- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1-2200-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00053-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Ričardas Užolas
civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui J. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 221 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu (kaltinimas teisiamojo posėdžio metu pakeistas iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., būdamas juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuo 2011 m. gruodžio 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata – „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostata – „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) 143 straipsnio nuostata, jog juridinių asmenų vadovai atsako už nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiklos organizavimą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, bendrovės mokestinių prievolių vykdymą, mokesčių deklaracijų ar kitų dokumentų apie bendrovės pajamas, pelną ar turtą pateikimą laiku valstybės įgaliotai institucijai; pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 40 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad „mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus”, to paties įstatymo 76 straipsnio nuostatą, kad „mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675) 51 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais“, ir 2 dalies nuostatą, kad „metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu (jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jis privalo būti sudarytas) pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, jis, suvokdamas savo veikimų pavojingus padarinius, tyčia nevykdė pareigos ir nepateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai teisės aktuose numatytais terminais metinės pelno mokesčių deklaracijos (Forma – PLN204) už 2014 metų mokestinį laikotarpį, po to, kai Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2017 m. spalio 23 d. raštu, registracijos numeris Nr. 9.50-466-142915, priminė apie pareigą pateikti Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metų mokestinį laikotarpį per 10 darbo dienų nuo priminimo gavimo dienos per Elektroninio deklaravimo sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt), t. y. iki 2017 m. lapkričio 6 d., ir sumokėti 7 156,51 eurų sumą.
Be to, V. V. nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuo 2011 m. gruodžio 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, kad – „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-2215), pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku: 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”; 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, neorganizavo ir netvarkė UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. nevedė ir nepateikė prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentų už 2012 m. sausio – kovo mėn., 2013 metų balandžio mėn. – 2014 metų gruodžio mėn., patiektų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų pardavimo dokumentų, rangos, nuomos, paskolų ir kitų veiklos sutarčių, darbų atlikimo, atsargų nurašymo aktų, kasos, banko dokumentų, pirkimo, pardavimo, pardavimo savikainos, veiklos sąnaudų registrų, didžiosios knygos ar kito apskaitos dokumentų suvestinio registro, taip pat nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio 32794,54 eurų (113233 Lt) sumos, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
V. V. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. savo kaltę pilnai pripažino. Akcentavo, kad kaltinime nusikalstamų veikų aplinkybės nurodytos teisingai. Parodė, kad tiriamo įvykio metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, įmonė užsiėmė statybomis, t. y. nupirkus neįrengtus butus, norėjo juos įrengti ir parduoti, kad būtų pelnas, tačiau verslas nepavyko ir realiai pelno nebuvo. Jis buvo išdavęs įgaliojimą R. M., kad šis galėtų tvarkyti finansinius dokumentus, bet jie sutvarkyti nebuvo. Kaltinamasis pripažino, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo, kaip direktoriaus pareigas žinojo. Nurodė, kad įmonės buhalterijai tvarkyti nebuvo samdomas nei buhalteris, nei buhalterinė įmonė, nes jis nemanė, kad to reikia. Visi finansiniai dokumentai turėjo būti