Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-14-825/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-03
Bylos Nr.
1-14-825/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Nukentėjusysis
D. B., L. B.
Kaltinamasis
T. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-14-825/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23962-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.7.9.; 1.2.14.3.1.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Indrei Žilinskienei,

dalyvaujant prokurorei L. G., nukentėjusiesiems D. B., L. B., kaltinamajam T. K., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams G. P., V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, baustas 2013 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. 8 (aštuoniais) mėnesiais laisvės apribojimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2015 m. balandžio 26 d., apie 20.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nepilnamečio L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pagrobė svetimą D. B. priklausantį turtą, o būtent: tyčia kumščiu trenkęs L. B. vieną kartą į dešinį skruostą, o nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant žemės, pagrobė ant grindinio iš L. B. kišenės iškritusį, D. B. priklausantį, mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 159 eurų vertės, bei įspyrus L. B. į dešinį šoną, nenustatytas asmuo pagrobė iškritusią L. B. turėtą piniginę, 10 eurų vertės, kurioje buvo 4 eurai, priklausantys D. B., o nukentėjusiajam L. B. pareikalavus grąžinti telefoną, nenustatytas asmuo spyrė L. B. į kaklo sritį ir L. B. dar kartą nukritus, T. K. su nenustatytu asmeniu pasišalino, t. y. tokiais bendrais veiksmais, padarant L. B. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešinės alkūnės sumušimą, dešinės plaštakos odos nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė D. B. priklausantį turtą, bendros 173 eurų vertės.

Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad jį išprovokavo nukentėjusysis ir jis jam trenkė. Atėjo į barą, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus. Sutiko savo buvusi kaimyną M.. Pasisveikino, pasisėdėjo, buvo ir L. B.. Jaunuolis agresyviai elgėsi. L. ir M. jau buvo išgėrę. Jis (K.) pasiėmė vieną bokalą alaus. 20 minučių pasėdėjo, išėjo į lauką parūkyti. Dar ketvirtas buvo. Bare jį retkarčiais mato. Jį sutiko kieme, jis rūkė, su juo pasisveikino, gėrė jis alų su jais. L. prieš tai buvo prisikabinęs prie moteriškės. Gal pasipiktino, kad prisėdo. Už kampo nuėjo parūkyti. L. toliau tęsė savo veiką, puolė, įžeidinėjo, puolė stumdytis, su ranka stūmė, numetė nuorūką, tada trenkė jam į veidą. Pataikė į galvą, į kairę jo pusę. Stovėjo per metrą, stengėsi neduoti į veidą, kad nesužalotų. Jis nukrito, atsistojo, o jis (K.) apsisuko ir nuėjo atgal į barą, o jie visi trys liko. Nespardė. Nieko neėmė iš jo. Išgėrė savo likusį alų, pasiėmė du butelius alaus ir išėjo. Ėjo link namų, o jie dar kažką diskutavo. Diskutavo L. ir M.. Nežino iš kur tie sužalojimai. Bet pas jį žymės ne ant galvos. Gal nukritęs susižalojo. Dėl sveikatos sutrikdymo sutinka, bet dėl vagystės nesutinka.

Paskelbus kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 75, 76 b. l.) T. K. nurodė, kad parodymai teisingi, bet tyrėja diktavo. Šalia stovėjo du augaloti kriminalistai, vartojo psichologinį smurtą. Advokatas atėjo nosį pakrapštyti, pasėdėti.

