Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-02-18 · Administracinė byla Nr. I-233-437/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-18
Bylos Nr.
I-233-437/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius, Liuda Arlauskienė, Violeta Balčytienė
Trečiasis asmuo
Z. L., Lietuvos Respublikos
Pareiškėjas
UAB „Senrema“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai
Advokatai
Albertas Bandžius
Administracinė byla Nr. I-233-437/2010Procesinio sprendimo kategorija 5., 38. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Violetos Balčytienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjos atstovams T. B. ir V. B., atsakovės atstovui Paladijui Ragozinui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. L. (Z. L.), jo atstovui advokatui Albertui Bandžiui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovei S. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Senrema“ patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui ir Z. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Senrema“ padavė teismui patikslintą skundą (b. l. 4-7), kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija arba VDI) 2008-03-19 sprendimą Nr. (04)SD-5286 ir įpareigoti VDI skirti ir atlikti papildomą tyrimą dėl 2004-12-22 nelaimingo atsitikimo, įvykusio prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Skunde paaiškina, kad 2004-12-22 vykdant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kapitalinio remonto-rekonstrukcijos darbus įvyko nelaimingas atsitikimas. VDI Vilniaus skyriaus darbuotoja S. R. tyrė nelaimingą atsitikimą ir surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą 2004-12-23 Nr. 01 (tyrimas baigtas per 5 valandas, bendrovei tyrimo medžiaga pateikta 2005-01-21). Z. L. 2002-06-18 sudarytos darbo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo priimtas UAB „Senrema“ dažytoju. 2004-12-22 Z. L. pagal darbų vadovo nurodymą vykdė statinio ardymo-atstatymo darbus, t. y. turėjo praplatinti iš vieno krašto durų angą ir tomis plytomis užtaisyti kitoje pusėje sienos tarpą. Darbai vyko mansardiniame aukšte, darbą pradėjo blaivas ir iki pietų pertraukos niekas nepastebėjo, kad Z. L. būtų vartojęs alkoholį darbo vietoje, darbo veiksmus atliko kaip visada – jam būdingais judesiais. Prieš 11.00 val. darbuotojų saugos ir sveikatos atstovas A. M. paskelbė pietų pertrauką. Darbų vadovas, važiuodamas pietauti, rado ant žemės šalia fasado gulintį susižeidusį Z. Kaip tai atsitiko niekas nežino.

Teigia, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu ir kad nelaimingo atsitikimo N-I formos aktas neturėjo būti surašytas. Neįrodyta, kad Z. L. liko ant mansardos perdengimo ir dirbdamas nukrito. Nuotraukose Nr.2 ir Nr.3 matyti, kad virš karnizo nei vienas blokelis nėra pajudintas, čia nebuvo vykdomi ardymo-atstatymo darbai. Darbai buvo atliekami durų angoje, kur aiškiai matosi, kad viename angos šone buvo numušinėjama, o kitame šone atliekami mūro taisymo darbai. Nuotraukose matosi šlapio skiedinio pėdsakai, iš apačios pradėtas užtaisyti plytų nuolaužomis tarpelis, matosi šalia padaužytų plytų krūvelė. Apie tokią darbinę užduotį rašoma ir darbų vadovo A. B. paaiškinime, taip pat ir R. J. aiškina, kad Z. L. mūrijo. Virš karnizo palikti išsikišę blokeliai, kad būtų geriau surišti karnizo paaukštinimą su šia pertvara, jie sausi, nes darbas atliktas prieš kelias dienas. Karnizas aukštinamas per 3 plytas, toks karnizo paaukštinimas jau iki pietų buvo atliktas kitame mansardos šone (žiūrėti nuotr. Nr.3), o šitoje karnizo pusėje buvo jau ištempta virvė 3 plytų aukštyje, pasiruošiant mūro darbams po pietų. Karnizo mūrijimo darbus atliko kiti darbuotojai. Prie karnizo aukščio (45 cm) pridėjus dar 30 cm aukštyje ištemptą virvę, gauname kliūtį iki perdangos krašto apie 75 cm aukščio. Z. L. darbo vieta iki perdangos krašto buvo nutolusi apie 2 m, todėl negalima teigti, kad jo darbo vieta buvo nesaugi (jam nebuvo jokios darbinės būtinybės artintis prie karnizo). Vienas iš darbuotojų R. J. paaiškino, kad Z. ėjo paskutinis, vadinasi jis neliko dirbti. Nukentėjusysis rastas nukritęs ne darbo vietoje, o prie pastato fasado, ant šaligatvio, t. y. statybvietės aplinkoje.

