Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl kaltinamojo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio profesinį išsilavinimą, nedirbančio, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, neteisto, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. vengė išlaikyti vaiką, o būtent, žinodamas apie pareigą pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2009-03-05 sprendimą, kuriuo nuo 2009-02-01 iš jo buvo priteisti alimentai L. B. naudai nepilnamečio sūnaus M. B. išlaikymui kas mėnesį po 400 litų iki jo pilnametystės, bei 2010-01-26 Vaikų išlaikymo fondo sprendimui nuo 2009-12-16 mokėti M. B. gim. (duomenys neskelbtini), L. B. naudai pinigines lėšas jo išlaikymui kas mėnesį po 195 Lt, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą, R. B. nuo 2009-12-16 iki 2012-09-01 nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje, nedavė lėšų vaiko išlaikymui ir neteikė kitos būtinos materialinės paramos, tokiu būdu vengė pareigos mokėti lėšas vieno vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė 6340,65 litų įsiskolinimas. Šiais veiksmais R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvendamas su L. B. sugyveno sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad iš jo yra priteisti alimentai vaiko išlaikymui, tačiau jų nemokėjo, nes pastoviai niekur nedirbo ir neturėjo lėšų (b. l. 21).

Nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad su savo buvusiu sugyventiniu R. B. sugyveno sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi R. B. dažniausiai nedirbo ir mažai duodavo lėšų vaiko išlaikymui, ji kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo jų sūnaus M. B. išlaikymui. 2009-03-06 Raseinių rajono apylinkės teismas iš R. B. priteisė alimentus po 400 litus kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet. Piniginių lėšų sūnaus išlaikymui R. B. neskyrė, todėl 2009-12-16 L. B. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo tada gauna po 195 Lt kas mėnesį. 2010 m. išvyko su sūnum gyventi į Angliją, kur gyvena iki šiol. Nuo 2012 m. gegužės iki spalio mėnesio R. B. buvo atvykęs pas ją į Angliją ir jie gyveno kartu, tada jis padėjo išlaikyti sūnų. Šiuo metu R. B. vėl gyvena Lietuvoje ir sūnaus išlaikyti nepadeda. Koks susidaręs įsiskolinimas fondui, ji nežino (b. l. 15–16).

Iš gimimo liudijimo (b. l. 31) matyti, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. B. ir L. B..

Iš 2009-03-05 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo (b. l. 13–14) matyti, kad iš R. B. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui M. B. išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2009-02-01 iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo lėšas uzufrukto teisėmis pavesta tvarkyti vaiko motinai L. B..

Iš 2010-01-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) matyti, kad nuspręsta M. B. nuo 2009-12-16 kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą.

Iš 2012-11-07 Lietuvos darbo biržos pažymos (b. l. 29) matyti, kad R. B. 2012-11-05 įsiregistravo Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyriuje.

Įrodyta, kad R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., nes jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras siūlo R. B. už LR BK 164 str. numatytą veiką skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti neatlygintinai po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su tokia viešųjų darbų bausme sutinka.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteisti jį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, ją panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.