Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-12-30 · Civilinė byla Nr. 2A-2-372/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
2A-2-372/2011
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00014-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
S. A., V. S.
Atsakovas
J. P.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono 1-ajam notarų biurui, A. S.
Kategorijos
  • 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. SimonaitienėTeisėja A. Alčauskienė Civilinė byla Nr. 2A-2-372/2011
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00014-2009-2 Procesinio sprendimo kategorija 34.4.8.; 121.21
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant D. T.,dalyvaujant ieškovams S. A., V. S., jų atstovei adv. S. Š., atsakovei J. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. A. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovų S. A. ir V. S. ieškinį atsakovei J. P., tretiesiems asmenims Klaipėdos rajono 1-ajam notarų biurui, A. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai S. A. ir V. S. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2006-08-20 sudarytą testamentą; 2) priteisti ieškovams iš atsakovės J. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog testamentas yra negaliojantis dėl savo turinio ydingumo, nes testamente nurodytos sąlygos: a) „(…) palieku (…) turtą (…) savo dukrai J. P. (…) su sąlyga, kad po jos liktų jos vaikams L. ir R. be pardavimo iki mažiausiajam sueis (duomenys neskelbtini) metai”; ir b) „Su sąlyga, kad mane išlaikytų iki gyvos galvos. Aprūpintų butu ir maistu”, yra neteisėtos ir neįvykdomos. Ieškovų teigimu, sąlyga „a” prieštarauja teisei ir moralei, nes testamentinė įpėdinė J. P. yra įpareigota gautą palikimą palikti savo vaikams L. ir R., o tai suvaržo testamentinio įpėdinio kaip savininko nuosavybės teisės disponavimą. Nurodytos sąlygos negali būti laikomos testamentine išskirtine. Be to, sąlygos prieštarauja viena kitai, J. P. negalės įvykdyti nei vienos iš dviejų sąlygų, todėl notarė negalės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Ieškovai pažymėjo, kad sąlyga „b” dėl išlaikymo iki gyvos galvos yra dvišalio sandorio dalykas. Tačiau testamentas nėra skirtas reguliuoti tokius santykius, todėl asmeninis testamentas yra iš esmės ydingas ir dėl šios priežasties. Be to, ieškovų manymu, testamentas negaliojantis ir dėl palikimo dydžio, nes po tėvo K. S. mirties visi 4 vaikai priėmė palikimą, tačiau paveldėjo tik turto dalį, nes dalis turto buvo neįregistruotas jo vardu. Nurodė, kad po tėvo mirties, motina įteisino savo vardu, kaip asmeninę nuosavybę, namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovai teigė, kad E. S. negalėjo asmeniniu testamentu palikti turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad E. S. 2006-08-20 asmeniniame testamente yra tinkamai išreikšta testatorės valia. Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas įsiteisėjusia 2007-06-05 nutartimi patvirtindamas E. S. asmeninį testamentą nustatė, kad testamentas atitinka testamento turiniui keliamus reikalavimus, įvertinant aplinkybę, kad testamente nurodyta E. S. valia, jog turtas po jos mirties pereina pareiškėjai (J. P.) tik su sąlyga, kad šis turtas liks jos vaikams L. ir R. be pardavimo iki mažiausiajam sueis (duomenys neskelbtini) metai. Teismas nurodė, kad ieškinys šioje byloje yra pareikštas ne dėl testatorės valios išraiškos, o dėl testamento turinio ydingumo įrodinėjant, jog testamentas prieštarauja teisei, gerai moraliai ir yra nevykdytinas, bei netiesiogiai ginčijamas palikimo dydis. Nustatė, kad testatorės veiksmai (testamento surašymas dukters J. P. naudai ir po to išvykimas gyventi pas ją) tik patvirtina testamente išreikštą jos valią. Teismas nurodė, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad E. S. testamentą surašė dėl suklydimo ar prievartos. Konstatavo, kad yra įsiteisėję du teismų sprendimai (Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-05 nutartis ir Telšių rajono apylinkės teismo 2008-11-25 sprendimas), pasisakantys, jog testamento turinys (įskaitant ir sąlygas) yra suprantamas ir teisėtas ir nėra nustatyta E. S. testamento negaliojimo pagrindų. Teismas pažymėjo, kad testamente palikimo dydis iš viso nenurodytas ir ieškovų motyvas, jog testatorė perleido turtą, kurio neturi, yra niekinis. Be to, teismas pripažino, kad ieškovai realiai siekia pripažinti negaliojančiu visą testamentą, o ne nuginčyti atskiras testamento sąlygas, tokiu būdu siekia gauti asmeninės naudos. Nenustatęs pagrindų, leidžiančių testamentą pripažinti negaliojančiu, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai S. A. ir V. S. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovai šioje byloje pateikė ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Pasikeitus ieškovų atstovui pirmojoje instancijoje buvo pateiktas patikslintas ieškinys, papildant reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir tuo, kad būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių - apeliantų motinos ir tėvo - nuosavybe. Tačiau teismas patikslinto ieškinio nepriėmė ir dėl to Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra pradėta kita civilinė byla dėl pastarojo reikalavimo. Tik išsprendus bylą dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės pripažinimo būtų galima tinkamai ir teisingai išspręsti šią bylą dėl testamento negaliojimo, todėl šios bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas iki bus išspręstas klausimas dėl palikimo dydžio.

