Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą atsakovei J. D. dėl vaikų išlaikymo išmokos permokos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavimo jungimo būdu – prijungiamas prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau vadinama – Fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir/arba pareiškėjas).

Fondo valdybos Klaipėdos skyrius pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymo nauja redakcija, 12 straipsnis) atsakovė J. D. įstatymu nustatyta tvarka 3 dienų laikotarpyje privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas bylos aplinkybes pareiškėjas prašo priteisti neatlygintą vaikų išlaikymo išmokų permokos dalį.

Atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į bylą nepateikė.

Skundas tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. D. Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) 2012 m. rugsėjo 20 d., pateikė prašymus Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaikų išlaikymo išmokų mokėjimo vaikams K. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikyti.

Atsižvelgiant į gautus J. D. prašymus, bei 2012 m. balandžio 17 d. antstolio Kęstučio Košio pažymas Nr. S-0290, Nr. S-0291, Nr. S-0292, Nr. S-0293, Fondo administracija 2013 m. sausio 9 d. priėmė sprendimus Nr. V2-100, Nr. V2-101, Nr. V2-102 ir Nr. V2-103 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriais K. D., G. D., A. D. ir K. D. paskyrė vaikų išlaikymo išmokų mokėjimą.

Byloje nustatyta, kad 2022 rugsėjo 20 d. Fondo administracija J. D. išsiuntė raštą Nr. (V1-2612/212) D2-28350 „Dėl dokumentų priėmimo“, kuriuo informavo, kad sprendimai dėl vaikų išlaikymo fondo mokėjimų negali būti priimti, kadangi nepateikti visi reikiami dokumentai. Gavus ir įvertinus gautas iš ŽŪK „Piktuvėnų javas“, UAB „Meliovesta“, ŽŪB „Piktupėnai“, ŽŪK „Piktupėnų javas“ pažymas, kuriuose buvo nurodyti išskaitymų dydžiai ir laikotarpiai iš G. D. darbo užmokesčio, Fondo administracija 2017 m. sausio 20 d. priėmė sprendimus Nr. V2-788, Nr. V2-791, V2-794 ir V2-797 „Dėl sprendimo pakeitimo“, kuriais įvertinus gautus duomenis atliktas perskaičiavimas ir pakeisti 2013 m. sausio 9 d. Fondo administracijos sprendimai Nr.V-100, Nr.V2-101, Nr.V2-102 ir Nr.V2-103 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“.

2017 m. sausio 20 d. Fondo administracija priėmė sprendimus Nr. V2-790, Nr. V2-793, Nr. V2-796 ir Nr. V2-799 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriais K. D., G. D., K. D. ir A. D. nuo 2016 m. spalio 1 d. nutraukė vaikų išlaikymo išmokų mokėjimą. Taip pat Fondo administracija 2017 m. sausio 20 d. priėmė sprendimus Nr. V2-798, Nr. V2-792 ir Nr. V2-795, ir Nr. V-789, kuriais nusprendė K. D., G. D., A. D. ir K. D. nuo 2017 m. sausio 1 d. išskaičiuoti 20 procentų sumą iš išmokų kol bus padengta susidariusi permoka.

2017 m. sausio 20 d. Fondo administracija raštu Nr. (V1-2612/2012) D2-1414 informavo J. D. apie 2446,75 Eur dydžio vaikų išlaikymo išmokos permoką ir įpareigojo ją grąžinti iki 2017 m. gegužės 20 d.

Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog visuose pagrindiniuose žmogaus teisių apsaugą garantuojančiuose tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas valstybių konsensusas priimant visus sprendimus dėl vaikų svarbiausiu kriterijumi laikyti jų interesus (žr., pvz., 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2399-756/2020). 1989 m. Vaiko teisių konvencijoje, be kita ko, nustatyta, kad imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidybos organai, svarbiausia – vaiko interesai (3 str. 1 d.); taip pat nustatytas valstybių dalyvių įsipareigojimas teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, atsižvelgiant į jo tėvų, globėjų ar kitų asmenų, atsakančių už jį pagal įstatymą, teises ir pareigas, ir šiam tikslui imtis atitinkamų teisinių ir administracinių priemonių (3 str. 2 d.). Konstitucinis Teismas akcentavo, jog Vaiko teisių konvencijoje, inter alia 3, 26, 27 straipsnių nuostatose, yra įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas, kurio paisydama valstybė turi pareigą teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei, įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti jam materialinę paramą, tačiau atsižvelgdama pirmiausia į vaiko tėvų, globėjų ar kitų asmenų, kurie inter alia finansiškai atsako už jį pagal įstatymą ir kuriems tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą, teises ir pareigas, taip pat į vaiko ir asmenų, turinčių vaiką išlaikyti, išteklius ir galimybes. Pažymėta, kad pagal šią konvenciją valstybės teikiama materialinė parama vaikui, skirta inter alia jam išlaikyti, yra tik pagalba tėvams ar kitiems tokią pareigą turintiems asmenims (27 str. 3, 4 d.) (Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-139-552/2020; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-552/2020).

