Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2660-292/2010 pagal ieškovių G. U., G. U. ieškinį atsakovei A. K., tretiesiems asmenims D. J., A. U., notarei Nijolei Liubamirskienei, notarei Rimutei Michailikienei dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, piniginės kompensacijos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškiniu (b.l. 1-5, t. 1) ir dubliku (b.l. 59-61, t. 1) ieškovės prašė pratęsti terminą po jų tėvo S. U. mirties 2004 m. birželio 21 d. atsiradusiam palikimui priimti, pripažinti negaliojančia atsakovei 2008 m. liepos 15 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 2/3 turto paveldėjimo, priteisti ieškovėms iš atsakovės po 7 465 Lt, priteisti ieškovėms iš atsakovės 2/3 dalis atsakovės paveldėtos 1/8 dalies 4,7193 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės ieškovėms bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės nurodė, jog jos yra mirusio S. U. dukros iš antros santuokos, tuo tarpu atsakovė - dukra iš pirmosios santuokos. Ieškovių motina su jų tėvu santuoką nutraukė 1998 m. spalio 19 d., ir toliau nei ji, nei ieškovės ryšio su S. U. nepalaikė, tėvas nemokėjo ieškovėms priteisto išlaikymo. Po tėvo mirties palikimą priėmė vienintelė tuo metu pilnamete buvusi palikėjo dukra - atsakovė, nuslėpdama faktą, jog yra ir kitos dvi įpėdinės pagal įstatymą. Dėl savo amžiaus ieškovės nesuvokė palikimo priėmimo reikšmės, jos nebuvo laiku ir tinkamai informuotos apie palikimo atsiradimą, 2005 m. pabaigoje ieškovės su motina išvyko gyventi į užsienį, kur gyvena iki šiol. Ieškovių teisės buvo pažeistos jų įstatyminei atstovei nesikreipus į teismą dėl leidimo palikimui priimti gavimo. Nurodytos aplinkybės vertintinos kaip pakankamas pagrindas reikalavimui dėl termino palikimui priimti pratęsimo patenkinti. Kadangi visą palikimą priėmė atsakovė, palikimo priėmimas dalyje dėl ieškovių paveldėtino turto pripažintinas negaliojančiu. Kadangi apie palikimo priėmimo faktą ieškovėms ir jų įstatyminei atstovei tapo žinoma tik 2009 m. spalio mėnesį, terminas palikimo priėmimui ginčyti nėra praleistas. Panaikinus dalį paveldėjimo teisės liudijimo, atitinkama atsakovės iki šiol valdomo turto dalis ieškovėms priteistina natūra, tuo tarpu už atsakovės parduoto turto atitinkamą dalį ieškovėms priteistina kompensacija.

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 48-50, t. 1) ir tripliku (b.l. 64-67, t. 1) atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, kad ieškovių įstatyminė atstovė dalyvavo savo buvusio vyro laidotuvėse, apie palikimo atsiradimą sužinojo iš karto, todėl terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl jos kaltės. Tėvo laidotuvėse dalyvavo ir ieškovės. Argumentas, jog ieškovėms tik 2009 m. spalio mėnesį tapo žinoma apie tai, jog jų tėvas turėjo turto, kurį priėmė atsakovė, taip pat nepagrįstas, kadangi ieškovių įstatyminė atstovė ir po buvusio vyro mirties bendrauja su į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktas mirusiojo seserimi bei broliu, kuriems žinomas faktas, jog S. U. po jo tėvo mirties paveldėjo dalį turto. Kadangi terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl ieškovių įstatyminės atstovės kaltės ir nerūpestingumo, prašymas dėl termino pratęsimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį reikalavimą, nepagrįstais laikytini ir kiti ieškinio reikalavimai.

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 124-127, t. 1) tretysis asmuo notarė Nijolė Liubamirskienė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad nepagrįstas ieškinyje išdėstytas argumentas, jog ieškinys reiškiamas ginant viešąjį interesą. Ieškinyje nepateikti jokie objektyvūs argumentai, kurie patvirtintų priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, svarbą. Nurodžius, jog apie turto buvimą ir palikimo atsiradimą ieškovėms tapo žinoma 2009 m. spalį, nėra paaiškinama, kokiomis aplinkybėmis ši informacija joms tapo žinoma, o tai yra itin svarbu vertinant termino praleidimo trukmę ir priežastis. Teisės aktuose nėra numatyta pareiga notarui siūlyti kitiems įpėdiniams priimti palikimą, jeigu dėl palikimo priėmimo kreipiasi vienas iš jų. Ieškinyje nėra nurodyti jokie teisės aktai, kuriems prieštarauja ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl jį pripažinti negaliojančiu nėra jokio teisinio pagrindo.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu (b.l. 162-166, t. 1) ieškinį patenkino iš dalies, pratęsė ieškovėms terminą po jų tėvo S. U. mirties 2004 m. birželio 21 d. atsiradusiam palikimui priimti, priteisė ieškovėms iš atsakovės po 7 465 Lt kompensaciją už realizuotą joms priklausiusią palikimo dalį, priteisė ieškovėms iš atsakovės 2/3 dalis atsakovės paveldėtos 1/8 dalies 4,7193 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovei 2008 m. liepos 15 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 2/3 turto paveldėjimo atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovių įstatyminei atstovei 722,80 Lt žyminį mokestį, priteisė iš atsakovės valstybei 38Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas pripažino, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl jauno ieškovių amžiaus, ieškovių atstovei pagal įstatymą dėl palikėjo gyvenimo būdo ir išlaikymo ieškovėms neteikimo manius, jog palikėjas neturi jokio turto. Dėmesys atkreipiamas ir į tai, jog palikėjo mirties metu jo vardu nebuvo registruoto jokio nekilnojamojo turto, kadangi jis nebuvo susitvarkęs po jo tėvo mirties likusio turto paveldėjimo dokumentų, todėl ieškovių atstovės pagal įstatymą elgesys vertintinas kaip sąžiningas suklydimas. Akcentuojama ir tai, jog, nors atsakovė ir kreipėsi dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą, paveldėjimo teisės liudijimas jai buvo išduotas tik 2008 m. liepos 15 d., todėl nepilnamečių ieškovių subjektinių teisių gynimui pratęsiant praleistą terminą palikimui priimti taikytina pirmenybė teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo, kuriems pasiekti ir nustatytas terminas palikimui priimti, atžvilgiu. Kadangi ieškovės neginčija atsakovės palikimo priėmimo teisėtumo, pripažinti negaliojančia atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį nėra jokio teisinio pagrindo, ieškovių teisės įgyvendintinos priteisiant joms tenkančio turto dalį natūra bei kompensaciją už atsakovės realizuotą turto dalį.

Apeliaciniu skundu (b.l. 6-7, t. 2) atsakovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškovių įstatyminė atstovė nepilnamečių ieškovių vardu ieškinio dėl termino palikimui priimti pratęsimo neturėjo teisės paduoti negavusi tam išankstinio teismo leidimo. Terminas palikimui priimti buvo pratęstas nenurodžius jokių objektyvių priežasčių, kas beveik 6 metus trukdė kreiptis dėl palikimo priėmimo, juolab, kad ieškovių įstatyminė atstovė dalyvavo palikėjo laidotuvėse, todėl žinojo apie palikimo atsiradimą, bendraudama su mirusiojo artimaisiais žinojo apie jo valdytą nekilnojamąjį turtą, būdama jauna moteris negalėjo nesuprasti būtinybės kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija ieškovių įstatyminės atstovės teisę reikšti ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo negavus teismo leidimo nepilnamečių dukterų vardu priimti palikimą. Kaip teisingai nurodo atsakovė, CK 3.188 str. 1 d. 2 p. numato pareigą nepilnamečio įpėdinio tėvams gauti teismo leidimą palikimui priimti, tačiau tokio teismo leidimo išdavimas, kaip savarankiška teisinė procedūra, įgyvendinamas tuomet, kai atstovas pagal įstatymą dėl palikimo priėmimo kreipiasi į notarą. Tuo atveju, kai termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas sprendžiamas teisme, šių dviejų teisminių procesų atskyrimas sukurtų absurdišką situaciją, kai asmuo turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo kreiptis į teismą išdavimo. Kuomet nepilnamečio atstovas pagal įstatymą kreipiasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tame pačiame procese vertintinos ir aplinkybės, susiję su leidimo priimti palikimą išdavimo pagrindais. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas dėl palikimo priėmimo atitikimo ieškovių interesams tiesiogiai nepasisakė, byloje nesant jokių duomenų apie palikėjo skolas ar įpėdiniams nepalankias teisines palikimo priėmimo pasekmes, negali būti vertinamas nei kaip ginčijamo sprendimo, nei kaip viso teisminio proceso apskritai trūkumas, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip neįtakojantis ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl svarbių priežasčių, kurios būtų pakankamas pagrindas atnaujinti praleistą CK 5.50 str. 3 d. įtvirtintą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, egzistavimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys, dėl kurių palikimas nebuvo priimtas laiku, pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Termino palikimui priimti nustatymo teisės aktuose tikslas - užtikrinti pusiausvyrą tarp realaus įpėdinio teisės priimti palikimą įgyvendinimo užtikrinimo ir teisinių santykių stabilumo bei šių santykių subjektų teisių ir teisėtų interesų apibrėžtumo užtikrinimo. Subjektinė teisė į palikimą iš įpėdinio gali būti atimta tik tuo atveju, jeigu jis jos tinkamai neįgyvendino be svarbių priežasčių, ir tik ta apimtimi, kiek vėlesniu šios teisės įgyvendinimu nebus iš esmės pažeisti kitų įpėdinių teisėti lūkesčiai. Nors, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, terminas palikimui priimti buvo praleistas beveik 6 metus, dėmesys atkreiptinas į tai, jog palikimo atsiradimo dieną ieškovės buvo atitinkamai 10 ir 11 metų amžiaus, t.y., neturėdamos civilinio veiksnumo neturėjo galimybės savo, kaip įpėdinių, teisių įgyvendinti savarankiškai (CK 2.7 str.), dėl amžiaus negalėjo suprasti paveldėjimo teisinių santykių specifikos ir palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti teisinių padarinių, net ir ieškinio pareiškimo metu jos nebuvo įgiję visiško teisinio veiksnumo. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog pačių ieškovių kaltės dėl termino praleidimo nebuvo. Kadangi civilines teises už nepilnamečius įpėdinius įgyvendina ir pareigas vykdo jų atstovai pagal įstatymą, vertintinas ir ieškovių motinos elgesys palikimo teisinių santykių kontekste. Byloje neginčijama aplinkybė, jog ieškovių įstatyminė atstovė dalyvavo palikėjo laidotuvėse, t.y. palikimo atsiradimo faktas jai buvo žinomas nuo pat palikimo atsiradimo momento. Byloje neginčijama ir ieškinyje nurodyta faktinė aplinkybė, jog nei ieškovės, nei jų įstatyminė atstovė keletą metų iki palikėjo mirties nepalaikė su juo jokių santykių, palikėjas nemokėjo nepilnametėms dukroms išlaikymo, neturėjo jokio savo vardu registruoto turto. Atsakovės argumentai, jog ieškovių įstatyminei atstovei buvo žinoma apie tai, jog palikėjas yra priėmęs po jo tėvo mirties likusį palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tačiau nesusitvarkęs šio turto nuosavybės dokumentų, nėra paremta jokiais įrodymais. Nors, vadovaujantis CK 5.50 str. 1 d., palikimo negalima priimti dalimis, su sąlygomis ar išlygomis, t.y. įpėdinis savo valios priimti ar atsisakyti priimti palikimą atsiradimą ar išnykimą paprastai negali sieti su palikimo apimties pokyčiais, nagrinėjama situacija šiuo atžvilgiu yra specifinė ta prasme, jog ieškovių įstatyminė atstovė dėl palikimo priėmimo nesikreipė manydama, jog palikėjas neturi jokio turto, t.y. ne dėl to, jog ji būtų savo nepilnamečių dukterų vardu atsisakiusi teisių į palikėjo turėtą mažesnės apimties turtą, bet dėl įsitikinimo, jog palikimo priėmimo procedūra apskritai yra beprasmiška dėl palikimo objekto neegzistavimo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog termino subjektinėms materialinėms įpėdinių teisėms įgyvendinti praleidimas nagrinėjamu atveju negali būti prilyginamas valios atsisakyti palikimą priimti išraiškai. Vertinant pakankamai ilgą termino praleidimo laiką, akcentuotina tai, jog praėjus šiek tiek daugiau nei metams po palikėjo mirties ieškovės su savo įstatymine