Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2009-08-04 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. 40 parų arešto;

2) 2012-11-15 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. 5 MGL (650 litų) bauda;

3) 2014-12-18 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, 5 MGL (650 litų) bauda;

4) 2015-08-04 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., 5 MGL (650 litų) bauda,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2018 m. balandžio 30 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių savo motinai A. R. į veido sritį, po ko griebė rankomis jai už plaukų ir veidu trenkė ją į grindis, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktos vidurinėje dalyje, tarpuakio srityje, pereinant ant nosies nugarėlės, kairio skruosto srityje, kaktos dešinėje, kraujosruvos abiejų akių junginėse, galvos ir veido sumušimo.

Apklaustas A. J. teisiamajame posėdyje kaip ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, nes įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Ar motinai sudavė smūgius, nelabai prisimena, buvo neblaivus. Nurodė, jog gailisi dėl šio įvykio, motinos atsiprašė.

Apklausta nukentėjusioji A. R. teisiamajame posėdyje kaip ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog sūnus A. J. kartu negyvena, tą dieną atėjo pas ją ir atsinešė degtinės. Jis prašė jos padėti jam degtinę išgerti, tačiau jai atsisakius, nes jai reikėjo anksti keltis, jis kumščiu sudavė jai į veidą. Vėliau jis paėmė ją už plaukų ir veidu vieną kartą trenkė į grindis. Jai pavyko nuo jo ištrūkti ir pasislėpti. Kviesti policijos nenorėjo, nes visgi A. yra jos sūnus, tačiau pas ją atvažiavusi dukra L.ir kiek vėliau sūnus D., pamatė jos sumuštą veidą. Tuomet jie ir paskambino policijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniais baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Prokuroras, kaltinamasis ir nukentėjusioji sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo ir kiti žemiau aptarti teismo ištirti nuosekliai vieni kitus papildantys įrodymai:

Apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. R. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) Gyvena kartu su savo anyta O. R.. Sūnus A. J. piktnaudžiauja alkoholiu. Su ja kartu negyvena, nes prieštarauja jos anyta. Jis ne vieną kartą prieš ją smurtavo. Kelis kartus grasino, jei ji praneš apie smurtą policijai, tai ją nužudys. Jo labai bijo. Jis jos atžvilgiu naudoja smurtą, kai neblaivus. 2018-04-30 ji buvo savo namuose. Apie 19.00 val. pas ją atėjo neblaivus sūnus A. J.. Jis su savimi atsinešė 0,5 l talpos degtinės butelį. Jai liepė kartu su juo gerti alkoholį. Jam pasakė, jog negers, nes jau nori ruoštis miegoti. Su juo išgėrė vieną stikliuką. Atsikėlė ir norėjo išeiti į kiemą ir pabėgti, nes suprato, jog jis ją sumuš. Jai tik atsistojus, jis kumščiu kelis kartus sudavė į veidą. Kiek kartų sudavė, tiksliai nurodyti negali, tikrai ne mažiau trijų kartų. Kai ji norėjo iš jo ištrūkti, jis paėmė ją už plaukų ir veidu vieną kartą trenkė į grindis. Ji jautė didelį fizinį skausmą. Jai pavyko nuo jo ištrūkti, išbėgo į kiemą ir nubėgo į mišką, kur pasislėpė. Nakvoti nuėjo į kluoną. Ten nakvojo iki 2018-05-03. 2018-05-03 nuėjo pas kaimynę M. K.. Ji ją pamatė sumuštą. Jai papasakojo, kad ją sumušė A.. 2018-05-05 apie 12.00 val. pas ją atvažiavo dukra L.ir kiek vėliau sūnus D.. Kai jie pamatė jos sumuštą veidą, jiems pasakė, kad ją sumušė A. (b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. J. parodė, kad yra A. R. sūnus. Gyvena (duomenys neskelbtini), todėl labai retai atvažiuoju pas mamą. Sesuo L. B. jam ne vieną kartą pasakojo, jog įtaria, kad jų brolis A. J. smurtauja prieš mamą. Ją ne vieną kartą matė sumuštą. Kiek žino iš L., mama labai bijo A., nes jis grasina, jei ji pasiskųs policijai, tai ją nužudys. 2018-05-05 apie 14.00 val. atvažiavo su savo šeima aplankyti mamos. Ten jau buvo atvažiavusi sesuo L.. Pamatė, kad mamos veidas sumuštas, buvo visas mėlynas ir patinęs. Mama prisipažino, jog ją 2018-04-30 vakare sumušė A.. Sakė, jog jis jai daug kartų kumščiu sudavė į veidą, o vėliau paėmęs už plaukų veidu trenkė į grindis. Kai jai pavyko nuo jo išsilaisvinti, pabėgo pas kaimynę M. K. (b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad yra A. R. dukra. Jos mama gyvena (duomenys neskelbtini). Turi brolį A. J., kuris be pastovios gyvenamosios vietos. Jis nuolat girtauja, daug kartų buvo teistas bei atlikinėjo bausmę laisvės atėmimo vietose. Jis nuolat smurtauja prieš mamą A. Dažniausiai pas mamą ateina neblaivus ir tada prieš ją smurtauja. Ne vieną kartą matė, kad mama sumušta, tačiau ji neigė, kad ją sumušė sūnus A.. Daug kartų jos prašė, kad ji praneštų policijai dėl smurto, bet ji sakė, jog bijo A.. Ji niekada nematė, kaip A. smurtauja prieš mamą. 2018-05-05 12.00 val. ji su savo šeima atvažiavo aplankyti mamos, kiek vėliau atvažiavo ir brolis D.. Pamatė, kad mamos veidas visas mėlynas, patinęs nuo sumušimų. Jos paklausė, kas atsitiko. Ji prisipažino, jog 2018-04-30 vakare pas ją atėjo neblaivus sūnus A. ir ją sumušė. Ją sumušė dėl to, jog ji nenorėjo kartu su juo gerti alkoholinių gėrimų. Jis jai daug kartų sudavė kumščiu į veidą, o vėliau paėmęs už plaukų veidu trenkė į grindis (b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad A. J. pažįsta senai. Dažnai kartu gėrę alkoholinius gėrimus. Jo motiną A. R. taip pat pažįsta, daug kartų kartu gėrė alkoholį. Jam žinoma, kad A. išgertuvių metu kimba prie savo motinos A., būna agresyvus. Ne vieną kartą girdėjo, kaip A. būdamas neblaivus sakė, jog nudės savo motiną. Kelis kartus matė, kad A. buvo sumušta, tačiau ji vis gina savo sūnų A. ir sako, jog nugriuvo ir susižalojo. Šių metų balandžio mėn. pabaigoje daugiau kaip savaitę laiko kartu su A. vartojo alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną. Kartu su jais gėrė ir A.. Balandžio pabaigoje buvo (duomenys neskelbtini) ir ten matė A.. Jos veidas buvo visas mėlynas nuo kraujosruvų ir patinęs. Matėsi, jog ji sumušta. Jos paklausė, kas atsitiko. Ji pasakė, kad griuvo ir susižalojo. Tuo nepatikėjo, nes matėsi, jog tie sužalojimai nuo sumušimų. Mano jog ją sumušė jos sūnus A.. Taip galvoja, nes daugiau nėra kam ją sumušti. Jis nėra matęs, kad A. muštų A.. A. jam taip pat nepasakojo, kad būtu sumušęs motiną (b. l. 50-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2018-05-07 išvadoje Nr. G 419/2018 (06) nurodyta, kad A. R. poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktos vidurinėje dalyje, tarpuakio srityje, pereinant ant nosies nugarėlės, kairio skruosto srityje, kaktos dešinėje, kraujosruvos abiejų akių junginėse, galvos ir veido sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 37).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotą A. J. paaiškinimą bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad visi nurodyti įrodymai įrodo, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t. y. A. J. 2018 m. balandžio 30 d. apie 19.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių savo motinai A. R. į veido sritį, po ko griebė rankomis jai už plaukų ir veidu trenkė ją į grindis, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktos vidurinėje dalyje, tarpuakio srityje, pereinant ant nosies nugarėlės, kairio skruosto srityje, kaktos dešinėje, kraujosruvos abiejų akių junginėse, galvos ir veido sumušimo.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 2 dalis), nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad A. J. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 57-59), VšĮ Varėnos rajono psichikos sveikatos centre jam paslaugos neteiktos ir priklausomų ligų registre nėra registruotas (b. l. 62), nevedęs, dirbantis. A. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, remiantis BK 54 straipsniu, teismas sprendžia, kad A. J. skirtina BK 140 str. 2 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. J. skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2018-05-06 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99-101), iki nuosprendis įsiteisės pakeistina į suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291, 297, 301-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. rugsėjo 7 d.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis, A. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.