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 24 straipsnyje numatyta, kad vaikai turi teisę į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą, ir kad visuose viešųjų ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Vaiko interesų pirmumo principas yra vienas iš Sąjungos teisės sistemoje taikomų principų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne vieną kartą yra nusprendęs, kad jis užtikrina pareigos atsižvelgti į Chartijos 24 straipsnio 2 dalyje pripažinto vaiko interesų pirmumo paisymą (2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Rendón Marn, C165/14, EU:C:2016:675, 76–78 punktai; 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo Chavez Vilchez ir kt., C133/15, EU:C:2017:354, 60 punktas). Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Vaiko teisių konvencija yra privaloma kiekvienai valstybei narei ir kad ji yra vienas iš su žmogaus teisių apsauga susijusių tarptautinių dokumentų, į kuriuos jis atsižvelgia taikydamas bendruosius Sąjungos teisės principus (2006 m. birželio 27 d. sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C540/03, EU:C:2006:429, 37 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad priimant Vaikų išlaikymo fondo įstatymą buvo siekiama sukurti naują vaiko teisės gauti išlaikymą iš savo tėvų įgyvendinimo mechanizmą ir valstybė, esant atitinkamoms sąlygoms, prisiėmė pareigą mokėti vaikui tėvų nemokamą išlaikymą su teise sumokėtas išmokas regreso tvarka išsiieškoti iš skolininko (Civilinio kodekso 3.204 str. 3 d., Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 1 str. 1 d.) (žr., pvz., 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-274-552/2017, 2014 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-97/2014).

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžtos pagrindinės šio įstatymo sąvokos: 3 dalyje nurodyta, kad pareiškėjas – vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir kurie kreipiasi į Vaikų išlaikymo fondo administratorių dėl vaiko išlaikymo lėšų mokėjimo; 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaikas – nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas). Iš Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatų matyti, jog ir pareiškėjui (vienam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba globėjui (rūpintojui), besikreipiančiam dėl Fondo išmokų, ir vaikui (jaunesniam nei 18 metų asmeniui arba vyresniam nei 18 metų nedarbingam asmeniui, jeigu jam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas), dėl kurio išlaikymui skiriamų išmokų kreipiamasi, nustatytas bendras reikalavimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi tam, kad pareiškėjas ir vaikas atitiktų Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatų sąlygą dėl lėšų gavimo šiuo aspektu, tėvas turi būti asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos.

Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis numato, išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui. Kai vaikas gauna dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų, išmokų administratorius skiria ir moka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiems atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka.

Įstatyme nurodyta, kad išmokas skiria ir moka išmokų administratorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Nuostatais. Išmokos skiriamos išmokų administratoriaus sprendimu nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos. 2. Išmokos už kiekvieną praėjusį mėnesį mokamos Nuostatuose nustatyta tvarka. 3. Sprendimas dėl išmokų skyrimo arba neskyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. 4. Jeigu išmokų mokėjimo laikotarpiu išmokų dydis, nurodytas šio įstatymo 6 straipsnyje, pasikeitė dėl bazinio socialinės išmokos dydžio pasikeitimo, periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos indeksavimo, teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų dydžio pasikeitimo ir (arba) skolininko teikiamo išlaikymo dydžio pasikeitimo, paskirtos išmokos perskaičiuojamos vadovaujantis Nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis.

Išmokų administratorius nutraukia išmokų mokėjimą, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų: vaikas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nurodytos sąlygos – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos; vaikas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodytos sąlygos – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo mėnesio pirmos dienos; pareiškėjas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytos sąlygos – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos; atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 4 dalyje nustatytos priteistų vaiko išlaikymo lėšų išieškojimo nutraukimo sąlygos – nuo faktinių aplinkybių atsiradimo dienos; pareiškėjas išmokų administratoriui raštu pateikia prašymą nutraukti išmokų mokėjimą – nuo pareiškėjo prašyme nurodytos datos, o jeigu data nenurodyta, – nuo pareiškėjo prašymo gavimo dienos;

Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 4 dalis numato baigtinį sąrašą atvejų, kai priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas: 1) nepilnametis emancipuojamas; 2) vaikas sulaukė pilnametystės; 3) vaikas įvaikinamas; 4) vaikas miršta. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Vaikų išlaikymo fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Iš esmės tokią pareiškėjo pareigą numato ir Aprašo 12 punktas.

2018 m. liepos 16 d. J. D. su prašymais kreipėsi į Fondo valdybos Mažeikių skyrių „Dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo vaikams“ A. D. ir G. D. ir pateikė atskirus prašymus, kuriais prašė iš skiriamos vaikų išlaikymo išmokos išskaičiuoti 50 procentų susidariusiai permokai atlyginti. Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2018 m. liepos 17 d. priėmė sprendimus Nr. IVI_SP1-25943 ir Nr.IVI_SP1E-25944 „Skirti vaiko išlaikymo išmoką“, kuriais nuspręsta A. D. ir G. D. skirti vaikų išlaikymo išmoką, kiekvieną mėnesį kiekvienai mokant po 57,92 Eur. 2020 m. liepos 7 d. J. D. informavo Fondo valdybos Mažeikių skyrių, kad 2020 m. birželio 30 d. gavo mokėjimus vaikams G. D. ir A. D. iš vaikų tėvo G. D.. 2019 liepos 8 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė sprendimus Nr. (9.69) IVI_SPE-2684 ir Nr. (9.69) IVI_SPE-2685 „Nutraukti vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą“, kuriais nuo 2020 m. birželio 1 d. nutraukė G. D. ir A. D. vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą. 2020 m. spalio 15 d. J. D. kreipėsi į Fondo valdybos Mažeikių skyrių dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo vaikams A. D. ir G. D. išlaikyti ir pateikė prašymus, kuriais prašė iš skiriamos vaikų išlaikymo išmokos išskaičiuoti 50 procentų susidariusiai permokai atlyginti. 2020 m. spalio 20 d. priimti sprendimai Nr. IVI_SP1E-5995 ir Nr. IVI_SP1E-5997 „Skirti vaiko išlaikymo išmoką“, kuriais nuspręsta A. D. ir G. D. skirti vaikų išlaikymo išmoką, kiekvieną mėnesį mokant po 57,92 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies punktu Fondo valdybos Mažeikių skyrius 2021 m. gegužės 20 d. priėmė sprendimus Nr. (9.69) IVI_SPE-2685 ir Nr. (9.69) IVI_SPE-2686 „Nutraukti vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą“, kuriais A. D. ir G. D. vaikų išlaikymo išmokų mokėjimas nutrauktas. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (9.69) DV_S-11248 informavo J. D. apie vaikų išlaikymo išmokos permoką 887, 40 Eur. 2020 m. spalio 20 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius priėmė sprendimus Nr. (9.69)IVI_SP1E-595 ir (9.69)IVI_SP1E-597 „Dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo“ A. D. ir G. D.. 2021 m. gegužės 21 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius išsiuntė J. D. raštą Nr. (9.69E_DV_S-11248) „Dėl vaikų išlaikymo išmokos permokos grąžinimo“, kuriuo informavo J. D., kad nuo 2018 m. liepos 1 d. paskyrus vaiko išlaikymo išmokas G. D. ir A. D. , susidariusi permoka buvo išskaitoma iš vaikų išlaikymo išmokų. Nuo 2021 m. balandžio 1 d. nutraukus išmokų mokėjimą liko nepadengtas vaikų išlaikymo likutis 887,40 Eur. 2021 m. rugsėjo 28 d. J. D. Fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė turimą permokos skolos sumą išdėstyti dalimis, mokant po 40 eurų į mėnesį. Atsižvelgus į gautą prašymą, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2021 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (9.69) DV_S – 46492 „Dėl priimto rezoliucinio sprendimo J. D.“, kuriuo leido J. D. vaikų išlaikymo išmokos 884,49 permoką nuo 2021 m. spalio mėn mokėti 40 Eur kasmėnesinėmis įmokomis iki kiekvieno mėnesio 28 dienos. 2023 m. balandžio 26 d. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius raštu Nr. (9.69) DV_S-32058 „Dėl pradelstų įmokų sumokėjimo“ informavo (raštas siųstas per EGAS sistemą ir el. paštu) J. D. apie turimą 764,49 Eur skolą (J. D. sumokėjo keturias įmokas po 20 Eur), taip pat priminė, kad 2023 m. nepadaryta nei viena įmoka ir paragino iki 2023 m. gegužės 12 d. sumokėti pradelstas nustatytas įmokas. Pažymėtina, kad J. D. į raginimą neragavo (Fondo valdybos Klaipėdos skyrius reguliariai elektroniniu paštu ragindavo mokėti įmokas) ir įmokų nesumokėjo. 2023 m. birželio 20 d. J. D. vaikų išlaikymo išmokos permokos suma yra 764,49 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Išmokų vaikams įstatymas numato, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama nustatyta bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, Išmokos gavėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos išmokų dydžiui ar mokėjimui, ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu asmenys kreipdamiesi dėl išmokos pateikia neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, arba per mėnesį nepraneša apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmoką arba jos dydžiui, ir dėl to permokama išmoka, permokėta suma grąžinama arba išskaičiuojama iš išmokos gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Pažymėtina, kad tiek dabartinėje, tiek ankstesnėse įstatymo redakcijose nustatyta pareiga pateikti visą informaciją apie gaunamas pajamas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad sprendimas skirti iš Vaikų išlaikymo fondo vaikų išlaikymo išmokas vaikams buvo priimtas pagal atsakovės prašymą, o vaikų išlaikymo išmokos buvo pervestos į jos prašyme nurodytą sąskaitą. Atsakovė, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos Fondo administracijos išmokos mokėjimui, raštu apie pasikeitimus Fondo administraciją privalėjo informuoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą, o Fondo administracijos neinformavus apie iš skolininko gaunamas lėšas vaikams išlaikyti, susidariusi permoka, kuri turi būti grąžinama.