2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino motyvo, jog testatorė vienašalį sandorį - testamentą – sujungė su sutartimi - dvišaliu sandoriu, vienašališkai įpareigodama įpėdinę „(...) kad mane išlaikytų iki gyvos galvos. Aprūpintų butu ir maistu“. Todėl asmeninis testamentas yra iš esmės ydingas ir dėl šios priežasties.

3. Teismas nepasisakė, ar sąlyga, apribojanti įpėdinio teisę laisvai disponuoti turtu, prieštarauja gerai moralei bei teisei. Teisei prieštarauja tai, kad ribojimas disponuoti testatorės turtu po jos mirties testamente yra ne kaip paveldėjimo pasekmė, bet kaip paveldėjimo sąlyga. Tačiau pirmosios instancijos teismas aiškino priešingai.

4. Pirmosios instancijos teismo traktavimas, jog teismui priėmus sprendimą ir tokiu būdu pripažinus asmeninį testamentą oficialiu testamentu, kai teismas tikrina testamento atitikimą bendriesiems reikalavimams, vadovaujantis CK 5.23 str. 1 d., 5.30 str. 2 d. nuostatomis, neatitinka teisingumo, protingumo bei kitų teisės principų ta apimtimi, kuria minėti teismų sprendimai neišsprendžia testamento galiojimo klausimo kitų CK nustatytų teisės reikalavimų inter alia CK 1.80 str., 1.81 str., 5.16 str. Testamento sąlygų teisinės reikšmės ir pasekmių teismas visiškai nevertino. Tuo taip pat pažeidė ir netinkamai taikė CK 5.16 str. 1 d. 3 p. numatytą pagrindą. Be to, teismas nepagrįstai aiškino, kad dėl visų CK 5.16 str. nustatytų pagrindų yra priimti įsigalioję sprendimas ir nutartis. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartyje buvo sprendžiamas bendrųjų reikalavimų tenkinimo klausimas, o ne dėl kitų nustatytų teisinių pagrindų, tokių kaip CK 5.16 str. Veiksnumo klausimo šioje byloje įterpimas argumentacijoje neatitinka protingumo ir kitų teisės principų ta apimtimi, kad šiuo argumentu nėra grindžiamas pareikštas ieškinys.

Žemesnės instancijos teismas

5. Iš skundžiamo teismo sprendimo neaišku, kaip teismas traktuoja santykį tarp cituojamų teismo sprendimų ir išnagrinėtų bylų. Jeigu teismas traktuoja, kad byla, kurios pagrindas ir dalykas sutampa visiškai ar iš dalies, jau buvo išspręsta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-06-05 nutartį ir jos nepanaikinus apeliacine tvarka, tai tokiu atveju, teismas privalėjo dėl res judicata galios imtis atitinkamų procesinių sprendimų. Tačiau, kadangi teismas ėmėsi nagrinėti bylą ir priėmė sprendimą, tai iš šių procesinių veiksmų yra aišku, kad teismas nesuteikia res judicata galios minėtiems, teismų sprendimams pareikšto ieškinio atžvilgiu. Tai reiškia, kad cituojama nutartis neturėtų būti traktuojama kaip res judicata galią turinti, bet kaip oficialaus dokumento, esančio byloje, citavimas.

6. Nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškinio pagrindą, nurodydamas sprendime, kad „Ieškovai remiasi CK 5.36 str. ir tai įvardija ieškinio dalyku, tačiau realiai siekia pripažinti negaliojančiu visą testamentą negaliojančiu“. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba reikalavimas nėra CK 5.36 str., bet reikalavimas pripažinti testamentą negaliojančiu. Be to, teismo argumentacija nėra objektyvi ir tuo požiūriu, jog teismas nurodė kad ieškovai siekia gauti asmeninės naudos. Asmeninės naudos identifikavimas ir įvardinimas ex officio šiuo atveju negali būti laikomas tinkamu bei protingumo, proporcingumo bei sąžiningumo principus atitinkančiu argumentu ta apimtimi, kad teismas neturi tokios teisės kaip faktinę aplinkybę nustatyti, kad viena ar kita proceso šalis „siekia naudos“ ar vengia žalos. Teismas nurodė, kad sąlygų nuginčijimas nepadarytų testamento negaliojančiu. Tačiau šiuo ieškiniu nesiekiama nuginčyti nė vienos testamento sąlygos, bet reikalavimas yra viso testamento kaip visumos in corpore pripažinimas negaliojančiu ir neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovų S. A. ir V. S. apeliacinį skundą atsakovė J. P. prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. E. S. 2006-08-20 asmeniniame testamente nurodytos sąlygos, dėl kurių ir pateiktas ieškinys dėl jo pripažinimo negaliojančiu liečia tik atsakovę ir jos šeimos narius. Akivaizdu, kad testatorės E. S. asmeniniame testamente įvestų sąlygų, t.y., kad po atsakovės mirties jos paveldėtas turtas atitektų jos nepilnamečiams vaikams be pardavimo iki mažiausiam sueis (duomenys neskelbtini) metai ir sąlyga, kad atsakovė testatorę išlaikytų iki gyvos galvos, aprūpintų butu ir maistu, nedaro negaliojančiu viso testamento. Šiuo atveju ieškovų nurodytų sąlygų nuginčijimas viso testamento esmės nekeičia ir šias sąlygas pripažinus negaliojančiomis esmė lieka ta pati – E. S. jai priklausantį turtą paliko atsakovei.

2. Apeliantų argumentai apie geros moralės, protingumo principų taikymo visiškai nesusiję su jų gerais ketinimais, nes jie siekia testamentą panaikinti visa apimtimi (in corpore), kad paveldėjimas mirus E. S. atsirastų pagal įstatymą ir jie galėtų paveldėti mamos turto dalį kartu su atsakove. Pažymėtina, jog tretysis asmuo notarė patvirtino, kad testamentą palikus galioti tokia apimtimi ir su tokiomis sąlygomis kaip jis surašytas, jis yra įgyvendinamas ir paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduotas.

3. Apeliacinio skundo motyvai dėl teismo priimtos nutarties atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kuriuo buvo siekiama apsunkinti bylos nagrinėjimą klausimu dėl tėvų bendrosios nuosavybės ir asmeninio turto pagerinimo, jau yra išspręstas Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi bei apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl nieko bendro neturi su nagrinėjama byla ir jos dalyku. Tai tik patvirtina, kad ieškovai siekia įvairiais būdais ir priemonėmis panaikinti mamos asmeninį testamentą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai iš esmės ginčija mamos valią ir tvirtina, kad mama atsakovei vienai palikti savo turto negalėjo.

4. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai numatė ir ieškovų siekius, naikinant testamentą bei padarė teisingas išvadas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, CPK normos ne tik, kad nedraudžia remtis jau priimtais teismų sprendimais tarp tų pačių šalių ir iš esmės dėl to paties dalyko, tačiau netgi įpareigoja jais vadovautis, nes iš esmės pagal ieškovų ieškinius nustatinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino palikimo dydį. Kaip matyti iš Testamento, E. S. paliko atsakovei J. P. jai priklausančius pastatus (6 b. l., 1 t.). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu pripažino, kad gyvenamasis namas, tvartas, garažas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė K. S. ir E. S. (77-78 b. l., 2 t.). Su tokia išvada sutiko ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą (93-97 b. l., 2 t.). Tai reiškia, kad E. S. negalėjo testamente palikti šį turtą kaip jai priklausantį vienetą atsakovei. Dėl kito turto ginčo nebuvo, apeliantai ieškinyje nurodė tik pastatus. Kolegija sprendžia, kad paveldimo turto masę skaičiuos notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Kolegija laiko nepagrįstu apeliantų motyvą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriėmė jų patikslinto ieškinio. Ieškinys teisme buvo priimtas 2009.03.30 (1-4 b. l., 1 t.). Patikslintas ieškinys buvo teikiamas tik 2009.08.12 (95-99 b. l., 1 t.). Jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir pateikiant ieškinį, neatsirado. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė ieškinio, kadangi tuo aiškiai būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas (CPK 141 straipsnio 3 dalis). Kolegija taip pat įvertina tą aplinkybę, kad iki pateikto patikslinto ieškinio buvo surengti 3 parengiamieji teismo posėdžiai (48,68, 87 b. l., 1 t.). Parengiamieji teismo posėdžiai skiriami ir tam, kad būtų galutinai suformuluoti šalių reikalavimai ir atsikirtimai į juos (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Ieškovai naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl turėjo galimybių laiku pakeisti ieškinio dalyką arba jo pagrindą.

Kolegija pripažįsta, kad apeliantai nepagrįstai reiškia abejones, jog testamentas yra iš esmės ydingas dėl to, kad testatorė jį „sumišrino su sutartimi“ (taip tekste). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartimi buvo patvirtintas E. S. asmeninis testamentas (18-20 b. l., 1 t.). Šią nutartį paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ( 21 b. l., 1 t.). Tokiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog šis testamentas yra ne vienašalis sandoris, išreiškiantis testatoriaus valią, o rašytinė, dvišalė ir notariškai tvirtinama išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (CK 6.460 straipsnis).

Apeliantai nepagrįstai ginčija asmeninį testamentą dėl jo neteisėtų ir neįvykdomų sąlygų egzistavimo. Kolegija sprendžia, kad apeliantai turi teisę ir tuo pagrindu reikalauti pripažinti testamentą negaliojančiu, kadangi jį pripažinus tokiu, gali atsirasti galimybė jiems paveldėti pagal įstatymą. Kaip jau nurodyta, testamentas yra vienašalis sandoris. Teismai, aiškindami testamento turinį ir sąlygas, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193-6.195 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu Testatorė E. S. aiškiai išreiškė valią palikti visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovei, tuo pačiu užsitikrinant, kad anūkai neliks be būsto ir turto. Atsižvelgdamas į tai, kad testatoriaus valia yra sudėtingas ir individualus reiškinys, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairūs testatoriaus fiziniai ir emociniai aspektai, pirmosios instancijos teismas laikė, kad nors testatoriaus valia ginčijamame testamente apeliantams ir nepalanki, tačiau išreikšta suprantamai. Šiuo testamentu atsakovės vaikai įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė testamente nurodytą prievolę įvykdytų tinkamai ir paveldėto turto neparduotų ar kitokiu būdu perleistų kitiems asmenims, kol testatorės anūkai bus tokio amžiaus, kad galės visiškai sąmoningai įvertinti, ką daryti su iš esmės šeimai skirtu turtu (CK 5.23 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė bylos faktinėms aplinkybėms materialiosios teisės normas dėl testamento negaliojimo, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti apeliacinio skundo motyvai yra neesminiai, nesuteikiantys pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, panaikinant pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis). Šių išlaidų suma sudaro 24,02 Lt (37 b. l., 2 t.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovų S. A. ir V. S. po 12,01 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota Gutauskienė