Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-2103-260/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-10
Bylos Nr.
2A-2103-260/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-22254-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
UAB „Baltijos investicijų grupė“
Atsakovas
UAB „Optatum“
Civilinė byla Nr. 2A-2103-260/2012proceso Nr. 2-05-3-22254-2009-6procesinio sprendimo kategorijos: 35.1;
35.3.6; 35.4; 42.1; 42.11.1; 50.1;50.5; 114.11;121.14;121.21;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltijos investicijų grupė“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-398-199/2012 pagal ieškovės UAB „Baltijos investicijų grupė“ ieškinį atsakovei UAB „Optatum“ dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovės UAB „Optatum“ priešieškinį ieškovei UAB „Baltijos investicijų grupė“ dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta teisėtai bei skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB “Baltijos investicijų grupė“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu ( b.l. 3-8, t. I ir b.l. 12-15, t. II) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Optatum“ 53 790 Lt nuostolių (negautų pajamų), 12,7 procento procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nenustatytais sutartyje pagrindais bei nesant esminio sutarties pažeidimo neteisėtai vienašališkai nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, dėl ko ieškovė negavo nuomos mokesčio už 2009 m. birželio – 2010 m. vasario mėnesius, kas laikytina jos nuostoliais (negautomis iš nuomos pajamomis.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Optatum“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.73-75, t. I) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytą nuomos sutartį, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.

Šalies argumentai

Atsakovė priešieškiniu (b.l. 99-102, t. I) prašė priteisti iš ieškovės 5 082 Lt išlaidų, patirtų reklaminės iškabos gamybai, 2 807 Lt žalos už sugadintas prekes, 259 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, 235,95 Lt už prekių vertės praradimo nustatymą. Atsakovė savo reikalavimus grindė tuo, kad nuomojamomis patalpomis negalėjo naudotis pagal paskirtį, kadangi patalpose esančio oro užterštumo riebalų dalelėmis buvo gadinamos prekės. Apie susidariusią padėtį ir negalėjimą naudotis patalpomis pagal paskirtį atsakovė informavo ieškovę 2009-02-02 pretenzija. 2009-03-24 raštu atsakovė pranešė ieškovei, jog nuo 2009-04-01 nutraukia nuomos sutartį. Ieškovė turi atlyginti ne tik nuostolius dėl prekių sugadinimo, bet ir išlaidas, atsakovės patirtas ieškovei nepagrįstai atsisakius priimti patalpas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu (b.l. 77-83, t.II) ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Baltijos investicijų grupė“ iš atsakovės UAB „Optatum“ 1 930,81 Lt negautų pajamų, 57,92 Lt žyminio mokesčio, 2 657,17 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, likusioje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė. Atsakovė UAB „Optatum“ priešieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti nuomos sutartį nutraukta teisėtai atmetė, likusioje dalyje dėl priešieškinio reikalavimų civilinę bylą Nr.2-398-199/2012 nutraukė.