Taigi, įvertinus anksčiau minėtas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad išmokų gavėjas privalo pateikti teisingą informaciją ir pranešti reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos išmokai gauti. Už teisingų duomenų pateikimą yra atsakingas pats išmokų gavėjas. Atitinkamai asmenims, gaunantiems išmokas, pateikus neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, arba per mėnesį nepranešus apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmoką arba jos dydžiui, gali būti taikomos teisės aktuose nustatytos pasekmės.

Nagrinėjamu atveju aktualus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimas, kad tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir (ar) žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad, teikdama prašymą atsakovė pasirašytinai buvo informuota apie pareigą administracijai pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokų dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie jų atsiradimą, įskaitant mokslų baigimą ar nutraukimą (baigimo arba nutraukimo data), ir apie teisines pasekmes, nepateikus tokios informacijos.

Kaip matyti, pareiškėjas raštu informavo atsakovę apie neteisėtai išmokėtų išmokų sumą, permokos grąžinimo būdus. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo 2017 m. sausio 20 d. primtų sprendimų Nr. V2-798, Nr. V2-792 ir Nr. V2-795, ir Nr. V-789 kuriais buvo nuspręsta K. D., G. D., A. D. ir K. D. nuo 2017 m. sausio 1 d. išskaičiuoti 20 procentų suma iš išmokų kol bus padengta susidariusi permoka, nei 2021 m. gegužės 20 d. priimtų sprendimų Nr. (9.69) IVI_SPE-2685 ir Nr. (9.69) IVI_SPE-2686 „Nutraukti vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą“, kuriais A. D. ir G. D. vaikų išlaikymo išmokų mokėjimas nutrauktas.

Nustačius, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie susidariusią išmokų permoką, jos grąžinimą, byloje nenustačius, kad atsakovė šią susidariusią išmokų sumą grąžino ar kreipėsi pateikusi priežastis, kodėl laiku negrąžino susidariusios permokos, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas teismine tvarka priteisti atsakovės negrąžintą išmokų permokos sumą yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant iš atsakovės negrąžintą išmokos sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. D. 764,49 (septyni šimtai šešiasdešimt keturi eurai keturiasdešimt devyni euro centai) vaikų išlaikymo išmokų permokos dalį pareiškėjui` Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.