Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-20 · Administracinė byla Nr. I-5607-463/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
I-5607-463/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės patirtą 217,72 Eur dydžio žalą dėl laikotarpiu 2003-04-25–2011-05-31 neišduotų tarnybinės uniformos dalių.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovui, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / ar jos dalių dėvėjimo terminui, kyla pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą ir / arba atitinkamas jos dalis. Jis nebuvo parašęs prašymo išmokėti piniginę kompensaciją vietoje neišduotų tarnybinės uniformos dalių. Pareiškėjui nebuvo nei išduotos tarnybinės uniformos dalys vietoje nusidėvėjusių, nei išmokėta pinginė kompensacija. Teigia, kad atsakovas netinkamai įgyvendino pareigą aprūpinti tarnybine uniforma, neįvykdė Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos. Akcentavo, kad vėliausiai naujo pavyzdžio tarnybinė uniforma turi būti išduodama, kai baigiasi turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas.

Vilniaus pataisos namams, neįgyvendinus savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinėmis uniformos dalimis, pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias turimas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę. Dėl to jis patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, taip pat turėjo nešioti savo lėšomis įsigytus batelius, pirštines, marškinius. Pareiškėjas, remdamasis Vilniaus pataisos namų pažyma, grindžia prašoma priteisti žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad įgijo teisę į 30 procentų atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą. Kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, vienu metu negali būti išduoti keli tarnybinės uniformos komplektai, už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformas dalis, kurių skaičius viršija vieną komplektą, pareiškėjas prašo atlyginti 217,72 Eur žalą už 2003-04-25–2011-05-31 laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Akcentavo, kad žala turi būti priteisiama iš Lietuvos valstybės, tačiau byloje atsakovu turi būti įtraukti ir Vilniaus pataisos namai.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senatį. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą, teismo sprendimo įvykdymą atidėti bent 6 mėnesių laikotarpiui (b. l. 18–20).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Vilniaus pataisos namus kreipėsi su prašymu „Dėl tarnybinių uniformų“. Atsakovas pareiškėjui 2016-01-06 išdavė pažymą Nr. 14-77 apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo laikas baigėsi 2003-04-25–2011-05-31 laikotarpiu, kurioje nurodytas neišduotų tarnybinės uniformos (jos dalių) vertės dydis. Neišdavimo priežastis – finansinių lėšų trūkumas. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2003–2011 m. laikotarpiu į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nebuvo surašytas žiniaraštis, kuriuo remiantis apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkoje įtvirtinta, kad pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pažymėjo, kad pareiškėjo asmens kortelėje užfiksuota, kokios uniformos dalys, jų kiekis ir kuriais metais pareiškėjui buvo išduotos remiantis Tvarkoje nustatytais terminais. Akcentavo, kad Vilniaus pataisos namų šių metų patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos nenustatytos ir neskirtos. Reikiama papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus pataisos namų asignavimų valdytojui, planuojant sekančių metų įstaigos biudžetą. Pabrėžė, kad pareiškėjui kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes jis laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra.

Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015-12-28 kreipėsi į Vilniaus pataisos namus, prašydamas išduoti tarnybinių uniformų dalis laikotarpiu nuo 2003-04-25 iki 2011-05-31, kurios pasibaigus nešiojimo terminui nebuvo išduotos, nesant tokios galimybės, prašė apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Netenkinus prašymo išduoti tarnybinę uniformą (jos dalis), prašė pateikti pažymą ir tarnybinių uniformų išdavimo žiniaraščius (b. l. 8).

Vilniaus pataisos namai 2016-01-13 raštu Nr. 9-276(03), atsakydami į pareiškėjo prašymą, pateikė Pažymą dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydžio laikotarpiu nuo 2003-04-25 iki 2011-05-31 (b l. 11–12), Asmens kortelės kopijas (b. l. 13, 14). Minėtame rašte (b. l. 9–10) Vilniaus pataisos namai nurodė, kad tarnybinių uniformų neišdavimo priežastis buvo finansinių lėšų trūkumas. Kadangi pareiškėjas nuo 2003-04-25 iki 2011-05-31 nesikreipė į atsakovą dėl kompensacijos išmokėjimo, atsakovas nurodė, kad neturi pagrindo apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, kurio 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (Statuto 18 straipsnio 2 dalis). Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (Statuto 18 straipsnio 3 dalis). Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos ir dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), reglamentuoja visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalis, jų skaičių ir dėvėjimo terminus.

Pagal šioje Tvarkoje įtvirtintas nuostatas, pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas (1 punktas); Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta (2 punktas); Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija (3 punktas); nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija (4 punktas).

Teisės aktai nenustato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (LVAT administracinės bylos Nr. A662-2857/2012, Nr. A552-2845/2012). Be to, LVAT yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesieja (LVAT administracinė byla Nr. A63-2434/2011).

Išanalizavus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, pasibaigus tarnybinės uniformos ar jos dalių dėvėjimo terminui, atsakovui tenka pareiga išduoti naują tarnybinę uniformą arba jos atitinkamas dalis. Kitaip šis klausimas sprendžiamas esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas baigėsi, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Taigi, atsakovo teiginiai, kad dėl lėšų trūkumo pareigūnams nebuvo išduodamos uniformos dalys, pasibaigus jų galiojimo laikui, negali paneigti atsakovo pareigos aprūpinti pareigūnus uniformomis. Atsakovas neneigia, kad 2003-04-25 iki 2011-05-31 laikotarpiu pareiškėjui neišdavė pagal teisės aktus priklausančių uniformos dalių.

Kadangi Tvarkoje nustatyta procedūra dėl kompensacijos išmokėjimo nebuvo atlikta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirti nuostoliai dėl tarnybinės uniformos neišdavimo atlygintini priteisiant žalą, atsiradusią dėl to, kad jis tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos. LVAT praktikoje taip pat nuolat pažymima, kad galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (žr. 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).

Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas įsigyjant ar taisant rūbus ir avalynę, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1259-662/2015)

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Viešoji (valstybės) civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsnyje: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Šiuo atveju pareiškėjas žalą patyrė dėl Vilniaus pataisos namų, t. y. priklausančių tarnybinės uniformos dalių neišdavimo 2003-04-25–2011-05-31, veiksmų. Teismo vertinimu, turtinės žalos atsiradimas pagrindžiamas aplinkybėmis, jog pareiškėjas turėjo nešioti nusidėvėjusias uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai buvo pasibaigę ir kurias reikėjo siūti ir pan., ar tarnyboje buvo priverstas dėvėti savo lėšomis įsigytas uniformos dalis. Duomenų, kad pareiškėjas apskritai tarnybinės uniformos darbo metu nedėvėjo, byloje nėra. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, LVAT minėta praktika, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjo neabejotinai patirtą turtinę žalą dėl uniformos dalių neišdavimo.

Pareiškėjas duomenų apie tai, kiek išlaidų yra patyrusi, teismui nepateikė. Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis, remdamasis Vilniaus pataisos namų pateikta pažyma. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A261-1032/14, išaiškino, kad Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte numatytai kompensacijai (LVAT administracinėse bylose: Nr. A438-1796/2013, Nr. A552-1936/2013, Nr. A146-1648/2013, Nr. A662-1608/2013, Nr. A492-1647/2013).