Kaltinamasis T. K. ikiteisminio tyrimo metu ((I tomas, 75, 76 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. balandžio 26 dienos vakare, būdamas stipriai išgėręs, ėjo į barą, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas dar išgerti. Ten prie staliuko pamatė sėdintį kaimyną M. su L. B.. Prisėdo prie jų stalelio. L. B. elgėsi iššaukiančiai, jį įžeidinėjo, vaidino šaunuolį. Jie ten visi gėrė alų. Gal po pusvalandžio visi išėjo parūkyti, ten L. B. ir toliau vaidino šaunuolį, elgėsi iššaukiančiai. Jis neiškentęs tokio jauniklio elgesio, ir dar būdamas girtas, kas turėjo įtakos jo elgesiui, L. B. vieną kartą su kumščiu trenkė į veidą, po ko L. B. nukrito ant žemės, jam iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio. Šį telefoną jis paėmė ir nuėjo vėl atgal į barą. Ar L. B. nukritus, buvo iškritusi ir piniginė, jis nematė, ar tas iš matymo pažįstamas ją paėmė, pasakyti negali, nes nematė. Jis daugiau L. B. nemušė, jo nespardė, sudavė tik vieną kartą smūgį į veidą, paėmė telefoną ir nuėjo. Negali pasakyti savo elgesio motyvų, kodėl jis tą telefoną paėmė, matomai dėl girtumo.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis T. K. patvirtino ir savo parodymų patikrinimo vietoje metu ((I tomas, 81 - 84 b. l.).

Nukentėjusysis L. B. paaiškino, kad 2015 m. balandžio 26d. susitiko su M.. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) barą. Išgėrė vieną bokalą alaus. Atėjo T.. Išgėrė bokalą alaus. Atėjo dar vienas vyras. Prisėdo. Ėjo parūkyti. Iš pradžių prie durų rūkė. Paskui ilgas pasakė, kad eitų už kampo. Jis kažką pasakė. Tada T. sudavė į kairę akį. Jis (B.) nukrito. Iš jo iškrito telefonas, bandė griebti, bet jam į dešinį šoną įspyrė. T. telefoną paėmė. O tas kitas pasiėmė piniginę, jis (B.) atsistojo ir bėgo. T. šaukė atiduok telefoną. Tas kitas dar iš dešinės kojos pataikė į kaklą. Jis (B.) vėl parkrito ir jie abu nubėgo link laiptų. Jis (B.) nubėgo į barą. Barmenės paprašė, kad duotų telefoną, atvažiavo policija. Paėmė telefoną ir piniginę. Buvo 4 eurai, nuolatinis, moksleivio pažymėjimas.

Nukentėjusysis D. B. paaiškino, kad policija atvežė sūnų į namus. Buvo išgėręs, sumuštas. Policininkai sakė, kad atvežė nuo baro. Sūnus sakė, kad buvo bare, išgėrė, sumušė, atėmė telefoną. Telefonas jo pirktas.

Liudytoja J. G. paaiškino, kad buvo gautas skambutis, kad telefonas, kurį įsigijo buvo vogtas. Įsigijo gegužės gale, lombarde (duomenys neskelbtini). Vėliau paskambino, pasakė, kad vogtas.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad dalyvavo vienoje apklausoje, buvo dvi apklausos. Dalyvavo įvykio patikrinimo vietoje. Per savo darbo praktiką nedaro, kad padėtų parašą, kur nedalyvavo.

Liudytoja R. Č. paaiškino, kad nenaudojo psichologinio, fizinio spaudimo. Teko atlikti ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Taip, dalyvavo advokatas, jam buvo privaloma skirti. Kur buvo veiksmai atliekami, dalyvavo advokatas. Baigus apklausą, atspausdinamas protokolas, perskaito, patvirtina, arba kas nors netinka, pertaiso, vėl atspausdina. Nebuvo diktuojama.

Liudytoja A. I. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame naktiniame bare. 2015 m. balandžio 26 d. atsimena. Nukentėjęs buvo su mergina ir vaikinu. Jie visi buvo išgėrę. Jie į lauką išėjo. Jis iš lauko atbėgo, sakė, kad jį primušė ir paprašė telefono, kad iškviestų policiją. Sakė dingo telefonas. Jis pats iškvietė policiją. Sakė jį mušė ir dingo telefonas.

Liudytojas M. A. ikiteisminio tyrimo metu ((I tomas, 38, 39 b. l.) paaiškino, kad su L. B. nuėjo į barą, esantį Šv. Gertrūdos g. 10. Nuėjęs į barą, jis užsisakė alaus. Jiems besėdint, į barą atėjo jo buvęs kaimynas T. K. su jam anksčiau iš matymo nepažįstamu vyru. Jie nusipirko alaus ir prisėdo prie jų stalelio. Už pusvalandžio visi keturi išėjo parūkyti, stovėjo prie baro kampo. Kalbėjo kaip kam sekasi, prie jo priėjo senyvas žmogus ir paprašė cigaretės, jis jam paliko pusę cigaretės, o pats grįžo į barą, kadangi žinojo, kad, jei tame bare palieki savo alų ant stalo nesaugomą, gali jo ir neberasti, tokia ten renkasi publika. Tuo būdu jis paliko lauke L. B., K. ir jam nematytą asmenį. Gal po minutės - dviejų į barą įbėgo L. B., susijaudinęs ir verkdamas, ir sakė, kad jį sumušė ir pavogė telefoną. Jis sakė, kad tai padarė tie vyrai, kurie buvo kartu. L. B. paskambino policijai iš barmenės telefono.

Specialisto išvada Nr. G2496/15(02) ((I tomas, 27 b. l.) nustatyta, kad L. B. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, dešinės alkūnės sumušimas, dešinės plaštakos odos nubrozdinimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Protokolu - pareiškimu (I tomas, 8 b. l.) užfiksuotas D. B. pranešimas apie nusikalstamą veiką jo sūnaus atžvilgiu.

Asmens parodymo iš nuotraukų protokolu (I tomas, 29, 30 b. l.) nustatyta, kad nukentėjusysis L. B. atpažįsta T. K., kaip jį sumušusį ir apiplėšusį asmenį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos duomenimis (I tomas, 54, 59 b. l.) nustatyta, kad iš pateiktų pagrobtojo mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) panaudojimo duomenų nustatyta, kad paskutinis naudotojas abonentas, kuris priklauso J. G..

Daiktų pateikimo protokolu (I tomas, 62, 63 b. l.) nustatyta, kur J. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), kuris pagal Apžiūros protokolą ((I tomas, 64 – 68 b. l.) apžiūrėtas bei Pakvitavimu (I tomas, 14 b. l.) grąžintas D. B..

Teismas iš dalies kritiškai vertina kaltinamojo T. K. parodymus bei jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitai objektyviai bylos medžiagai. Iš esmės kaltinamasis T. K. patvirtina visą įvykių eigą, t. y. jis nurodo, kad 2015 m. balandžio 26 d., apie 20.30 val., prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nepilnamečio L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kad paėmė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 159 eurų vertės, bet T. K. nurodo, kad jis sudavė tik vieną kartą, ir mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ nepagrobė, o tik paėmė ir nusinešė į barą. Tokie jo parodymai patvirtinami jo paties ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 75, 76 b. l.) duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino ir teismo posėdžio metu, kad „jis neiškentęs jauniklio elgesio, ir dar būdamas girtas, kas turėjo įtakos jo elgesiui, L. B. vieną kartą su kumščiu trenkė į veidą, po ko L. B. nukrito ant žemės, jam iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas. Šį telefoną jis paėmė ir nuėjo vėl atgal į barą. < ....> Negali pasakyti savo elgesio motyvų, kodėl jis tą telefoną paėmė, matomai dėl girtumo“. Savo parodymus kaltinamasis T. K. patvirtino ir savo parodymų patikrinimo vietoje metu (I tomas, 81 - 84 b. l.), kuriuos taip pat patvirtino teismo posėdžio metu. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis T. K. teigė, kad jam ikiteisminiame tyrime buvo daromas poveikis, liudytojai R. Č. ir V. M. tai paneigė.

Bet teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis T. K. nurodė, kad jis įvykio metu buvo pakankamai girtas, kad suprastų savo veiksmus: „negali pasakyti savo elgesio motyvų, kodėl jis tą telefoną paėmė, matomai dėl girtumo.“

Tiek liudytojas M. A., tiek liudytoja A. I. patvirtino, kad iš baro parūkyti L. B. išėjo kartu su T. K. bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o po kažkiek laiko grįžo sumuštas ir nurodė, kad iš jo pagrobė daiktus. Tai, kad L. B. buvo sumuštas, patvirtina liudytojai M. A. ir A. I., nukentėjusysis D. B.. Tai patvirtina ir Specialisto išvada Nr. G2496/15(02) ((I tomas, 27 b. l.), kuria nustatyta, kad L. B. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, dešinės alkūnės sumušimas, dešinės plaštakos odos nubrozdinimas. Iš sužalojimo intensyvumo ir lokalizacijos matosi, kad tai ne vieno smūgio pasekmės.

Teismas neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo L. B. parodymais, kurie priešingai kaltinamojo T. K. parodymams, yra nuoseklūs visų apklausų metu, kuriais jis nurodė, kad T. K. sudavė į kairę akį. Jis (B.) nukrito. Iš jo kišenės iškrito telefonas, bandė griebti, bet jam į dešinį šoną įspyrė. T. K. telefoną paėmė. O tas kitas pasiėmė piniginę, jis (B.) atsistojo ir bėgo. L. B. šaukė, kad atiduotų telefoną. Tas kitas dar iš dešinės kojos pataikė į kaklą. Jis (B.) vėl parkrito ir jie abu nubėgo link laiptų.

Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Plėšimą charakterizuoja atviras turto užvaldymo būdas. Plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo T. K. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, kad 2015 m. balandžio 26 d., apie 20.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nepilnamečio L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pagrobė svetimą D. B. priklausantį turtą, o būtent: tyčia kumščiu trenkęs L. B. vieną kartą į dešinį skruostą, o nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant žemės, pagrobė ant grindinio iš L. B. kišenės iškritusį, D. B. priklausantį, mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 159 eurų vertės, bei įspyrus L. B. į dešinį šoną, nenustatytas asmuo pagrobė iškritusią L. B. turėtą piniginę, 10 eurų vertės, kurioje buvo 4 eurai, priklausantys D. B., o nukentėjusiajam L. B. pareikalavus grąžinti telefoną, nenustatytas asmuo spyrė L. B. į kaklo sritį ir L. B. dar kartą nukritus, T. K. su nenustatytu asmeniu pasišalino, t. y. tokiais bendrais veiksmais, padarant L. B. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešinės alkūnės sumušimą, dešinės plaštakos odos nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė D. B. priklausantį turtą, bendros 173 eurų vertės. Tai patvirtina nukentėjusųjų L. B., D. B., liudytojų M. A., A. I. parodymai, Specialisto išvada Nr. G2496/15(02) ((I tomas, 27 b. l.), Asmens parodymo iš nuotraukų protokolas ((I tomas, 29, 30 b. l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos duomenys ((I tomas, 54, 59 b. l.), Daiktų pateikimo protokolas ((I tomas, 62, 63 b. l.), kita rašytinė bylos medžiaga.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nukentėjusysis L. B. nurodė kaltinamojo veiksmus, parodė, kad prieš jį buvo vartotas smurtas. Tuo remiantis teismas konstatuoja, kad kaltinamojo bei jo bendrininko panaudotas smurtas buvo nukreiptas nukentėjusiojo pasipriešinimui palaužti, turint tikslą apiplėšti ir užvaldyti neapibrėžtą svetimą turtą. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, suvokė pavojingą veikos pobūdį, savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Kaltinamojo T. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. yra apysunkis, tyčinis ir baigtas. Nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatyti pavojingi padariniai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio (galiojusio įvykio dieną redakcija) „Plėšimas“ pirmoji dalis numatė, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

T. K. teistas (I tomas, 92, 93 b. l.), administracine tvarka baustas (I tomas, 104 - 112 b. l.), Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (I tomas, 124 b. l.), psichikos sveikatos kabinete registruotas (I tomas, 114 b. l.).

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad, kaip jis pats pripažino, veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeks 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, T. K. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant pagal sankcijoje numatytą šios bausmės maksimumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. 2 d.), nes asmuo anksčiau teistas, yra nustatyta sunkinanti aplinkybė. Teismas atmeta kaltinamojo T. K. motyvą skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes motyvas, kad jis negalės vartoti jam paskirtus vaistus niekuo nepagrįstas, be to, kaip teismas nurodė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio (galiojusio įvykio dieną redakcija) „Plėšimas“ pirmoji dalis numato tik baudžiamąjį areštą arba laisvės atėmimą.

Kaltinamajam T. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 77, 78 b. l.), nuosprendį pradėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str., 302 - 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir paskirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis