- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- I-772-142/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- K. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
K. P. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti 700,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 26 d. buvo gydomas LAVL. Teigia, kad LAVL buvo rūkoma, nebuvo ventiliacijos, kameroje langas neatsidarydavo, nes buvo užkaltas, trūko stalo, taburetės, nebuvo darytas remontas. Paaiškino, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, todėl jis neužtikrino pareiškėjo privatumo. Be to, nebuvo galima išsikviesti medicinos seselių, reikia rašyti prašymą.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pareiškėjas informuotas tinkamai. Pareiškėjas informavo teismą, kad posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 46).
Atsiliepimas
Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–16). Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. buvo gydomas Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 18 (7,33 kv. m, 1 lova). Nurodo, kad LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Paaiškina, kad vadovaujasi Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktu. Pažymi, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1,5 metro sienelė. Visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu nėra pateikęs jokių pastabų dėl sienelės neatitikimų. Nurodo, kad palatose remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Praneša, kad vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas, o žiemos metu – įdedamas. Pažymi, kad kiekvienoje kameroje yra langai, kurie pritaikyti vėdinimui, ir ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Teigia, kad visuotinai yra žinomas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ar įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti yra iškabinta LAVL. Pabrėžia, kad bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Įstatymai nenustato galimybės skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, taip pat specialių rūkymo vietų. Pasak LAVL, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotas leidimas-higienos pasas įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Paaiškina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas įrodymais.
Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės institucijos ir jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimą, padarytos žalos kompensavimą, valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus LAVL veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš gydymo stacionare istorijos (b. l. 17) matyti, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2016 m. balandžio 27 d. ir buvo paguldytas į Chirurgijos skyriaus palatą Nr. 18. Pagal LAVL teismui pateiktą planą matyti, kad palata Nr. 18 yra 7,33 kv. m (b. l. 18–19). Pareiškėjas iš LAVL išvyko 2016 m. gegužės 3 d. (b. l. 17). LAVL teismui atsiliepime nurodė, kad palatoje Nr. 18 buvo 1 lova (b. l. 13). Analogiška informacija yra pateikiama ir LAVL pažymoje apie kamerų/palatų plotą ir inventorių Rėžiminiame korpuse (b. l. 30). Pasak pareiškėjo, jis buvo paguldytas į palatą, kurioje buvo viena lova. Vėliau buvo perkeltas į kitą palatą, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo paguldytas į Chirurgijos skyriaus palatą Nr. 18, kurioje buvo vienas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL buvo rūkoma.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ 7 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas rūkyti visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Bylos duomenys (nuotraukos) (b. l. 20–21, 29, 31–32) patvirtina, kad LAVL patalpose ir teritorijoje yra draudžiama rūkyti, apie tai įspėja pakabinti ženklai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LAVL būtų fiksavusi režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. jog laikomi asmenys LAVL patalpose ar teritorijoje rūkė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra nurodyta, kad pareiškėjas yra rūkantis (b. l. 17). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL palatose nebuvo stalo ir kėdės.
Kaip minėta, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo baldais normos), nustatyta, kad kamerų tipo patalpose turi būti vienas stalas, viena taburetė vienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai.
LAVL teismui pateikė 2016 m. kovo 9 d. pažymą bei palatos Nr. 18 fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad palatoje Nr. 18 yra tik viena kėdė (b. l. 25, 30). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad LAVL pažeidė minėtą Aprūpinimo baldais normą, kadangi palatoje nebuvo stalo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL palatos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. nebuvo ventiliacijos, nebuvo galima atidaryti lango, palata neremontuota.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į LAVL administraciją su skundais dėl nežmoniškų ir higienos normų neatitinkančių sąlygų LAVL palatose. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LAVL, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kad šis galėtų atlikti operatyvinį patikrinimą dėl higienos normų laikymosi. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad šalis (šiuo atveju – LAVL) objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo). Byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, kad LAVL palatoje Nr. 18 yra langas (b. l. 24), o tai atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimą, kuris nustato, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus. LAVL atsiliepime pažymėjo, kad kiekvienoje kameroje yra langai, kurie pritaikyti vėdinimui, ir ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje (b. l. 18). Be to, LAVL darbų priėmimo aktai patvirtina, kad palatos Nr. 18 remonto darbai buvo atlikti 2015 m. kovo 27 d. (b. l. 26–27). Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti LAVL veiksmai (neveikimas) šiais aspektais nekonstatuoti.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinamas privatumas.
Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, kurių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovės atstovės pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
Pareiškėjas skunde teigė, kad LAVL nebuvo galima išsikviesti medicinos seselių, reikia rašyti prašymą. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiu pagrindu turėjo kreiptis į medicinos seseles ir kokio pobūdžio prašymą turi rašyti, taip pat nenurodė konkrečios dienos ir aplinkybių, kada jis kreipėsi į LAVL administraciją su prašymu ar skundu, kurie nebuvo tenkinti, ir kad tokius LAVL sprendimus skundė Kalėjimų departamentui privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka. Minėti skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, todėl įrodinėjimo našta LAVL neperėjo. Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti LAVL veiksmai (neveikimas) šiais aspektais nekonstatuoti.
Remiantis tuo, kad byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).
Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kaip pasireiškė neturtinė žala. Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pobūdį, konstatuotina, jog tai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus išgyvenimus. Pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos sąlygas, todėl stalų trūkumas ir privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu tokioje įstaigoje yra nepateisinamas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti LAVL veiksmai (pareiškėjo laikymas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų), žala (pareiškėjas patyrė esminių nepatogumų ir kančių), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio aspektu, pažymėtina, kad pareiškėjas su skundu dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi nedelsdamas, t. y. praėjus vos keliems mėnesiams nuo gydymosi LAVL. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 49,00 Eur, skaičiuojant 10,00 Eur už vieną parą (7 paros x 10,00 Eur), kai pareiškėjas LAVL buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų sąlygų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti 70,00 Eur. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo K. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K. P. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.