atstove išvyko gyventi į užsienį, kur gyvena iki šiol, todėl jų galimybės sužinoti apie atsakovės inicijuotą paveldėjimo procedūrą bei operatyviai imtis subjektinių teisių gynybos buvo ribotos. Dėmesys atkreiptinas ir į keletą su atsakove susijusių aplinkybių: pirma, atsakovei buvo žinoma apie tai, jog yra kitos dvi pirmos eilės įpėdinės; antra, nors atsakovė dėl palikimo priėmimo kreipėsi per įstatyme nustatytą terminą, paveldėjimo teisės liudijimas jai buvo išduotas tik 2008 m. liepos 15 d., t.y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, termino palikimui priimti nustatymo tikslas yra sietinas su civilinių santykių stabilumu ir teisėtais kitų įpėdinių lūkesčiais, akivaizdu, jog turtines teises palikimą sudarančio turto atžvilgiu visa apimtimi atsakovė įgijo ne taip seniai, iš kitos pusės, ji negalėjo nesuvokti susiklosčiusios situacijos, jog likusios dvi įpėdinės yra nepilnametės, dėl jų riboto veiksnumo jų teisių gynyba laikytina prioritetine, t.y. nebuvo pagrindo atsakovės teisėtiems lūkesčiams susiformuoti. Visų aptartų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog su įstatyme nustatyto termino praleidimu susijusių pasekmių taikymas nagrinėjamoje situacijoje iš esmės pažeistų nepilnamečių ieškovių interesus, neatitiktų protingumo teisingumo ir sąžiningumo principų, iškreiptų pusiausvyrą tarp šio termino įtvirtinimu civilinėje teisėje siekiamų tikslų - realaus įpėdinio teisės priimti palikimą įgyvendinimo užtikrinimo ir teisinių santykių stabilumo bei šių santykių subjektų teisių ir teisėtų interesų apibrėžtumo užtikrinimo.

Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti ir ginčijamo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovėms priteista dalis palikimą sudariusio turto bei kompensacija už dalį atsakovės paveldėto, tačiau realizuoto turto, pastaroji pirmosios instancijos teismo išvada buvo ginčijama tik ta apimtimi, kiek ji yra susijusi su sprendimo dalimi, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti. Nei paveldėto turto vertės, nei kompensacijų dydis, nei turto paskirstymo tarp šalių proporcijos skundu nebuvo ginčijamos, todėl, pripažinus nepagrįstu skundo argumentus, susijusius su pagrindų terminui palikimo priėmimui atnaujinti egzistavimu, nelieka teisinio pagrindo abejoti ir sprendimo dalies, susijusios su šalių tarpusavio turtiniais santykiais, teisėtumu.

Įvertinusi tai, kas nurodyta, visus apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovės valstybei priteistinas apeliacinės instancijos teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas. Be to, spręstinas ir ieškovės G. U. išlaidų, susijusių su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas. Kaip matyti iš advokatės pateiktų į bylą dokumentų, už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme buvo išrašyta 1000 Lt sąskaita. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau- Rekomendacijos) 2 punkte nurodoma, kad Rekomendacijų 8 p. nurodyti rekomenduojami maksimalūs priteistini užmokesčio dydžiai gali būti viršijami atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, priteistinų ar ginčijamų turto ar pinigų sumų dydį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjama byla atitinka tik vieną iš nurodytų kriterijų - kadangi advokatė atstovavo ieškoves ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jos pagalba buvo pagrįstai pasitelkta ir apeliacinei instancijai, neatsižvelgiant į tai, jog advokatės kontora yra ne teismo buvimo vietoje, o Alytuje. Kadangi apeliacinio proceso metu advokatė nepateikė jokio procesinio dokumento, darytina išvada, jog jos atstovavimas apsiribojo vien tik dalyvavimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurio trukmė neviršijo vienos valandos. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 p., maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo valandą sudaro 120 Lt. Kaip minėta, negali likti neįvertintos ir kelionės išlaidos bei kelionėje sugaištas laikas, todėl iš atsakovės ieškovei G. U. priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 300 Lt. Likusi išlaidų dalis vertintina kaip nepagrįsta būtinybe, neatitinkanti protingumo principo, todėl neatlygintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 36,85 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.