Nurodo, kad nesutinka su nelaimingo atsitikimo darbe akto 17 punkto 1 dalį, kuris nenurodo nelaimingo atsitikimo priežasties. Z. L. darbo vieta nebuvo prie perdangos krašto, jo darbo pobūdžiui reikalingos asmeninės saugos priemonės buvo išduotos. Iš darbo vietos nuotraukų nesimato jokių kritimo iš aukščio pėdsakų, tai patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne darbo proceso metu. Neįrodyta, kad darbuotojas Z. L. darbo dieną pradėjo būdamas neblaivus.

Atkreipia dėmesį, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto savo laiku neginčijo, nes nebuvo išaiškinta teisė jį apskųsti. Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 176 str. (darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimas) dėl sunkaus nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2004-12-22. Vilniaus m. apylinkės prokuratūra 2005-09-29 raštu Nr. l4-R4-14304 nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo nesant šio nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis „Sunkių nelaimingų atsitikimų klasifikaciniais požymiais“ VšĮ VGPU ligoninė nurodytą traumą priskyrė prie sunkių ir įrašė pastabą, kad nukentėjusio Z. L. kraujo serume yra 2.75 g/l alkoholio. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 12 punktą – nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-I formos aktas nesurašomas. Toliau išaiškinta,kokie nelaimingi atsitikimai, nesusiję su darbu, t. y. įvykiai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis: 12.1. sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas. Faktas, kad nukentėjusysis buvo nelaimingo atsitikimo metu rastas neblaivus yra paties nukentėjusio Z. L. kaltė, kuri pasireiškia tyčia, nesilaikant norminiais aktais nustatytų reikalavimų ir draudimų. Paties nukentėjusio veiksmai (jo girtumas) padėjo žalai atsirasti. Remiasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 2003-07-01 įstatymo Nr. IX-1672 33 str. 9 d., 46 str. 2 d.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė patikslintą skundą ir prašė jį tenkinti remiantis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė VDI prašė atmesti pareiškėjos UAB „Senrema“ skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 87-89), kuriame paaiškina, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje sukaupti duomenys patvirtina, kad Z. L. darbo vieta buvo nesaugi ir tai buvo viena iš pagrindinių nelaimingo atsitikimo priežasčių. Pastato pastogės plane (Medžiagos 13 p.) Z. L. darbo vieta pažymėta prie perdangos krašto ir šį faktą patvirtina savo paaiškinime darbų vadovas A. B. (Medžiagos 30 p.). Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (Žin., 1999-01-15, Nr. 7-155) 58.1. punkte nurodyta, kad nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti „...reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais, kuriuos sudaro papėdės lentelės, porankiai ir viduriniai tašeliai, arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“. Reikalavimai aptvarų išmatavimams nurodyti Saugos ir sveikatos taisyklių DT 5-00 (Žin., 2001-01-10, Nr. 3-74) 21 punkte: „Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto viršaus...“. Darbai aukštyje privalo būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines saugos priemones, o jei dėl darbo pobūdžio jų įrengti ar naudoti negalima, privalo būti naudojami saugos diržai arba kitos apsaugos nuo kritimo priemonės (58.2 p.). Kadangi Z. L. darbo vietoje jokių apsaugos priemonių – nei kolektyvinių, nei asmeninių nebuvo, nelaimingo atsitikimo akte aprašant įvykio aplinkybes nurodyta, kad darbo vieta buvo nesaugi.

Atkreipė dėmesį, kad virvutė, kuri naudojama atliekant mūro darbus, nėra ir negali būti apsaugos priemone, saugančia nuo kritimo iš aukščio. Taip pat nuo kritimo iš aukščio neapsaugo bendrovės nurodytos asmeninės apsauginės priemonės, kurios buvo išduotos Z. L. (medvilninis švarkas, puskombinezonis, apsauginis šalmas, pirštinės) (Medžiagos 16 p.). Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai, Žin., 2004, Nr. 136-4945) 9.6. punkte nurodyta, kad N-I formos aktai, be kitų atvejų, taip pat surašomi, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta „asmens pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje“. Šiuo atveju teritorija yra statinys, kuriame Z. L. dirbo, todėl nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas pagrįstai.

Pažymi, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga patvirtina, jog niekas nematė, kad Z. L. būtų pasitraukęs iš savo darbo vietos, t. y. faktinės aplinkybės rodo, kad jis nukrito iš savo darbo vietos, kuri buvo antrame aukšte. Iš bendrovės darbų vadovo ir kitų darbuotojų paaiškinimuose pateiktų faktinių aplinkybių, nukentėjusiojo paaiškinimo, daro išvadą, kad alkoholį nukentėjusysis vartoto darbo vietoje dar prieš pietų pertrauką, nes eidami pietauti bendradarbiai jį matė darbo vietoje (visi davusieji paaiškinimus matė, kad darbo vietoje jis buvo su šalmu, tačiau nematė, kad Z. L. būtų gėręs), o po kelių minučių jis jau buvo rastas nukritęs neblaivus, o darbų vadovas arba nekontroliavo darbuotojų, arba matė, kad darbuotojas neblaivus, bet jo nenušalino nuo darbo kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 str. 1 p. VDI inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą, nenagrinėja, kas kaltas dėl įvykio (LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 4 p.).

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens VDI Vilniaus skyriaus atstovas, tretysis suinteresuotas asmuo Z. L. ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovės VDI poziciją. Z. L. paaiškino, kad jis nuo perdangos buvo nustumtas kitų asmenų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad 2004-12-22 vykdant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kapitalinio remonto-rekonstrukcijos darbus įvyko nelaimingas atsitikimas. 2004-12-22 11.00 val. dirbdamas UAB „Senrema“ dažytojo pareigose (b.l. 23 ) tretysis suinteresuotas asmuo Z. L. darbų vadovo A. B. nurodymu vykdė mūro ardymo, taisymo darbus ant pirmo aukšto perdangos, Jis turėjo nuardyti pertvaros dalį. Statybininkai, 11.00 val. prasidėjus pietų pertraukai, nusileido į pirmą aukštą pietauti. Likęs ant perdangos Z. L. nukrito ant žemės. Kritimo aukštis 4,60 m. Taip pat nustatyta, kad nuo karnizo aukštis virš perdangos buvo tik 45 cm (žemesnis nei 70 cm), nelaimingo atsitikimo darbe metu perdangos kraštas nebuvo aptvertas saugančiais nuo kritimo iš aukščio aptvarais, nebuvo įrengtos kitos kolektyvinės apsaugos priemonės, nukentėjusysis dirbo prie perdangos krašto, tačiau saugos diržas jam nebuvo išduotas, nelaimingo atsitikimo metu A. L. buvo neblaivus. 2004-12-23 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (b.l. 20-21) nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodoma: 1) statinio statybos darbų teisės akto pažeidimas, neįrengtos kolektyvinės saugos priemonės, tuo pažeisti „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“, patvirtintų 1998-12-24, 58.1 p. „Nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atitinkamais įrenginiais, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais, kuriuos sudaro papėdės lentelės, porankiai ir viduriniai tašeliai, ar kitos lygiavertės priemonės. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, naudojami saugos diržai ar kitos priemonės“; 2) leidimas atlikti darbą asmeniui, kuriam šis darbas buvo neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Z. L. buvo neblaivus, jam nustatytas 2,75 g/ etilo alkoholio, tuo pažeisti LR darbo kodekso 123 str. 1 d. reikalavimai. „Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną neleidžia jam dirbti“ reikalavimai; 3) saugos ir sveikatos norminio akto pažeidimas „Darbo tvarkos taisyklių“ (patvirtintų 2001-01-19 UAB „Senrema“ direktoriaus įsakymu Nr. 1) 9.2.1 punkto įmonės darbuotojams draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, kitas toksines ar narkotines medžiagas, būti neblaiviems reikalavimų pažeidimas. A. L. padaryto sužalojimo diagnozė „Galvos smegenų sumušimas, kaukolės pamato lūžis, Tk. 2. kompresinis lūžis, 6,7,8 kairės šonkaulių lūžimai“, nustatytas 2,75 promilių girtumas (šias aplinkybes patvirtina 2004-12-29 Viešosios įstaigos Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pažyma b.l. 22). Z. L. nelaimingas atsitikimas buvo ištirtas 2005-01-21. Tai matyti iš įrašų skundžiamame akte. Pažymėtina, kad pagal LR DK 123 str. 1 d., jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka darbo užmokesčio. Neturi reikšmės pareiškėjo motyvai, kad jis nežinojo, jog darbuotojas buvo neblaivus. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 13 punktas įpareigoja darbdavį kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pažymėtina, kad pagal pareiškėjos su A. L. sudarytą 2002-06-18 darbo sutartį, jis priimtas į darbą dažytoju, bet iš nelaimingo atsitikimo akto matyti, kad jam buvo pavesta vykdyti mūro ardymo taisymo darbus. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nesilaikė darbų saugos reikalavimų. Z. L. darbo vieta nebuvo apsaugota nuo kritimo iš aukščio atitinkamomis priemonėmis, jam neišduoti saugos diržai.

Nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai“, kurių 73 punkte yra įtvirtinta nelaimingų atsitikimų darbe aktų aplinkybių ir priežasčių apskundimo tvarka, numatanti, kad įmonės vadovas, darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai pareiškimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo, nukentėjusysis arba jo atstovas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe – per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius. Mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atstovas arba jo šeima dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytų aplinkybių ir priežasčių gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių per vienerius metus nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1118 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ 5 punkte nurodoma, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai.

UAB „Senrema“ su pareiškimu į LR vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių kreipėsi 2008-02-20 (b.l. 51-53), prašydama panaikinti 2004-12-23 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, dar kartą išnagrinėti nelaimingo atsitikimo aplinkybes. Pareiškime rašo, kad nesutinka su šiame akte išdėstytomis tyrimo išvadomis. Vertina, jog. Z. L. veiksmai (jo girtumas) padėjo žalai atsirasti ir daro išvadą, kad nelaimingas atsitikimas nesusijęs su darbu.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija pareiškėjos skundžiamu 2008-03-19 sprendimu Nr. (04-) SD – 5286 atsisakė naikinti nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą, pasisakė, kad paskirti papildomą ar pakartotinį tyrimą nėra pagrindo (b.l. 54-56). Atsakovė taip pat pasisakė, kad Z. L. nelaimingas atsitikimas buvo ištirtas 2005-01-21, o pareiškėjas į LR vyriausiąjį darbo inspektorių galėjo kreiptis per 30 kalendorinių dienų nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo.

Nustatyta, kad Z. L. darbo vieta buvo nesaugi ir tai buvo viena iš pagrindinių nelaimingo atsitikimo priežasčių. Pastato pastogės plane (Medžiagos 13 p.) Z. L. darbo vieta pažymėta prie perdangos krašto ir šį faktą patvirtina savo paaiškinime darbų vadovas A. B. (Medžiagos 30 p.). Teismo posėdyje Z. L. patvirtino, kad dirbo ant perdangos. Iš byloje esančių nuotraukų (b.l. 31-33) matyti, kad ant perdangos nėra jokių apsauginių atitvarų, ar kitų lygiaverčių priemonių, skirtų apsaugai. 1998 m. gruodžio 24 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro bei aplinkos ministro įsakymu Nr. 184/282 „Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 58.1. punkte nustatyta, kad nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti „...reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais, kuriuos sudaro papėdės lentelės, porankiai ir viduriniai tašeliai, arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų“ 9.6. punkte nurodyta, kad N-I formos aktai, be kitų atvejų, taip pat surašomi, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta „asmens pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje“. Šiuo atveju teritorija yra statinys, kuriame Z. L. dirbo, todėl nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas pagrįstai. Tiriant nelaimingą atsitikimą, nenustatyta, kad kas nors būtų matęs, jog Z. L. būtų pasitraukęs iš savo darbo vietos. Atsakovas teisingai pažymi, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog šis asmuo nukrito iš savo darbo vietos, kuri buvo antrame aukšte. Iš bendrovės darbų vadovo ir kitų darbuotojų paaiškinimuose pateiktų faktinių aplinkybių, nukentėjusiojo paaiškinimo, darytina išvada, kad alkoholį nukentėjusysis vartoto darbo vietoje dar prieš pietų pertrauką, nes eidami pietauti bendradarbiai jį matė darbo vietoje (visi davusieji paaiškinimus matė, kad darbo vietoje jis buvo su šalmu, tačiau nematė, kad Z. L. būtų gėręs). Z. L. kontroliavęs darbuotojas privalėjo pastebėti, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Pažymėtina, kad nenustatyta, jog Z. L. neblaivumas buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastimi. Z. L. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis iš antro aukšto buvo nustumtas kitų asmenų. 2008-12-28 Vilniaus m. VPK 3 PK apklausiamas kaip liudytojas, Z. L. parodė analogiškai, taip pat parodė, kad nelaimingo atsitikimo dieną jis išgėręs nebuvo (b.l. 137). 2008-07-23 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00072-05 T. B. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 176 str. Tuo pačiu nutarimu nutarta tęsti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 1 d. (b.l. 139). Minėtas nutarimas priimtas Z. L. aukščiau nurodytų parodymų pagrindu. Iš Z. L. minėto apklausos protokolo matyti, kad jis tvirtino nelaimingo atsitikimo metu buvęs blaivus, bet bylos medžiaga tai paneigia (b.l. 22). Pažymėtina, kad nežiūrint į tai, kad Z. L. tvirtina, jog nuo perdangos buvo nustumtas, toks jo tvirtinimas nepaneigia darbų saugos norminių aktų pažeidimo ir neturi įtakos skundžiamo akto teisėtumui.

VDI inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą, nenagrinėja, kas kaltas dėl įvykio (LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Senrema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRaimondas BlauzdžiusLiuda Arlauskienė