Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 58-151 (toliau – ir Nutarimas), dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. Š. (toliau – ir Nuteistasis).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 2 dalį (vaiko pirkimas arba pardavimas), BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė - 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2018 m. birželio 21 d. Bausmės pabaiga: 2026 m. kovo 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 27 d. - 3 metai, 9 mėnesiai, 20 dienų.

Komisija 2022 m. birželio 6 d. priėmė vienbalsiai Nutarimą, kuriuo nutarė netaikyti Nuteistajam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir rekomenduoti nuteistajam vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Komisija nustatė, kad paskutinį kartą V. Š. Komisijai teiktas 2022 m. kovo 17 d. Komisijos nutarimu Nr. 58-67 nutarta netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija pateikė rekomendacijas vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, dirbti nemokamus darbus. Nuteistasis Komisijos rekomendacijas dalinai vykdė. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), dalyvavo ir baigė individualią intervencinę priemonę „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, Integracijos į visuomenę programos metu su nuteistuoju kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes. Duomenų apie nuteistojo atliktus nemokamus darbus nėra. V. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą. Kaltę pripažįsta. Nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu bei veikdamas bendrininkų grupe. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Nusikaltimai sunkėjantys. Teistas 8 kartus. Buvo paleistas lygtinai, tačiau nevykdė nustatytų įpareigojimų ir buvo sugrąžintas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės į pataisos namus, buvo ieškomas pagal Europos arešto orderį. Nuteistajam teismo ne kartą buvo skirtos švelnesnės bausmės - bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau teismo taikytos priemonės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. V. Š. neturi įgijęs profesinės kvalifikacijos, oficialios darbo patirties, struktūrizuotoje aplinkoje nuostata į darbinę veiklą taip pat neigiama. Nuteistasis pateikė formaliai patvirtintus dokumentus apie galimą įsidarbinimą laisvėje. V. Š. nusikalstama veikia tiesiogiai susijusi su siekiu praturtėti nelegaliais būdais. Šiuo metu V. Š. turi finansinių įsipareigojimų, kurie yra dengiami artimųjų pagalba. Nuteistasis orientuotas į pirminių poreikių patenkinimą, turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes ir tai siejasi su jo nusikalstamumu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą skatintas (2021 m. birželio 9 d.) ir šešis kartus baustas drausmine tvarka (duomenys neskelbtini). Perkeltas tęsti bausmės atlikimo į (duomenys neskelbtini), režimo reikalavimų nėra pažeidęs. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Apibendrinant, nuteistajam būdingi tokie doroviniai požymiai kaip vartotojiška orientacija, perdėtas materialinių vertybių sureikšminimas, negatyvus požiūris į visuomenės ir jos atskirų individų poreikius, silpna socialinė adaptacija. Remiantis įvertinimų rezultatais, V. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta. Nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.

Nuteistasis V. Š. apskundė Komisijos Nutarimą prašydamas jį panaikinti. Nurodė, kad Nutarimas aiškiai nepagrįstas, nemotyvuotas, ir todėl naikintinas. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti man lygtinio paleidimo niekaip teisiškai nepagrindė. Skundžiamame nutarime Komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisija vadovavosi jo praeitimi, ir nenori matyti jo elgesio pasikeitimų. Atkreipė dėmesį į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų 18 principą, teigdamas, kad iš skundžiamo Komisijos nutarimo yra visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Pažymėjo, kad 20-tas principas yra itin glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, kuriame įtvirtintas diskriminacijos draudimas ir Lietuvos Respublikos Teismų Įstatymo 33 straipsniu, kuriame įtvirtintas precedentų privalomumas. Rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra deklaratyvios, nekonkretizuotos. Skirdamas griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Paminėjo Lietuvos teisminę praktiką, kuri eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Vertindamas Nuteistojo elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas pažymi, kad, V. Š. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ sistemą nėra žemas, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, o priešingai, aukštas. Vadinasi nuteistojo V. Š. elgesys neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos. Vertinant nuteistojo V. Š. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad atliekant (duomenys neskelbtini) pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, 2022 m. kovo 3 d. buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, 2022 m. gegužės 12 d. buvo nustatyta – aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinimo metu statiniams rizikos veiksniams priskiriama V. Š. kriminalinio elgesio istorija (teistumai, yra pažeidęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto sąlygas, nusikaltimai sunkėjantys ir pan.). Vertinant dinaminius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, nustatyti kriminogeniniai poreikiai, susiję su išsilavinimo ir įsidarbinimo sritimis, kadangi nuteistasis nėra įgijęs vidutinio išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos. Bylos duomenimis V. Š. niekada nedirbo. Nuteistasis teigia, kad dirbo neoficialius darbus užsienyje (tai patvirtinančių dokumentų nepateikė). Bausmės atlikimo metu mokosi (duomenys neskelbtini), nedirba. Yra pateikęs pažymą apie galimą jo įdarbinimą laisvėje. Dinaminiams nusikalstamo elgesio rizikos veiksniams priskirta lėšų tvarkymo ir pajamų sritis. Turimas skolas periodinėmis išmokomis moka nuteistojo sesuo, todėl galima teigti, kad kriminogeninis veiksnys, susijęs su lėšų tvarkymo sritimi šiuo metu yra valdomas. Vertinant gyvenimo stiliaus ir draugų sritį, nustatyta, kad V. Š. dažnai atsiduria situacijose, kurios padidina pakartotinę riziką nusikalsti. Gyvenimo stiliaus ypatumai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, negebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei destabilizuojančios aplinkos įtakos yra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Vertinant psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir motyvacijos nutraukti sritį, nenustatytos tiesioginės sąsajos su smurtinio elgesio pasireiškimu, tačiau V. Š. 2016 metais yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, be to, nuteistasis neneigia ir bylos duomenys patvirtina, kad ankščiau yra vartojęs kokainą. Bausmės atlikimo metu nėra baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo programoje apie alkoholio vaitojimo pasekmes, iškylančias problemas piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Vertinant nusikalstamo elgesio sąsajas su mąstymo ir elgesio sritimi, nustatyta, kad ši sritis buvo viena svarbiausių veiksnių susijusių su nuteistojo nusikalstamumu ir gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui ateityje. Nuteistojo nusikalstamas elgesys tiesiogiai siejosi su problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka. Pastaruoju metu nestebimas priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz., mokymą identifikuoti ir valdyti mąstymo procesus, provokuojančius nusikalstamą elgesį, savikontrolės, problemų, sprendimo, kritinio mąstymo, požiūrio kaitos klausimus) valdymą priėmimas. Tačiau, nuteistojo teigimu, jis kelia sau realius tikslus, turi planų kaip juos pasiekti. Taip pat vertinta nuostatų sritis, atsižvelgiant, kad nuteistajam būdinga vartotojiška orientacija, perdėtas materialinių vertybių sureikšminimas, negatyvus požiūris į visuomenės ir jos atskirų individų poreikius, silpna socialinė adaptacija. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys kito - atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) ne kartą baustas drausmine tvarka, atvykęs tęsti bausmės atlikimo į (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. nei karto nebaustas, vieną kartą skatintas už nepriekaištingą elgesį. Todėl galima teigti, kad nuostatų į priežiūrą ir apribojimus sritis pastaruoju metu yra koreguojama. Turimais duomenimis, V. Š. dalinai vykdė (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. V. Š. pateikė pažymas patvirtinančias galimybę gyventi jo pasirinktu gyvenamosios vietos adresu bei dirbti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu Nuteistasis deda tam tikras pastangas valdyti dinaminius kriminogeninius veiksnius, vertintina teigiamai ir kartu sudaro pagrindą išvadai, jog tai padėtų Nuteistajam mažinti riziką pakartotinai nusikalsti bei įrodyti teismui, jog jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.

Be to, Nuteistajam yra nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgiant į dinaminių kriminologinių veiksnių skaičių ir pobūdį, nuteistasis turi galimybę koreguoti savo elgesį ir mažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, tokiu būdu darydamas akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu dar stebimas nepakankamas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz. neigiamos nuostatos į darbą; finansinio stabilumo trūkumas, problemų indentifikavimo, sprendimo ir kt. įgūdžių stoka ir pan.) valdymą priėmimas. Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta dalyvavo ir sėkmingai baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“; bausmės atlikimo metu mokosi (duomenys neskelbtini); bausmės atlikimo metu nedirba, nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. liepos 8 d. dalyvavo ir baigė individualią intervencinę priemonę „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. spalio 11 d. Integracijos į visuomenę programos metu su nuteistuoju kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes, apie iškylančias problemas piknaudžiaujantiems alkoholiu. V. Š. nuostatos mokymosi atžvilgiu teigiamos - šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Darbinės veiklos atžvilgiu nuostatos neigiamos, pataisos įstaigoje nedirba. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Skatintas už nepriekaištingą elgesį. Atvykęs tęsti bausmės atlikimo į (duomenys neskelbtini) nei karto nėra pažeidęs režimo reikalavimų.

Visos aukščiau aptartos Nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui teigiamai vertinti Nuteistojo siekį keistis pačiam bei keisti savo elgesį. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Kita vertus, akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu ne kartą baustas drausmine tvarka jam atliekant bausmę (duomenys neskelbtini). Nuteistasis jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti 2018 m. birželio 21 d. ir praėjus vos 4 mėnesiams buvo nubaustas pirmą kartą drausmine tvarka. Kaip matyti, po pirmojo nubaudimo, Nuteistasis nepakeitė savo elgesio ir dar 5 kartus nepaisė nustatytos tvarkos ir padarė pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas drausmine tvarka. Akivaizdu, kad V. Š. elgesys nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi vis tik teigiama linkme.

Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose nuteistasis atlieka penktą kartą, atitinkamai puikiai suvokia savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Anksčiau nuteistajam yra taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, buvo ieškomas pagal Europos arešto orderį, taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, tai rodo, kad V. Š. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nepateisindamas jam išreikšto pasitikėjimo, nesugebėjo atsisakyti nusikalstamo gyvenimo būdo. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. Š. kategoriškai neigia padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nurodydamas, kad nepilnametis buvo jo kaimynas, žinojo kokiu tikslu važiuoja į užsienį. Nagrinėjant baudžiamąją bylą V. Š. savo kaltės taip pat nepripažino. Tai itin svarbu sprendžiant, ar nuteistasis yra padaręs atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio ir poreikio tokį elgesį keisti. Čia pažymėtina, kad jo nusikalstamiems veiksmams yra būdingas tam tikras psichologinis poveikis kitiems, kontroliuojantis elgesys. Nusikalstami veiksmai sietini su prekybos žmonėmis atvejais išskirtinai buvo orientuoti į socialiai pažeidžiamų asmenų grupę. Taigi pateikti duomenys leidžia teigti, jog nuteistasis nėra padaręs atitinkamų išvadų ir kritiškai savo elgesio nevertina, o paleistas lygtinai gali pritrūkti motyvacijos keisti elgesį teigiama linkme. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo mąstymas rodo tam tikrus sunkumus atpažinti savo problemas, nuteistasis nelinkęs apsvarstyti, planuoti ar atsižvelgti į savo elgesio pasekmes. Būtent elgesio pasekmių neįvertinimas ir nepakankama problemų įžvalga laikytini vienais svarbiausių jo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su nusikalstamumu.

Vertinant V. Š. galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo išsilavinimą bei darbinę patirtį. V. Š. teigia, kad laisvėje baigė (duomenys neskelbtini), bausmės atlikimo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Po to planuoja įgyti profesinę kvalifikaciją, kad turėtų galimybę dirbti laisvėje. Dabartinės laisvės atėmimo bausmės metu nedirba. (duomenys neskelbtini) nevykdė nurodymo sutvarkyti bendro naudojimo patalpas pagal direktoriaus nustatytą grafiką. Teigia, kad neatsisakytų dirbti pataisos įstaigoje tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytos geresnės darbo sąlygos, pvz. didesnis darbo užmokestis. Nuteistasis pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. B. pažymą, kurioje nurodyta, kad jis bus įdarbintas įmonėje, prekiaujančioje (duomenys neskelbtini), pagalbinio darbininko - sandėlininko pareigoms. Remiantis aukščiau pateikta informacija, V. Š. neturi įgijęs profesinės kvalifikacijos, oficialios darbo patirties, struktūrizuotoje aplinkoje nuostata į darbinę veiklą neigiama.

Nurodytos aplinkybės kartu su oficialios darbo patirties stoka leidžia abejoti pakankama nuteistojo darbine motyvacija ir galimybėmis išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius, kas savo ruožtu gali lemti finansinius sunkumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, stabilaus užimtumo stoka, nenuosekli darbinė istorija yra vienas labiausiai su jo nusikalstamumu siejamų veiksnių. Jo nusikalstamas elgesys išskirtinai susijęs su finansinės naudos siekimu ir lėšų tvarkymo įgūdžiais. V. Š. būdamas laisvėje legaliai nedirbo. Paties nuteistojo teigimu jis dirbo nelegaliai statybose (b. l. 16), siekdamas tenkinti savo poreikius vykdė vagystes, taip pat dėl finansinės naudos į nusikalstamas veikas įtraukė ir socialiai pažeidžiamą, nepilnametį asmenį. Paties nuteistojo teigimu laisvėje jis gyveno iš savo neoficialaus darbo užmokesčio bei iš nusikalstamų veikų gaunamų lėšų (b. l. 16). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nesusidurs su finansiniais sunkumais ir kad jo darbinė motyvacija bus pakankama.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo sesuo antstoliui kiekvieną mėnesį jo vardu daro pinigines perlaidas (iš viso pervesta 560 EUR). Pagal 2022 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) Turto valdymo skyriaus pažymą, V. Š. neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo, kas vertintina teigiamai.

Skundo nagrinėjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad V. Š. skunde akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“, LR Konstitucija bei teismų įstatymu, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas vertinamas kaip priemonė, sumažinanti įkalinimo trukmę ir padedanti asmenims grįžti į visuomenę. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio V. Š. skundo argumentai, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 58-151 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde deklaratyviai cituojamos baudžiamosios teisės ir bausmių vykdymo teisės doktrinos apibrėžimai ir teorija.

Be to, V. Š. nurodyti teisės aktai bei teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šioje teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti V. Š. lygtinio paleidimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (įskaitant ir kriminogeninius veiksnius), kuri šiuo metu negali būti laikoma akivaizdžia, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai.

Teismas pažymi, kad skundžiamame Nutarime siūlomos rekomendacijos dėl V. Š. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, tęsiant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti V. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. V. Š. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tokiu būdu daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes, taip pat dar griežčiau ir stabiliau laikytis pataisos įstaigos numatytų taisyklių ir pakartotinai jų nepažeidinėti, bei keisti nuostatas į darbą. Teismas teigiamai vertina V. Š. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu nuteistojo elgesiui neatitinkant elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 58-151 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam V. Š..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.