Šiaulių apygardos teismo nutartis

Ieškovai S. A. ir V. S. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2006-08-20 sudarytą testamentą; 2) priteisti ieškovams iš atsakovės J. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog testamentas yra negaliojantis dėl savo turinio ydingumo, nes testamente nurodytos sąlygos: a) „(…) palieku (…) turtą (…) savo dukrai J. P. (…) su sąlyga, kad po jos liktų jos vaikams L. ir R. be pardavimo iki mažiausiajam sueis (duomenys neskelbtini) metai”; ir b) „Su sąlyga, kad mane išlaikytų iki gyvos galvos. Aprūpintų butu ir maistu”, yra neteisėtos ir neįvykdomos. Ieškovų teigimu, sąlyga „a” prieštarauja teisei ir moralei, nes testamentinė įpėdinė J. P. yra įpareigota gautą palikimą palikti savo vaikams L. ir R., o tai suvaržo testamentinio įpėdinio kaip savininko nuosavybės teisės disponavimą. Nurodytos sąlygos negali būti laikomos testamentine išskirtine. Be to, sąlygos prieštarauja viena kitai, J. P. negalės įvykdyti nei vienos iš dviejų sąlygų, todėl notarė negalės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Ieškovai pažymėjo, kad sąlyga „b” dėl išlaikymo iki gyvos galvos yra dvišalio sandorio dalykas. Tačiau testamentas nėra skirtas reguliuoti tokius santykius, todėl asmeninis testamentas yra iš esmės ydingas ir dėl šios priežasties. Be to, ieškovų manymu, testamentas negaliojantis ir dėl palikimo dydžio, nes po tėvo K. S. mirties visi 4 vaikai priėmė palikimą, tačiau paveldėjo tik turto dalį, nes dalis turto buvo neįregistruotas jo vardu. Nurodė, kad po tėvo mirties, motina įteisino savo vardu, kaip asmeninę nuosavybę, namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovai teigė, kad E. S. negalėjo asmeniniu testamentu palikti turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Apeliaciniu skundu ieškovai S. A. ir V. S. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovai šioje byloje pateikė ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Pasikeitus ieškovų atstovui pirmojoje instancijoje buvo pateiktas patikslintas ieškinys, papildant reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir tuo, kad būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių - apeliantų motinos ir tėvo - nuosavybe. Tačiau teismas patikslinto ieškinio nepriėmė ir dėl to Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra pradėta kita civilinė byla dėl pastarojo reikalavimo. Tik išsprendus bylą dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės pripažinimo būtų galima tinkamai ir teisingai išspręsti šią bylą dėl testamento negaliojimo, todėl šios bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas iki bus išspręstas klausimas dėl palikimo dydžio.

2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino motyvo, jog testatorė vienašalį sandorį - testamentą – sujungė su sutartimi - dvišaliu sandoriu, vienašališkai įpareigodama įpėdinę „(...) kad mane išlaikytų iki gyvos galvos. Aprūpintų butu ir maistu“. Todėl asmeninis testamentas yra iš esmės ydingas ir dėl šios priežasties.

3. Teismas nepasisakė, ar sąlyga, apribojanti įpėdinio teisę laisvai disponuoti turtu, prieštarauja gerai moralei bei teisei. Teisei prieštarauja tai, kad ribojimas disponuoti testatorės turtu po jos mirties testamente yra ne kaip paveldėjimo pasekmė, bet kaip paveldėjimo sąlyga. Tačiau pirmosios instancijos teismas aiškino priešingai.

4. Pirmosios instancijos teismo traktavimas, jog teismui priėmus sprendimą ir tokiu būdu pripažinus asmeninį testamentą oficialiu testamentu, kai teismas tikrina testamento atitikimą bendriesiems reikalavimams, vadovaujantis CK 5.23 str. 1 d., 5.30 str. 2 d. nuostatomis, neatitinka teisingumo, protingumo bei kitų teisės principų ta apimtimi, kuria minėti teismų sprendimai neišsprendžia testamento galiojimo klausimo kitų CK nustatytų teisės reikalavimų inter alia CK 1.80 str., 1.81 str., 5.16 str. Testamento sąlygų teisinės reikšmės ir pasekmių teismas visiškai nevertino. Tuo taip pat pažeidė ir netinkamai taikė CK 5.16 str. 1 d. 3 p. numatytą pagrindą. Be to, teismas nepagrįstai aiškino, kad dėl visų CK 5.16 str. nustatytų pagrindų yra priimti įsigalioję sprendimas ir nutartis. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje buvo sprendžiamas bendrųjų reikalavimų tenkinimo klausimas, o ne dėl kitų nustatytų teisinių pagrindų, tokių kaip CK 5.16 str. Veiksnumo klausimo šioje byloje įterpimas argumentacijoje neatitinka protingumo ir kitų teisės principų ta apimtimi, kad šiuo argumentu nėra grindžiamas pareikštas ieškinys.

Šalies argumentai

1. E. S. 2006-08-20 asmeniniame testamente nurodytos sąlygos, dėl kurių ir pateiktas ieškinys dėl jo pripažinimo negaliojančiu liečia tik atsakovę ir jos šeimos narius. Akivaizdu, kad testatorės E. S. asmeniniame testamente įvestų sąlygų, t.y., kad po atsakovės mirties jos paveldėtas turtas atitektų jos nepilnamečiams vaikams be pardavimo iki mažiausiam sueis (duomenys neskelbtini) metai ir sąlyga, kad atsakovė testatorę išlaikytų iki gyvos galvos, aprūpintų butu ir maistu, nedaro negaliojančiu viso testamento. Šiuo atveju ieškovų nurodytų sąlygų nuginčijimas viso testamento esmės nekeičia ir šias sąlygas pripažinus negaliojančiomis esmė lieka ta pati – E. S. jai priklausantį turtą paliko atsakovei.

2. Apeliantų argumentai apie geros moralės, protingumo principų taikymo visiškai nesusiję su jų gerais ketinimais, nes jie siekia testamentą panaikinti visa apimtimi (in corpore), kad paveldėjimas mirus E. S. atsirastų pagal įstatymą ir jie galėtų paveldėti mamos turto dalį kartu su atsakove. Pažymėtina, jog tretysis asmuo notarė patvirtino, kad testamentą palikus galioti tokia apimtimi ir su tokiomis sąlygomis kaip jis surašytas, jis yra įgyvendinamas ir paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas.

3. Apeliacinio skundo motyvai dėl teismo priimtos nutarties atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kuriuo buvo siekiama apsunkinti bylos nagrinėjimą klausimu dėl tėvų bendrosios nuosavybės ir asmeninio turto pagerinimo, jau yra išspręstas Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi bei apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl nieko bendro neturi su nagrinėjama byla ir jos dalyku. Tai tik patvirtina, kad ieškovai siekia įvairiais būdais ir priemonėmis panaikinti mamos asmeninį testamentą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai iš esmės ginčija mamos valią ir tvirtina, kad mama atsakovei vienai palikti savo turto negalėjo.

4. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai numatė ir ieškovų siekius, naikinant testamentą bei padarė teisingas išvadas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, CPK normos ne tik, kad nedraudžia remtis jau priimtais teismų sprendimais tarp tų pačių šalių ir iš esmės dėl to paties dalyko, tačiau netgi įpareigoja jais vadovautis, nes iš esmės pagal ieškovų ieškinius nustatinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės.