Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas devyniems mėnesiams laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. G. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir Panevėžio apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pakeistos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – vienas mėnuo ir trys dienos – ir paskirta V. G. galutinė subendrinta bausmė – septyni mėnesiai ir trys dienos laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. gegužės 9 d.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirta V. G. kardomoji priemonė suėmimas, suimant jį teismo salėje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. G. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1 - ame sektoriuje (Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių 2 k.), 2015 m. gruodžio 22 d. apie 9.15 val. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1 - o sektoriaus 7 - ojo nuteistųjų būrio 3 - oje gyvenamojoje patalpoje konflikto metu tyčia sudavė kumščiu du kartus kitam nuteistajam – nukentėjusiajam V. Š. – į veidą ir taip jam padarė abipusį apatinio žandikaulio lūžimą, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Š. sveikatą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimai V. G. pasitvirtino.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti. Mano, kad jis nuteistas per griežtai, kadangi savo kaltę pripažino, su nukentėjusiuoju susitaikė, laisvės atėmimo vietoje buvo skatintas, yra įgijęs siuvėjo specialybę, dirba nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., o dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. G. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę.Nuteistasis savo apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Keisti nuosprendį galima tik tada, kai bausmė paskirta pažeidžiant baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytus bausmės skyrimo ir paskirtų bausmių bendrinimo principus.Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šia veika yra kėsinamasi. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-39-895/2016). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).Nagrinėjamu atveju teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. G. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, jog yra viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nukentėjusiojo atsiprašė, o pastarasis jam atleido, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas bei atliekant laisvės atėmimo bausmę už kelis nusikaltimus, tame tarpe ir smurtinio pobūdžio. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas ne itin teigiamai, skatintas buvo tik kartą, o už vidaus tvarkos pažeidimus baustas net 18 kartų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apelianto skundo motyvai, kurių pagrindu teismas turėtų keisti teismo sprendimą ir paskirti švelnesnę nei paskyrė pirmos instancijos teismas, bausmę yra nepagrįsti, kadangi argumentas, jog nuteistasis pilnai pripažino savo kaltę yra teismo įvertintas pripažįstant kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Skundo argumentas, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė bei kad pataisos namuose buvo skatintas, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę ir spręsdamas dėl jos dydžio taip pat į tai atsižvelgė, o tai, kad atlikdamas bausmę laisvės atėmimo namuose nuteistasis yra įgijęs siuvėjo specialybę bei yra dirbantis, tai nėra absoliutūs pagrindai, jog apeliacinės instancijos teismas tenkintų skundą ir švelnintų jau pagrįstai paskirtą teisingą bausmę V. G. atžvilgiu.Pirmos instancijos teismas nepadarė ir baudžiamojo proceso pažeidimų taikant V. G. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir sumažindamas 1/3 paskirtą bausmę, nes byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to BK 64 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklės. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina visiškai arba iš dalies sudedant (BK 64 str. 1 d.). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo teisingai subendrinta ir paskirta subendrinta galutinė bausmė.Konstatuotina, jog BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki trejų metų, apylinkės teismas V. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę ženkliai švelnesnę negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl galutinė bausmė yra teisinga, ne per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 liepos 5 d. pažyma patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. G., išlaidos sudaro 14,48 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi ir 336 straipsnio 3 dalimi

nusprendžia:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.