tvarkomi pagal įgaliojimą, kuris buvo išduotas 2016 metais, jis visus įgaliojimus perdavė R. M., kuris tvarkė visus įmonės reikalus. Paaiškino, kad R. M. nebuvo įdarbintas įmonėje pagal darbo sutartį, veikė tik įgaliojimo pagrindu, atlyginimas jam nebuvo mokamas, sau algos taip pat nemokėjo, norėjo gyventi iš pelno. Pripažino, kad jam kažkada buvo pranešta, jog iš VMI atėjo kažkokie lapai. Iki VMI nurodytos datos Pelno mokesčio nebuvo sumokėjęs, jį sumokėjo 2019 m. gegužės 15 d. Paaiškino, kad nors įmonė veiklą vykdė, bet pelno nebuvo, tam tikrų dokumentų įmonėje neišliko dėl jo nežinojimo, kad tokių dokumentų reikia. Finansinių dokumentų jis nesurašinėjo, turėjo grynųjų pinigų, nes pardavinėjo butus, grynuosius laikė bute. Jis pats neturėjo vadovavimo patirties ir nežinojo, ko reikia, ar turėjo prie banko priėmimą ir kodų kortelę neprisimena. Nurodė, kad pagal dokumentus įmonės direktoriumi jis buvo iki 2018 m. lapkričio, nors savęs direktoriumi nelaikė dar nuo 2016 m., kai buvo išduotas įgaliojimas R. M., būtent nuo tada nesidomėjo įmonės veikla ir prašymų VMI neteikė. Apie direktoriaus pasikeitimą jokios institucijos neinformavo ir nepateikė dėl to jokių duomenų. Nurodė, kad jis buvo vienintelis įmonės akcininkas. Nelabai prisimena savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bet juos pagarsinus, patvirtino. Kaltinamasis paaiškino, kad nežinojo, jog reikėjo pateikti deklaracijas VMI. Nusikalstamas veikas padarė iš nežinojimo. Pelno mokesčių deklaracija buvo nepateikta, nes vartojo alkoholį ir nesidomėjo darbu, gėrė, kadangi nebuvo pelno. Dėl reikiamų sumokėti mokesčių VMI žinojo, bet to nepadarė, nes neturėjo kaip sumokėti. Apie baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį žino ir jį pripažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. V. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Jis nuo 2012 metų, tikslios datos neatsiminė, pradėjo eiti direktoriaus pareigas įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Jį į šias pareigas paskyrė vienintelis akcininkas A. M., iš kurio vėliau jis nupirko įmonės akcijas pagal akcijų pirkimo pardavimo sutartį bei tapo šios įmonės vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikla - nekilnojamo turto pirkimas ir pardavimas, statyba. Kokiu adresu įmonė buvo registruota neatsiminė, įmonė ofiso neturėjo. Be jo, įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) daugiau darbuotojų, kiek atsimena, nebuvo. Jis, vienintelis įmonės darbuotojas, kuris vykdė veiklą, įmonėje kasininkas paskirtas nebuvo. Kokiuose bankuose įmonė turėjo bankines sąskaitas, neatsiminė, tačiau prisijungimus prie banko turėjo tik jis. Kokiu būdu įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), vykdant veiklą, vyko atsiskaitymai – pavedimais per banką ar grynais pinigais, neatsiminė. Įmonė buhalterio neturėjo, taip pat nebuvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis su įmone, kuri tvarkytų apskaitą. Buhalterinė apskaita visiškai nebuvo vedama, nebuvo pildomos ir valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitoms institucijoms nepateikiamos privalomos deklaracijos bei ataskaitos, nebuvo mokami mokesčiai. UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių į valstybės biudžetą nemokėjo todėl, kad neturėjo pajamų. Kiek jis atsiminė, tai 2012 metais, UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą. Ar įmonė vykdė veiklą 2013-2014 metais, neatsiminė. Tiksliai negalėjo pasakyti kuriais metais, 2013 ar 2014 metais, buvo surašytas įgaliojimas, pagal kurio turinį, jis raštiškai įgaliojo R. M. atstovauti įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Kokie tiksliai įgaliojimai buvo nurodyti rašytiniame įgaliojime R. M. neatsiminė, ar įgaliojimas buvo patvirtintas notariškai – neatsiminė. Nors ir R. M. veikė UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tačiau sutartis pasirašinėdavo jis (V. V.), nes buvo įmonės direktorius. Ar R. M. turėjo parašo teisę UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pagal rašytinį įgaliojimą – neatsiminė. Kai buvo surašytas įgaliojimas R. M., jis pastarajam perdavė visus jo turėtus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus. Perduodant buhalterinės apskaitos dokumentus, joks dokumentų perdavimo-priėmimo aktas surašytas nebuvo. Šiuo metu pas jį jokių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų nėra. Ar R. M. vedė ir tvarkė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą nežino. Taip pat negalėjo pasakyti, nes nežino, ar R. M. pildė ir teikė valstybinėms institucijoms privalomas deklaracijas ir ataskaitas. Taip pat nežino, ar UAB (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius į valstybės biudžetą. Kai jis R. M. klausdavo, ar UAB (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą, pastarasis atsakydavo, kad veiklos nėra, nes vyksta teismo procesai, tačiau dėl ko jie vyko, neatsiminė. Jis pats įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nebedalyvavo, nes pradėjo gerti, todėl viską ir perdavė R. M. tikėdamasis, kad pavyks verslą atgaivinti, visiškai juo pasitikėjo. Apie tai, kad R. M., į pastarojo elektroninį paštą, jo adreso nurodyti negalėjo, nes nežino, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai buvo atsiuntę priminimus, kuriuose nurodė iki atitinkamos datos pateikti UAB (duomenys neskelbtini) metines pelno deklaracijas už 2013-2016 m. laikotarpius, išgirdo pirmą kartą. R. M. jam apie tai niekada nėra užsiminęs ir nesakęs. Jis supranta, kad už visą įmonės veiklą: apskaitos vedimą, deklaracijų teikimą, mokesčių sumokėjimą yra atsakingas jis. Supranta, kad nors ir nedalyvavo įmonės veikloje, tačiau turėjo ir privalėjo tai daryti ir vykdyti savo, kaip tiesioginio direktoriaus pareigas. Pilnai prisipažįsta, kad nevykdė savo tiesioginių direktoriui privalomų pareigų, dėl to labai gailisi. Dalis žalos, padarytos dėl jo netinkamai, kaip direktoriaus, atliekamų pareigų į valstybės biudžetą yra atlyginta – 7156,51 eurų suma (4 t., b. l. 95-96).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas bei veikų kvalifikavimas
1) Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 221 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo
2) Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo
Teismas pažymi, kad teismų praktikoje, aiškinant BK 222 straipsnyje ir BK 223 straipsnyje numatytų veikų atribojimą yra išaiškinta, kad baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos neatsargi kaltės forma nurodoma įvairias būdais: 1) apie galimą ir neatsargią kaltės formą nurodant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, atskiroje dalyje; 2) kad veika padaroma neatsargia kalte, nurodoma pačiame BK specialiosios dalies straipsnio pavadinime; 3) kad veika padaroma neatsargia kalte, nurodoma BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje įtvirtinant nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kt. BK 223 straipsnio konstrukcijoje nepanaudotas nė vienas iš minėtų būdų nurodant neatsargią kaltės formą, tačiau tai nereiškia, kad paneigiama bet kokia šiame straipsnyje numatytų veikų padarymo dėl neatsargumo galimybė. Ji egzistuoja tiek, kiek gali būti siejama su atitinkamos šiame BK straipsnyje numatytos veikos specifika. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Sisteminis, gramatinis, loginis BK 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir BK 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) nuostatų (nusikaltimų sudėčių požymių) aiškinimas suponuoja išvadą, kad BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia, tuo tarpu BK 223 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas traktuotinas kaip toks nusikaltimas, kuris padaromas dėl neatsargumo. Tokia išvada remiasi ir istorinių sąvokų „aplaidumas“, „aplaidus“ aiškinimu. Teisės teorijoje, teismų praktikoje iki naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priėmimo sąvokos „aplaidumas“, „aplaidus“ buvo siejamos tik su neatsargumu. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008), kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).
Baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 223 straipsnį kyla atsiradus baudžiamojo įstatymo numatytiems padariniams – kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2011).
Vadovaujantis BAĮ 4 straipsniu ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. BAĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai. Vadovaujantis BAĮ 16 straipsnio 1 dalimi ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Pagal BAĮ įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 str. 2 d.).
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl to, kad neorganizavo ir netvarkė UAB (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. nevedė ir nepateikė prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentų už 2012 m. sausio – kovo mėn., 2013 metų balandžio mėn. – 2014 metų gruodžio mėn., patiektų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų pardavimo dokumentų, rangos, nuomos, paskolų ir kitų veiklos sutarčių, darbų atlikimo, atsargų nurašymo aktų, kasos, banko dokumentų, pirkimo, pardavimo, pardavimo savikainos, veiklos sąnaudų registrų, didžiosios knygos ar kito apskaitos dokumentų suvestinio registro, taip pat nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio 32 794,54 eurų (113233 Lt) sumos, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini), veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., pripažino visiškai. Tuo pačiu paaiškino, kad jo padarytą nusikalstamą veiką lėmė žinių stoka, jis neturėjo patirties bendrovės valdyme. Kaip nurodė kaltinamasis V. V. teisiamajame posėdyje, buhalterijai tvarkyti nebuvo samdoma įmonė, nes jis nepagalvojo, kad to reikia, tam tikrų dokumentų įmonėje neišliko dėl nežinojimo, o vėliau jis tiesiog nebesidomėjo įmonės veikla. Kaltinamasis iš esmės tiksliai nežinodamas ką daro, neturėdamas patirties, bandė vykdyti verslą, tačiau kai ši veikla nepavyko, jis viską metė ir suteikė įgaliojimus R. M., manydamas, kad šis asmuo išspręs visas problemas. Todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. V. veikė nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nors galėjo ir turėjo tai numatyti.
Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad V. V. nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos nuo 2011 m. gruodžio 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, kad – „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XII-2215), pažeisdamas to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku: 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”; 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“; 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, neorganizavo ir netvarkė UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. nevedė ir nepateikė prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentų už 2012 m. sausio – kovo mėn., 2013 metų balandžio mėn. – 2014 metų gruodžio mėn., patiektų prekių ir (ar) suteiktų paslaugų pardavimo dokumentų, rangos, nuomos, paskolų ir kitų veiklos sutarčių, darbų atlikimo, atsargų nurašymo aktų, kasos, banko dokumentų, pirkimo, pardavimo, pardavimo savikainos, veiklos sąnaudų registrų, didžiosios knygos ar kito apskaitos dokumentų suvestinio registro, taip pat nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio 32 794,54 eurų (113233 Lt) sumos, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Kaip minėta veikos padarymo metu galiojusios įstatymo redakcija už BK 221 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė viešuosius darbus, baudą arba areštą; už BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą – viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą (V. V. 2019 m. gegužės 15 d. sumokėjo 7156,51 Eur pelno mokesčio), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų negauta. Įvertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam V. V. skiriant bausmės rūšį – baudą. Teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 221 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, skirtina 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Pažymėtina, kad paskirtinų bausmių dydis bei taikytinas MGL nustatytinas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias nusikalstamų veikų padarymo metu. Teismas pažymi, kad veikų padarymo metu, nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir V. V. paskirtina 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Šioje byloje VMI pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamojo V. V. nusikalstama veika padarytos 32 794,54 Eur žalos atlyginimo (4 t., b. l. 27-50). Šis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl netinkamo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo V. V. vykdytos buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo sudarytos sąlygos mokestinės prievolės valstybei neįvykdymui, t. y. šių veiksmų pagrindu valstybė dėl nesumokėtų mokesčių (PVM) patyrė 32 794,54 Eur dydžio turtinę žalą. Padarytos žalos dydis nesumokėto PVM pavidalu, t. y. 113 233 Lt, kas atitinka 32 794,54 Eur, yra konstatuotas UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo metu. Pareikštą ieškinio reikalavimą civilinio ieškovo atstovas palaikė ir teisiamojo posėdžio metu. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, jis civilinį ieškinį pripažino pilnai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kad tarp kaltinamojo veikų ir civiliniam ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, taip pat tai, kad kaltinamasis ieškinio reikalavimą pripažino, sprendžia, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl kitų klausimų
V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 107-110), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas gyvenamajai patalpai – butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančiam V. V. (apribojimo mastas – 32 794,54 Eur), laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d., nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant valdyti ir disponuoti šiuo turtu (4 t. b. l. 111-113), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) MGL, t. y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų aštuoniasdešimties centų), baudą.
Pripažinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų), baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti V. V. 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų šešiasdešimties centų), baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų keturiasdešimties centų), baudą.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 32 794,54 Eur (trisdešimt du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus penkiasdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą gyvenamajai patalpai – butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus daikto numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančiam V. V. (apribojimo mastas – 32 794,54 Eur), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.