Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-02 · Administracinė byla Nr. I-3472-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-02
Bylos Nr.
I-3472-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01656-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3472-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01656-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 8567 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-19).

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Teigia, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, neužtikrinant nustatyto gyvenamojo ploto. Didelę ploto dalį užėmė baldai. Nei vienoje iš kamerų nebuvo tvarkinga, buvo drėgmė, pelėsis, atsilupę dažai, tupimas unitazas, smarvė, nebuvo ventiliacijos, buvo šalta. Dėl tokių laikymo sąlygų prašo priteisti už 35 dienas 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas durimis, patalpa neturi atskiros vėdinimo sistemos, todėl tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos dėl kvapų, fiziologinių garsų. Taigi, nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu. Dėl šio pažeidimo prašo priteisti 455 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant už dieną po 13 Eur.

Taip pat nurodė, kad jis turi teisę į pasivaikščiojimą kiemelyje tik 1,5 val. per dieną. Nurodo, kad kameroje prabuvo 787,5 valandas, o pasivaikščiojimo kiemelyje 52,5 val. per visą ginčo laikotarpį, tai prilygsta kankinimui, yra nežmoniškos sąlygos. Be to, teigia, kad nebuvo užimtumo, nors pagal teisinį reglamentavimą ir išaiškinimus pagrindinis įkalinimo tikslas yra socialinė reabilitacija. Dėl šio pažeidimo prašo priteisti 2362 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teigia, kad vedimas maudytis į dušą vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių pažeidžia žmogaus teises. Teigia, kad vienu metu dušu naudojasi visi kameroje sėdintys asmenys (9-12). Dušo patalpoje persirengimo metu nėra 18 laipsnių šilumos, tai higienos normos pažeidimas. Be to, dušo patalpose nėra pertvarų, todėl nuteistieji liečiasi kūnais, jaučiasi diskomfortas. Negali normaliai apsiprausti kūno nebūnant apžiūrimam kitų asmenų. Dėl šio pažeidimo prašo priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teigia ir tai, kad kamerose nėra tinkamas apšvietimas. Naktiniam apšvietimui naudojamos kaitrinės lemputės, kurios yra uždraustos Europos Sąjungoje. Dėl šio pažeidimo prašo priteisti jam 1750 Eur.

Sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio negali būti diskriminuojama, atsižvelgiama į valstybės ekonominę padėtį. Teigia, kad įvertinus jo teisių pažeidimus, vien pripažinimo pažeidus teises neužtenka, būtinas žalos atlyginimas pinigais. Taigi, iš viso prašo priteisti 8567 Eur neturtinei žalai atlyginti. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

2019 m. birželio 20 d. atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimą pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su atsakovės atstovo argumentais, prašo juos atmesti.

Atsakovės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-34). Prie atsiliepimo pateikė Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių Tl-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas bei tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius.

Nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pateikti duomenys patvirtina, kad pateiktais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.

Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Taip pat, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, jog įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą duše, dušuose yra įrengtos 1,6 metrų aukščio pertvaros (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis 1,2 metro.

Kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir TIĮET) III skirsniu. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (1,33 kv.m.) kiekvienam suimtajam, stalas (0,3 kv.m.) ir taburetės (0,07 kv.m.). Sanitarinis mazgas atitvertas nuo kameros ploto 1,5 metrų aukščio sienele. Kamerų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip ir numatyta Lietuvos higienos normoje 134:2015 14 p. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu palaikoma optimali temperatūra. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius ir finansinius, darbo resusrus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Dažnai patys nuteistieji gadina ir niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami elektros lemputes, langus, griaudami pertvaras. Kameros vėdinamos per langus, langai vėdinimui pritaikyti, atitinka higienos normų reikalavimus. Nurodė ir tai, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pagal Bausmių vykdymo kodeksą nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal tai kokioje grupėje yra, nuteistajam suteikiama teisė nuo 2 iki 1 valandos pasivaikščiojimui kieme. Pasivaikšččiojimo kiemelių įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksą. Resocializacijos skyrius vykdo įvairias programas ir priemones. Nuteistieji turi galimybę žaisti stalo tenisą, krepšinį bei tinklinį, darbo, poilsio ir švenčių dienomis išvedami į Laisvalaikio užimtumo patalpas. Vyksta įvairūs užsiėmimai. Teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Vykdant socialines programas, bendravimas su nuteistaisiais vyksta nuolat. Nuteistųjų dalyvavimas socialinėje veikloje yra savanoriškas.

Taip pat nurodė, kad vien tik pareiškėjo paiškinimų apie jo patirtą neturtinę žalą nepakanka. Pareiškėjas turi įrodyti jam neteisėtais įkalinimo įstaigos veiksmais sukeltą neturinę žalą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos administraciją nesikreipė. Prašo skundo netenkinti.

2019 m. birželio 19 d., ir 2019 m. birželio 20 d. pareiškėjas yra pateikęs prašymus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime yra nurodęs, kad neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (b.l. 34).

Todėl remiantis išdėstytu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėjas A. M. skunde nurodytu ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose:

2017-11-22 A. M. Lukiškių TI- K buvo uždarytas į kamerą Nr. 253, plotas - 34,43 kv. m (6 asmenys kameroje);

2017-11-22 perkeltas į kamerą Nr. 115, plotas - 7,45 kv.m. (1 asmuo kameroje);

2017-11-23 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2017-11-28 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI- K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 kv.m. (1 asmuo kameroje);

2017-11-29 perkeltas į kamerą Nr. 253, plotas - 34.43 kv.m. (7 asmenys kameroje);

2017-11-30 - 2017-12-02 kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje);

2017-12-03 - 2017-12-05 kameroje Nr. 253 (8 asmenys kameroje);

2017-12-06 -2017-12-10 kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje);

2017-12-11 kameroje Nr. 253 (5 asmenys kameroje);

2017-12-12 kameroje Nr. 253 (7 asmenys kameroje);

2017-12-13 - 2017-12-15 kameroje Nr. 253 (8 asmenys kameroje);

2017-12-16 - 2017-12-19 kameroje Nr. 253 (9 asmenys kameroje);

2017-12-20 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

2017-12-22 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 kv.m. (1 asmuo kameroje);

2017-12-23 perkeltas į kamerą Nr. 271, plotas - 7,76 kv.m. (2 asmenys kameroje);

2017-12-24 - 2017-12-27 kameroje Nr. 271 (2 asmenys kameroje);

2017-12-28 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę.

Nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai'', kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015-11-01, taip pat nenumato tokių gyvenamojo ploto standartų. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.

TIĮET VI skirsnio 14.6 p. nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0.6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.); taburetės matmenys apie 0,3 x 0.3 m (0.07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis būtini baldai kamerose buvo. Be to, pareiškėjas nesiskundžia dėl baldų trūkumo (b.l. 38-40).

Dėl pareiškėjo argumento, kad didelę kameros ploto dalį užėmė baldai, todėl buvo pažeista jo teisė į gyvanamosios vietos plotą, tenkantį vienam asmeniui, teismas pažymi, jog teismų praktika yra suformulavusi, jog kameroje esantys būtini baldai neįskaičiuojami į tenkantį vienam asmeniui plotą. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis nenustatyta, kad kamerose buvo perteklinių baldų, kurie ženkliai užimtų kameros plotą. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birtželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 “Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo”.

Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p., PĮĮET 16.5 p sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios pilnai uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (2019 m. gegužės mėnesio pranešimas dėl A. M. skundo, b.l. 38-40). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Akcentuotina tai, kad nacionaliniai teisės aktai (minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma (3,6 kv. m.), atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Taigi, pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgiant ir į tai, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose su dar kitais asmenimis, nustatyta, kad minimalus tenkantis vienam asmeniui ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas, kadangi kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, nors ir buvo su dar kitais asmenimis, tačiau teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas (3,6 kv.m.) buvo pareiškėjui užtikrintas. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas nėra nustatytas.

Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Taigi, nustatyta, kad vadovaujantis TIĮET taisyklių 14.5 punktu, PĮĮET 16.5 punktu, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta atitinka sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių, priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių, įtakojusių jo teisės į privatumą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, kaip minėta, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka TIĮET 14.5 punkto reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nustatyta, kad didžiąją dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 253, kurioje, kaip nurodė atsakovės atstovas, buvo įrengtas sanitarinis mazgas kaip atskira kabina su durimis (b.l. 38-40). Taigi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šiuo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniu mazgu. Todėl pagal byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., kuomet pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K, buvo laikomas su dar kitu asmeniu, kameroje, kurioje sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 metro aukščio sienele bei užuolaida, jam nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais 5 paras.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nei vienoje iš kamerų nebuvo tvarkinga, buvo drėgmė, pelėsis, nebuvo ventiliacijos, atsilupę dažai, šalta. Taip pat, kad buvo netinkamas apšvietimas, naudojamos kaitrinės lemputės.

Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015, kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010.

Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sąlygos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Higienos normoje 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p., kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pareiškėjo pateikta informacija apie kaitrines lemputes (b.l. 20-22) visų pirma, neįrodo, kad šios lemputės buvo naudotos ir Lukiškių TI-K kamerose. Be to, pareiškėjas nurodydamas, kad naktiniam apšvietimui buvo naudotos kaitrinės lemputės, kurios uždraustos Europos Sąjungoje, tačiau neįvardija, kokį konkrečiai Europos Sąjungos teisės aktą pažeidžia. Iš pateiktų pareiškėjo lempučių aprašymų matyti, kad tokios lemputės paženklintos CE atitikties žymėjimu, o tai pagal Europos Sąjungos teisinį reguliavimą reiškia, kad elektrotechninis gaminys atitinka su CE žymėjimu susijusias nuostatas ir nepažeidžia Lietuvoje nustatytų sąlygų, todėl remiantis išdėstytais argumentais nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo, susijusio su netinkamu naktiniu apšvietimu, naudojant kaitrines lemputes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017).

Atsakovės atstovas yra nurodęs, kad Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose kamerose palaikoma optimali temperatūra (b. l. 39) (Higienos normos 134:2015 16 punktas).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose esantys langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Gyvenamąsias kameras turi tvarkyti patys nuteistieji. Tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 punkte, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 “Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 patvirtinimo 37 punkte. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo bendro naudojimo ir gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 15 d. įskaymu Nr. 1-278 “Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo bendrojo naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo”, kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Pareiškėjas nesiskundžia, kad jam trūko valymo priemonių ar inventoriaus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės, kvapo gyvenamosiose kamerose.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 134:2015 39 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose: 253, 115, 111, 122, 271.

Į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) patikrinimo aktai. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., matyti, kad kameroje Nr. 115, kurioje vėliau buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimai nenustatyti. (b. l. 41-43). Kitose kamerose nustatyti pažeidimai buvo pašalinti 2017 m. birželio mėnesį (b.l. 46). Tikrinimo metu (2017 m. rugsėjo 14-19 dienomis) kameroje Nr. 115 buvo nustatytas vizualiai nešvarus palangės paviršius bei vizualiai matomi pelėsio požymiai ant sienos virš sanitarinio mazgo (b.l. 47-48). Šis pažeidimas buvo pašalintas 2017 m. spalio 3 d. (b. l. 49). Kitais laikotarpiais kameroje Nr. 115 ar kitose, kurios aktualios šiam ginčui, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nenustatyta (b.l. 50-63).

Pažymėtina tai, kad iš pateiktų Centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K kameros buvo tikrinamos nuolat ir nuosekliai, jei buvo fiksuoti tam tikri pažeidimai (kaip pelėsis, nešvarūs langai ir pan.), atsakovės atstovo pateikti raštai dėl atliktų patikrinimų patvirtina, kad pažeidimai buvo iš karto pašalinami. Nustačius, kad tikrintose kamerose, kuriose tam tikrais laikotarpiais buvo pareiškėjas, pareiškėjo nurodomų pažeidimų nenustatyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiais aspektais. Todėl remiantis išdėstytu visiškai nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerų mikroklimato, higienos reikalavimų pažeidimo. Atsakovės atstovo neteisėtų veksmų šiuo aspektu, kaip minėta, nenustatyta.

Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščioti jis turėjo teisę tik 1,5 valandos per dieną. Taigi, kaip matyti, pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščiojimo teisė jam buvo užtikrinta ir jis ja naudojosi.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952 - ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d., 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, taip pat 27 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam suimtajam turi būti sudarytos sąlygos ne mažiau nei vieną valandą per dieną mankštintis atvirame ore. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemelyje teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Basmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalis. Kaip nurodė atsakovės atstovas, pagal tai, kokioje grupėje nuteistasis yra, jam suteikiama teisė nuo 2 iki 1 valandos pasivaikščiojimui kieme. Pasivaikščiojimo kiemelių įrengimą reglamentuoja TIĮET 21-22 punktai. Pareiškėjas konkrečiau nenurodė, kaip jo teisės buvo pažeistos dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose. Nustatyta, kad pasivaikščiojimo teisė pareiškėjui buvo užtikrinta ir tai atitinka teisinį reglamentavimą. Todėl pareiškėjo teisių pažeidimas dėl pasivaikščiojimo nenustatytas.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę ir tik 15 minučių.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. IR-172, 107 punktų, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėnesio pranešimo Dėl A. M. skundo (b.l. 38-40) nustatyta, kad Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka TIĮET, PĮĮET reikalavimus, dušinės įrengtos korpusų postuose. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys yra neslidžios ir turi nuolydį į vandens netekėjimo angą. Yra įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, privatumui užtikrinti yra pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, įrengti šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto ir šalto vandens tiekimo sistema veikia. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Dušinėse yra skystas muilas ir plaukų šampūnas – įrengti šių priemonių dozatoriai. Į dušus tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros, kurių aukštis 1,6 m., (tame tarpe 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis 1,2 metro. Taigi, pagal nurodytą apibūdinimą, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, juolab, kad pareiškėjas nedetalizavo, kas konkrečiai ir kaip pažeidžia jo teises, nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių sukėlusių jam neigiamas pasekmes, nustatyta, kad Lukiškių TI-K dušo patalpos yra įrengtos tinkamai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše (15 minučių). Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę 15 minučių, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovės atstovas nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos. Pagal pareiškėjo nurodytas skunde aplinkybes ir argumentus nenustatyta, kad būtų pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu.

Skunde pareiškėjas nurodė ir tai, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į užimtumą.

Lukiškių Tl-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės yra patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-06-30 įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“. Atsakovės atstovas atsiliepime yra nurodęs, kad Lukiškių TI-K Resocializacijos skyrius (iki 2019-02-01 - Socialinės reabilitacijos skyrius) vykdo įvairias programas ir priemones: naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programų; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones; pozityvaus užimtumo priemones; kompiuterinio raštingumo programą; kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programą. Nuteistieji turi galimybę žaisti stalo tenisą, krepšinį bei tinklinį; darbo, poilsio ir švenčių dienomis išvedami į Laisvalaikio užimtumo patalpas. Vyksta užsiėmimai „Biblijos valanda“. Šv. Mišios, koncertai, renginiai (b.l. 33). Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Pabrėžė ir tai, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atstovo išdėstyta pozicija, kadangi pareiškėjas ir šio skundo aplinkybės konkrečiau nedetalizavo, nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokiu būdu jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė, kokia programa, veikla ir pan. nebuvo leista pasinaudoti. Todėl remiantis išdėstytu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 8567 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia tuo, kad jam buvo sudarytos nežmoniškos kalėjimo sąlygos, sukėlusios didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinta 5 paras. Likusioje dalyje pareiškėjo skundas nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta, kad atsakovės atstovas sąmoningai būtų siekęs sukelti nepatogumus pareiškėjui, į nustatyto pažeidimo pobūdį ir mastą, į tai, kad nėra duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl nustatytų pažeidimų būtų skundęsis įstaigos administracijai ar kitiems kompetentingiems subjektams, remiantis suformuota EŽTT ir Lietuvos teismų praktika, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo tokio sunkaus pobūdžio, jog nagrinėjamu atveju būtų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcijos forma pareiškėjui, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 5 paras, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. M. teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu 5 paras.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė