kai iš budėtojo gavo pranešimą apie apiplėšimą Gudienos kaime, Kaišiadorių r. Nuvykęs į Gudienos k., Žaslių g., prie namo Nr. 19, sutiko greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuriame sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pradėjus su asmeniu bendrauti, akivaizdžiai matėsi, kad pastarasis yra neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas. R. K., kurį jis žino tik iš televizijos, nurodė, jog jį apiplėšė, atėmė kurpinę su dokumentais, 1400 Lt, telefoną bei sumušė. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, R. K. pradėjo agresyviai elgtis, grasinti aukštus postus užimančiais pareigūnais. Pamatęs, kad situacija darosi sudėtinga, iškvietė į pagalbą policijos patrulius. Jiems atvykus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurimo. R. K. pasiūlė važiuoti į policijos komisariatą išsiaiškinti apiplėšimo aplinkybes, kadangi pastarasis nežinojo nei kur, nei kada jį apiplėšė, nurodęs, kad „neseniai“. Kadangi R. K. mintis dėstė nesklandžiai bei nenuosekliai, policijos komisariato patalpose nutarė patikrinti alkoholio kiekį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasitikrinti girtumą sutiko, tačiau atsisakė pasirašyti ant alkoholio kiekio matuoklio ir registracijos žurnale. Tuo metu į budėtojų dalį paskambinusi moteris paklausė ar policijos komisariate nėra R. K. bei pasakė, kad jos namuose šventęs Renatas išėjo ir kažkur dingo, o pastarojo daiktai liko pas ją. Po moters skambučio jis nuvyko nurodytu adresu, moterį apklausė raštu ir priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat paėmė daiktus: sportinę kuprinę, piniginę, telefoną bei surašė daiktų paėmimo protokolą. Į policijos komisariatą su daiktais grįžo po valandos, R. K. budėtojų dalyje nebuvo, jo (R. K.) daiktai buvo laikomi prie jo medžiagos, daiktus tyrėja pateikė tik kitą dieną. Užfiksuotas pūtimo laikas ir sulaikymo protokole nurodytas laikas skiriasi, nes jis alkoholio kiekį matavo savo medžiagoje dėl plėšimo – turėjo priimti vieną iš nutarimų: arba pradėti ikiteisminį tyrimą, arba atsisakyti pradėti. Jo medžiagoje R. K. nebuvo sulaikytas, jam pačiam sutikus, į policijos komisariatą buvo atvežtas kaip nukentėjusysis aiškintis įvykio aplinkybių ir tik jam pradėjus policijos komisariate triukšmauti, buvo sulaikytas. Šio liudytojo parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojai A. D. ir R. D., kurie nuvyko į vietą padėti R. K., jie patvirtino, kad į policiją R. K. nuvežė tik jam sutikus. Jis, būdamas neblaivus, sakė, kad jį apiplėšė, tačiau įvykio aplinkybių neaiškino, todėl buvo nuspręsta pastarąjį patalpinti į laikinojo sulaikymo kamerą, tačiau R. K. atsisakė eiti į laikinojo sulaikymo kamerą, dėl to buvo įspėtas, kad patalpinant bus naudojama jėga. Pradžioje administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bandė sulaikyti jis ir budintis pareigūnas A. Z., tačiau R. K. aktyviai vengė sulaikymo, muistėsi, reikėjo grumtis, tuomet prisijungė patrulis R. D.. Sulaikant R. K., jis panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ du kartus, apie jo panaudojimą R. K. buvo įspėtas. Elektros impulsinį prietaisą panaudojo prieš gulintį ant grindų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį todėl, kad pastarais aktyviais veiksmais priešinosi, stumdėsi, kumščiavosi rankomis, kojomis, jam spyrė į koją, dėl ko taip pat buvo panaudoti antrankiai. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė, kadangi R. K. niekuo nesiskundė. Sulaikius R. K. ir jį patalpinus į laikinojo sulaikymo kamerą, pastarasis visą laiką šaukė, rėkė, koneveikė valdžią ir teismus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas nurodytomis aplinkybėmis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. nurodyta policijos pareigūno teisė, užtikrinant jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Iš šios bylos aplinkybių matyti, kad apeliantas pranešė apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, t.y. plėšimą, todėl policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas sureagavo į pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir siekė išsiaiškinti įvykio aplinkybes. R. K., pats pranešęs apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, būdamas neblaivus, negalėjo pareigūnams ką nors konkretaus paaiškinti dėl jo apiplėšimo, todėl jis visiškai pagrįstai buvo nuvežtas į policijos komisariatą tikslu detaliai išsiaiškinti dėl įvykio. Pažymėtina, kad į policijos komisariatą R. K. buvo pristatytas savanoriškai, ne kaip pažeidėjas, o kaip galimai nukentėjęs nuo kitų asmenų, tikslu išsiaiškinti prieš jį patį įvykdytų neteisėtų veiksmų aplinkybes, o neteisėti apelianto veiksmai, už kuriuos nubaustas skundžiamu nutarimu, prasidėjo policijos komisariate, kuomet jis atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų veiksmus, pradėjo aktyviai priešintis pareigūnams, keiktis ir juos užgaulioti. Dėl šių priežasčių skundo motyvas, jog jis į policiją buvo pristatytas nepagrįstai, nes nepadarė jokio pažeidimo, laikomas nepagrįstu.
Byloje esantis 2013-10-20 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtina, kad R. K., būdamas neblaivus, pranešė apie melagingą nusikaltimą.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad jo veiksmai negalėjo būti vertinti kaip pasipriešinimas policijos pareigūnams, einantiems viešosios tvarkos saugojimo pareigas, nes viskas vyko policijos komisariate, kur viešoji tvarka nesaugoma. Policijos pareigūnai atliko savo tarnybines pareigas, einamas policijos komisariato viešosios policijos skyriuje, todėl kaltinime teisingai nurodyta, kad pažeidėjas neteisėtus veiksmus atliko būtent šio skyriaus pareigūnų atžvilgiu ir jų atliekamos pareigos nesusiję su vieta, kurioje vykdoma tarnyba. Apeliantas skunde nurodė, jog policijos pareigūnai patalpindami jį į kamerą, elgėsi neteisėtai, nes jis yra neįgalus, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pažeidėjas su savimi jokių dokumentų neturėjo, iš objektyvių policijos pareigūnų parodymų nustatyta, kad pats R. K. apie savo neįgalumą jiems nieko nesakė, vizualiai policijos pareigūnams jis neatrodė neįgalus, todėl policijos pareigūnai apie jo neįgalumą negalėjo žinoti. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog psichinė ir fizinė prievarta prieš pažeidėją buvo pavartota neteisėtai. Byloje nenustatyta jokių duomenų, jog policijos pareigūnai žemino apeliantą ir kovinius veiksmus bei specialiąsias priemones prieš jį panaudojo jam visiškai nesipriešinant. Apie pavartotą psichologinį smurtą R. K. atžvilgiu, be jo paties pateiktos versijos, daugiau jokių duomenų byloje nėra. Apeliantas tvirtina, jog pareigūnas tyčia nusuko vaizdo kamerą, kad galėtų be įrodymų iš jo pasityčioti ir pažeminti, tačiau tokie argumentai prieštarauja byloje nustatytiems faktas apie tai, kad pats R. K. nuplėšė sulaikymo patalpoje esančią vaizdo kamerą, tokiu būdu sutrukdydamas surikti objektyvius įrodymus apie įvykius ir juos teisingai įvertinti. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad fizinė jėga, koviniai imtynių veiksmai bei specialiosios priemonės apelianto atžvilgiu buvo panaudoti tik esant būtinybei ir reaguojant į jo paties aktyvų pasipriešinimą policijos pareigūnams. Nustatyta, kad aiškinantis apelianto apiplėšimo aplinkybes, pats R. K. pradėjo elgtis agresyviai: keikėsi, įžeidinėjo pareigūnus, pradėjo stumdytis, muistytis, nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, pats smurtavo pareigūnų atžvilgiu - vienam tampė už megztinio, kitam spyrė į koją, prieš panaudojant jo atžvilgiu fizinę jėgą ir kovinius imtynių veiksmus, kelis kartus buvo įspėtas, kad gali būti panaudota jėga, tačiau į perspėjimus nereagavo ir toliau priešinosi, todėl buvo pargriautas ant žemės ir buvo panaudotos specialiosios priemonės – elektros impulsinis prietaisas „Taser“ ir antrankiai ir tik tuomet buvo nuvestas į laikino sulaikymo kamerą.
Nepagrįstas skundo argumentas dėl nesąžiningo proceso pažeidžiant jo procesines teises, nagrinėjant šią bylą teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. pasirašyti atsisakė (b.l.3). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad surašant protokolą policijos pareigūnui būtų buvę žinoma, jog R. K. nemoka rašyti ir skaityti. Į bylos nagrinėjimą pažeidėjas neatvyko, tačiau pateikė prašymą posėdį atidėti, kas patvirtina, kad apie teismo posėdį jis vis tik žinojo, šis jo prašymas buvo tenkintas ir bylos nagrinėjimas atidėtas, o R. K. išsiųstas šaukimas į kitą posėdį. Iš pažeidėjo prašymo dėl susipažinimo su byla ( b.l. 51) matyti, kad teisme jis susipažino su bylos medžiaga, taigi, žinojo, kuo yra kaltinamas, tačiau į kitą posėdį ir vėl neatvyko, pateikė prašymą nagrinėjimą atidėti, kuris teismo vėl buvo patenkintas ir bylos nagrinėjimas atidėtas. Nors byloje yra duomenų, jog R. K. yra neraštingas, tačiau iš jo teismui pateiktų bei jo paties pasirašytų prašymų matyti, kad savo procesines teisės apeliantas įgyvendina. Kitas teismo posėdis vyko jau po garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. K. suteikimo, priėmimo, kas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bylos nagrinėjimo teisme metu naudojosi kvalifikuota advokato pagalba, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog buvo išnaudotos visos galimybės užkirsti kelią galimam administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimui.
Dėl skundo argumentų apie domenų, susijusių su alkotesteriu ir jo panaudojimu nesutapimo, aukštesnysis teismas nurodo, jos policijos pareigūnai nuosekliai ir pagrįstai paaiškino apie įsivėlusias technines klaidas fiksuojant minėtus rodmenis. Be to, pažymėtina, kad asmens neblaivumo faktas buvo nustatytas ne tik alkotesterio parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis - nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, neblaivumo fakto neginčijo ir pats pažeidėjas, o tikslus girtumo dydžio nustatymas šiuo nagrinėjamu atveju reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, nes tai nėra privalomas pažeidėjui inkriminuotų neteisėtų veikų objektyviosios pusės būtinasis požymis.
Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas
nutarė:
palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutarimą nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.