Teismas nustatė, kad 2008-08-25 tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 08-25, pagal kurią ieškovė atsakovei 10 metų laikotarpiui išnuomojo 396 kv.m. patalpas mažmeninei prekybai pastate-prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2009-03-21 raštu atsakovė ieškovei pranešė apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį nuo 2009-03-21 ir pasiūlė nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Ieškovė 2009-03-23 raštu atsakovei atsakė, kad nesutinka dėl nuomos sutarties vienašališko nutraukimo. Atsakovė 2009-03-24 raštu ieškovei pranešė, kad nutraukia nuomos sutartį dėl to, kad nėra išspręsta riebalų ant ekspozicijos prekių problema. Atsakovė iš išnuomotų patalpų išsikraustė 2009-05-26. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3055-658/2010 pagal ieškovės UAB „Baltijos investicijų grupė“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei UAB „Optatum“ bei atsakovės UAB „Optatum“ priešieškinį ieškovei UAB „Baltijos investicijos grupė“ dėl išlaidų patalpų pagerinimui priteisimo. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3055-658/2010 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė atsakovei UAB „Optatum“ iš ieškovės UAB „Baltijos investicijų grupė“ 3 207,04 Lt išlaidų išsinuomotų patalpų pagerinimui ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinio reikalavimus priteisti iš ieškovės atsakovei 2 807 Lt žalos sugadintų prekių atlyginimui bei 235,95 Lt prekių vertės praradimo nustatymo išlaidų, 4 800 Lt negautų pajamų, teismas atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2-3055-658/2010 apeliacine tvarka dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo atsakovei priteistą skolą padidino iki 8 447,35 Lt sumos, priteistas bylinėjimo išlaidas padidino iki 570 Lt, likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog atsakovė UAB „Optatum“ pateikė tai pačiai ieškovei UAB „Baltijos investicijos grupė“ tapatų priešieškinį kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-3055-658/2010, kurioje priešieškinio reikalavimai dėl 5 082 Lt išlaidų patirtų reklaminės iškabos gamybai, dėl 2 807 Lt žalos dėl sugadintų prekių atlyginimo, 235,95 Lt dėl prekių vertės nustatymo, 500 Lt išlaidų dėl antstolio konstatavimo protokolo surašymo išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl ko civilinę bylą dalyje dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų nutraukė. Teismas taip pat konstatavo, jog 2010 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3055-658/2010 nustatytos aplinkybės, kad tarp šalių sudaryta 2008-08-25 nuomos sutartis Nr. 08-25 atsakovės UAB „Optatum“ vienašališkai nutraukta neteisėtai, todėl šios aplinkybės iš naujo įrodinėti nereikia, taip pat nereikia įrodinėti aplinkybės, kad atsakovės iškaba reklamai nėra pagerinimas, kad ieškovė neatsakinga už atsakovės prekių sugadinimą bei jų vertės nustatymą. Teismas priešieškinį dalyje dėl pripažinimo nuomos sutartį nutraukta teisėtai atmetė, kadangi rėmėsi 2010 m. balandžio 6 d. įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriame konstatuota, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, atsakovei neįrodžius esminių patalpų trūkumų.

Ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei 1 930,81 Lt negautų pajamų. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą nuomos sutartį Nr.2010-02-18/1, sudarytą 2010-02-18 tarp ieškovės ir UAB „Benlita“, nuomos mokestis už tas pačias patalpas nustatytas žymiai mažesnis nei buvo nustatytas atsakovei nuomos sutartimi Nr. 08-25. Be to viena iš priežasčių, dėl kurios atsakovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, buvo nurodyta atsakovės sunki finansinė padėtis, didelis nuomos mokestis bei nepagrįsti atsakovės lūkesčiai dėl prekybos tose patalpose. Todėl egzistavo prielaidos atsakovei kreiptis į teismą dėl CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytų būdų sutarties vykdymo suvaržymams pašalinti taikymo, nes dėl sutartyje nustatytos nuomos kainos neatitikties jos rinkos kainai iš esmės buvo suvaržytas atsakovės sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas. Tačiau šiuo atveju atsakovė pasirinko kitą sutarties nutraukimo būdą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė laiku grąžino ieškovei jos patalpas, t.y. iki 2009-06-01, o ieškovė nepateikė įrodymų apie atliktus aktyvius veiksmus žalai, nuostoliams sumažinti, nepateikė įrodymų, kad negalėjo rasti nuomininko iki 2010-02-18, t.y., kad kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūras, davė skelbimus internete, laikraščiuose, bei pačiame prekybos centre. Ieškovei nepateikus duomenų apie realią rinkos nuomos kainą Klaipėdoje už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2010-02-18, teismas laikė realia rinkos nuomos kaina nuomos sutartyje su UAB „Benlita“ ieškovei priklausančių patalpų nurodytą kainą, t.y. 0,29 eurų už 1 kv. m, už visas 396 kv. m patalpas 114,84 eurų, be PVM, nes žalos atlyginimas PVM neapmokestinamas, kas atitinka 1 930,81 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 89-94, t.II) ieškovė UAB „Baltijos investicijų grupė“ prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje dėl atmestų ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „Baltijos investicijų grupė“ ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisiant iš atsakovės UAB „Optatum“ likusių 51 859 Lt dydžio nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl ieškovės negautų pajamų nepriteisimo visa apimtimi. Jo nuomone, nepagrįstai ir neteisėtai pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės reikalautus priteisti nuostolius. Byloje tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl patalpų rinkos vertės, o atsakovė niekada neginčijo, jog ieškovė reikalauja nepagrįstai didelių nuostolių priteisimo, neįrodinėjo, jog patalpų nuomos rinkos vertė buvo mažesnė nei ta, kurią pagal sutartį ieškovė turėtų mokėti, jei nebūtų neteisėtai nutraukęs nuomos sutarties. Nesant tarp šalių ginčo dėl patalpų nuomos kainos, teismas neturėjo teisėto pagrindo savarankiškai nustatinėti patalpų rinkos vertės. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje apskritai nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl patalpų nuomos rinkos kainos, todėl teismas priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ir atsiliepimo ribų, sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teismas sprendimą grindė byloje neištirtomis aplinkybėmis. Pareikštu ieškiniu ieškovė reikalavo priteisti nuomos mokestį, kurį būtų gavusi, jei atsakovė nebūtų neteisėtai nutraukęs nuomos sutarties. Ieškovė nuostolius skaičiavo imdama vieno mėnesio nuomos mokestį, kurį mokėjo atsakovė prieš nutraukdamas sutartį. Į bylą pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, jog paskutiniais mėnesiais atsakovė mokėjo 9 900 Lt nuomos mokestį, kuris buvo 40 procentų mažesnis nei numatyta nuomos sutartyje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybės, ieškovė prašė priteisti nuostolius (negautas pajamas) po 9 900 Lt per mėnesį už 5 mėnesius ir 13 dienų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo prašomų priteisti nuostolių dydžio, taip pat termino už kurį ieškovė prašo priteisti nuostolius, o atsikirtinėjo tuo, jog sutartis nutraukta teisėtai, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės patirtų nuostolių. Teismas nesivadovavo ieškovės pateiktais ir atsakovės nepaneigtais duomenimis, nuostolius paskaičiavo pagal teismo požiūriu vidutinę vieno mėnesio nuomos patalpų rinkos kainą. Nesant ginčo tarp šalių dėl nuostolių dydžio ir dėl jų apskaičiavimo, konkrečiai dėl to, kokį nuomos mokestį būtų gavusi ieškovė, jei nebūtų nutraukta nuomos sutartis, teismas neturėjo teisinio pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir savarankiškai nustatinėti patalpų nuomos rinkos kainą. Todėl teismas pažeidė CPK 263 str. 2 d., t.y. nesilaikė reikalavimo pagrįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, todėl sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismo išvada dėl ginčo patalpų nuomos rinkos kainos, net ir vertinant pagal byloje esančius įrodymus, yra nepagrįsta, todėl teismas neteisėtai sumažino priteistinų nuostolių dydį. Teismas padarė išvadą jog ieškovės reikalauta priteisti nuostolių suma (9 900 Lt/mėn.) yra per didelė ir neatspindinti realios tuo metu buvusios nekilnojamųjų komercinių patalpų nuomos kainos Klaipėdos mieste. Tokią išvadą teismas padarė pagal ieškovės ir trečiojo asmens 2010 m. vasario 18 d. sudarytos nuomos sutarties nuomos kainą dėl tų pačių patalpų, kurias nuomojosi ir atsakovė. Teismo paskaičiavimais nuomos mokestis per 8 mėn. sumažėjo nuo 25 Lt/kv. m (viso už visas patalpas 9 900 Lt/mėn.) iki 1 Lt/kv. m (viso už visas patalpas 396 Lt/mėn.), arba 25 kartus už 396 kv. m ploto komercines patalpas prekybos centre (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tokia teismo išvada neatitinka elementarių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų bei realios situacijos. Nesant byloje patikimų įrodymų dėl nuomos mokesčio rinkos kainos, teismas turėjo vadovautis tikimybių principu. Nuomos sutartyje, kurią neteisėtai nutraukė atsakovė, nurodyta kaina objektyviau atspindi tuo metu buvusią situaciją rinkoje, kadangi parodo patalpų nuomos kainą sutarties nutraukimo metu. Šiuo atveju labiau tikėtina, jog nuomos sutarties nutraukimo metu ir 5 mėn. po sutarties nutraukimo, ieškovės patalpų nuomos kaina buvo 25 Lt/kv. m, o ne 1 Lt/ kv. m. Teismo argumentas, kad reali vidutinė analogiškų patalpų nuomos rinkos kaina minėtu laikotarpiu buvo mažesnė nei atsakovė įsipareigojo mokėti, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, be to, teisiškai nereikšminga sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Ieškovė, kaip pelno siekiantis ūkio subjektas, protingai galėjo tikėtis ir tikėjosi, kad po sandorio sudarymo jo teisėti lūkesčiai nebus pažeisti ir atsakovė savo įsipareigojimus vykdys tinkamai, mokėdamas tokią nuomos kainą, kokiai pats pritarė.

Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.253 straipsnio nuostatas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neva savo veiksmais, t. y. neveikimu, prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo ir nepateikė įrodymų, kad atliko aktyvius veiksmus, siekdamas kuo greičiau išnuomoti atsakovės atlaisvintas patalpas. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas paaiškino, taip pat pateikė prekybos centro administratoriaus raštą, jog atsakovei nutraukus nuomos sutartį, buvo imtasi aktyvių veiksmų atlaisvintų patalpų nuomininkui surasti. Informacija apie nuomojamas tuščias patalpas buvo nuolat skelbiama prekybos centro interneto tinklalapyje, ant nuomojamų patalpų vitrinų, taip pat klijuojami informaciniai lipdukai su kontaktine informacija bei kabinami skelbimai prekybos centro (duomenys neskelbtini) skelbimų lentoje. Ieškovė pasirinko pačius efektyviausius būdus naujam nuomininkui surasti, skelbė duomenis apie laisvas nuomojamas patalpas tikslinėse vietose, kuriose potencialūs nuomininkai pirmiausia ieško jiems reikiamos informacijos. Objektyviai nebuvo galimybės pateikti internetinių ir kitų skelbimų, kadangi šie buvo nuimti ir panaikinti prieš du metus, išnuomojus patalpas, nes tapo nebeaktualūs.

Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvertino šalių sudarytos sutarties esmės, neanalizavo, kad sutarties sąlygos, įskaitant ir sulygtą nuomos kainą, terminą, neprieštaravo imperatyvioms teisės nuostatoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šalys susitardamos dėl nuomos kainos išreiškė savo valią ir įgyvendino teisę laisvai apsispręsti dėl savo teisių ir pareigų, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį yra įrodyta 2010 m. balandžio 6 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3055-658/2010. Teismo sprendimu priteistos 1 930,81 Lt dydžio negautos pajamos už 5 mėnesių laikotarpį, kuomet ieškovės patalpos buvo nenuomojamos, neatitinka teisingumo, protingumo principų, nekompensuoja ieškovės patirtų nuostolių, o teismo sprendimas neatlieka esminės pažeistų teisių gynimo funkcijos.

Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą byloje negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo pateikė tik ieškovė, kuri nurodo, jog neteisėta tik ta sprendimo dalis, kuria buvo atmesta dalis jo ieškinyje pareikštų reikalavimų, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisiant iš atsakovės UAB „Optatum“ ieškovės naudai likusių 51859 Lt dydžio nuostolių – negautų pajamų – atlyginimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. Todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl teismo sprendimo apskųstojoje dalyje pagrįstumo bei teisėtumo ir nepasisako dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu, ir dėl sprendimo dalies, kuria nutraukta byla dalyje dėl nuostolių atlyginimo pagal atsakovės priešieškinį.

Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręsti ieškovės reikalavimai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybėmis, kurios nustatytos kitoje tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtu įsiteisėjusiu sprendimu (Kauno miesto apylinkės teismo 2010 04 06 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 3055-658/2010), pagrįstai pripažino, kad atsakovė UAB „Optatum“ vienašališkai neteisėtai nutraukė su ieškove 2008 08 25 sudarytą nuomos sutartį. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė, atsakovei neteisėtai nutraukus nuomos sutartį, patyrė nuostolių - nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. negavo pajamų.

Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas ieškovės patirtų nuostolių dydis, yra visiškai nepagrįsta byloje ištirtais įrodymais, priimta akivaizdžiai pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir nesilaikant CPK 12 ir 13 straipsniuose įtvirtintų rungimosi ir dispozityvumo principų.

Lietuvos Respublikos CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dispozityvumo principas įgalina šalis, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio standartą, savo teisių įgyvendinimu rūpintis pačioms. Dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ginčo objektu, t. y. savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

Ieškovė nurodė, kad ji negavo už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. 53790 Lt, pajamų, nes tuo metu atsakovės anksčiau nuomojamos patalpos nebuvo nuomojamos kitiems asmenims. Negautas pajamas ieškovė skaičiavo pagal tai, kiek būtų pagal nuomos sutartį sumokėjusi atsakovė, jei nebūtų neteisėtai nutraukusi nuomos sutarties. Atsikirsdama į ieškovės reikalavimus atsakovė atsiliepime nurodė tik tai, kad ieškovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi nuomos sutartį atsakovė nutraukė pagrįstai. Tačiau ji neteigė ir jokiais įrodymais neįrodinėjo, kad ieškovės reikalaujami nuostoliai paskaičiuoti neteisingai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažįstant, jog iš atsakovės pajamas už patalpų nuomą ieškovė buvo numačiusi gauti iš anksto, pagrįstai jas tikėjosi gauti, tokių pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nebuvo pagrindo nepriteisti ieškovės reikalaujamo 53790 Lt nuostolių atlyginimo. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė patirtų 53790 Lt nuostolių dydžio.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniame skundė nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ieškovės pateiktais ir atsakovės nepaneigtais duomenimis, nuostolius paskaičiavo pagal teismo požiūriu vidutinę vieno mėnesio nuomos patalpų rinkos kainą, tačiau nesant ginčo tarp šalių dėl nuostolių dydžio ir dėl jų apskaičiavimo, konkrečiai dėl to, kokį nuomos mokestį būtų gavusi ieškovė, jei nebūtų nutraukta nuomos sutartis, teismas neturėjo teisinio pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir savarankiškai nustatinėti patalpų nuomos rinkos kainą, taigi teismas pažeidė CPK 263 str. 2 d., t.y. nesilaikė reikalavimo pagrįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, todėl sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Pagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.253 straipsnio nuostatas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neva savo veiksmais, t. y. neveikimu, prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo ir nepateikė įrodymų, kad atliko aktyvius veiksmus, siekdama kuo greičiau išnuomoti atsakovės atlaisvintas patalpas. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas paaiškino, taip pat pateikė įrodymus, jog atsakovei nutraukus nuomos sutartį, buvo imtasi aktyvių veiksmų atlaisvintų patalpų nuomininkui surasti. Šių įrodymų atsakovė neginčijo, nepateikė nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškovės veiksmus vertinti būtent taip.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai 53 790 Lt nuostolių (negautų pajamų) yra pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tik iš dalies patenkintas šis reikalavimas, pakeistinas, priteista negautų pajamų suma padidintina iki 53 790 Lt. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Padidinus pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą iš atsakovės sumą, pakeistinas ir bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų paskirstymas, jas paskirstant pagal patenkintus ir atmestus šalių reikalavimus (CPK 93 str., 98 str.).

Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, todėl jai priteistinas nuo 53790 Lt sumokėtas 1614 Lt žyminis mokestis (b.l. 11, t. I) ir 3215,18 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (b.l.70-72, t. II).

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos -sumokėtas paduodant apeliacinį skundą 1556 Lt žyminis mokestis (b.l.88, t. II).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Optatum“ priteisti negautos pajamos, žyminis mokestis ir išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, pakeisti, padidinant priteistą negautų pajamų sumą iki 53790 Lt (penkiasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt litų), padidinant priteistą sumokėto žyminio mokesčio sumą iki 1614 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiolika litų), padidinant priteistas išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki 3215,18 (trys tūkstančiai du šimtai penkiolika litų ir 18 centų).

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria priteistos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Optatum“ (j.a.k. 300638828) 36,76 Lt (trisdešimt šešis litus ir 76 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.(Mokėti išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j.a.k. 188659752) į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ (įmokos kodas 5660))“.

Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Optatum“ (j.a.k. 300638828) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos investicijų grupė“ (j.a.k. 144717392) 1556 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt šešis litus) nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Raimondas BuzelisRamūnas MitkusAlgirdas Remeika