- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- ATP-1183-327/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05906-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu E. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, už tai, kad 2013-08-29 apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 1,94 promilių girtumas.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-09-27 nutarimą administracinėje byloje ir E. S. paskirti 2000 (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Nurodo, kad E. S. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Mano, kad E. S. teismui nurodytos aplinkybės išskirtinėmis nelaikytinos, todėl taikyti ATPK 30¹ str. teismui nebuvo įstatyminio pagrindo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados dėl E. S. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize, ir yra motyvuotos.
Institucija pateikusi apeliacinį skundą mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai E. S. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatos bei paskyrė trumpesnį, nei įstatymo numatyta, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Institucija neginčija E. S. paskirtos 2000 Lt baudos dydžio, tačiau nesutinka tik su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
ATPK 126 str. 4 d. imperatyviai nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17‑103/2007, Nr. N1‑1396/2007, Nr. N444-3096/2010).
Įvertinęs bylos medžiagą, aukštesnysis teismas, priešingai negu apylinkės teismas, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Konstatuotina, kad apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, kad E. S. dirba (duomenys neskelbtini) Kauno klinikose ir užima profesoriaus pareigas (duomenys neskelbtini), yra mokslinės grupės vadovas bei mokslininkų temų rengimo vadovas, veda paskaitas KTU, yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, charakterizuojamas itin teigiamai – nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pernelyg suabsoliutino E. S. socialinę padėtį dėl jo užimamų pareigų, ką daryti draudžia Konstitucija.
Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo ar jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog E. S. paskyrus mažesnę nuobaudą, nei ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu Institucijos skundas tenkinamas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė administracinę nuobaudą E. S., kadangi nebuvo komplekso faktinių duomenų, bylojančių, kad tuo atveju, jei E. S. būtų paskirta sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, ji būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir E. S. pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.