Remiantis asmens kortelės duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu 2003-04-25–2011-05-31 buvo išduotos šios uniformos dalys: 1 žieminė kepurė 2002 m. ir 2005 m.; vasarinė kepurė 2002 m. ir 2007 m.; žieminė striukė 2002 m. ir 2007 m.; kostiumas (kelnės) 2002, 2003, 2005, 2006, 2007, 2008, 2010 ir 2011 m.; vasarinė striukė 2002, 2005 m.; pusvilnonis megztinis 2003, 2007 m. ir 2010 m.; marškiniai ilgomis rankovėmis 2002 m. (2 vnt.), 2003 m., 2005 m. 2007 m., 2010 m. (2 vnt.) ir 2011 m.; marškiniai trumpomis rankovėmis 2002 m., 2004 m., 2006 m. ir 2008 m.; kaklaraištis 2002 m. ir 2007 m.; šalikas 2005 m.; bateliai 2006 m. ir 2008 m.; žieminiai batai 2002 m., 2004 m., 2007 m. ir 2009 m.; demisezoniniai batai 2002 m., 2003 m., 2005 m., 2007 m. ir 2009 m.; odinių pirštinių nebuvo išduota; kelnių odinis diržas 2002 m.; odinis diržas su dėklais 2002 m. ir 2005 m. (b. l. 13, 14).

Teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128, kuris buvo keistas 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-171 (nuo 2009-06-01) patvirtintos ir „Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos (toliau – ir Normos; neteko galios nuo 2014-05-01). Iš Asmens kortelės matyti, kad pareiškėjas yra vyresnysis prižiūrėtojas. Pagal teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2015-03-01) 34.2 punktą, prižiūrėtojas priskiriamas jaunesniųjų pareigūnų grandies pareigybei. Atsižvelgus į Normas: žieminės kepurės dėvėjimo terminas 5 m. (nuo 2009-06-01 – 2 m.); vasarinės kepurės – 1 m. (nuo 2009-06-01 – 2 m.), žieminės striukės – 4 m.; vasarinės striukės – 3 m., pusvilnonio megztinio – 2 m.; vyriškų marškinių ilgomis rankovėmis (2 vnt.) – 1 metai; vyriškų marškinių trumpomis rankovėmis (2 vnt.) – 2 m., kaklaraiščio – iki 2009-06-01 nereglamentavo, nuo 2009-06-01 – 2 m., šaliko – 4 m. (nuo 2009-06-01 nenustatyta); batelių (1 pora) – 1 m., žieminių batų (1 pora) – 2 m., demisezoninių batų (1 pora) – 2 m., odinių pirštinių (1 pora) – 4 m., nuo 2009-06-01 pirštinės – 1 pora, 1 metai; kelnių odinis diržas – 6 m.

Nei atsakovas, nei pareiškėjas neginčijo Vilniaus pataisos namų 2016-01-06 pažymoje Nr. 14-77 (b. l. 11–12) pateiktų duomenų, kokių uniformos dalių, kurių dėvėjimo laikas baigėsi 2003-04-25–2011-05-31 laikotarpiu, pareiškėjui neišdavė, todėl teismas remdamasis šioje pažymoje pateiktais duomenimis, konstatuoja, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2003-04-25–2011-05-31 buvo neišduota jam priklausiusių uniformos dalių už 725,72 Eur.

Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis – 30 procentų nuo uniformos dalių vertės – laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginti, todėl jam priteistina 217,72 Eur, t. y. 725,72 Eur x 30 proc. turtinės žalos. Pareiškėjo prašoma priteisti suma sutampa su atsakovo pažymoje nurodyta suma. Atsakovo pateikti duomenys laikytini teisingais, kuriais remiantis pareiškėjui priteisiama 217,72 Eur (703,29 Lt) žalai atlyginti.

Teismas netenkina atsakovo prašymo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėjas žalą patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo (Civilinio kodekso 6.246 str., 6.271 str.), tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal LVAT formuojamą praktiką, atsakovo neteisėti veiksmai (uniformos dalių neišdavimas) laikytini tęstiniu pažeidimu (atsakovo neteisėti veiksmai tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (Civilinio kodekso 1.127 str.), todėl prašymas taikyti senaties terminą atmetamas (pvz. 2013-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552?1838/2013, 2014-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-430-14).

Šioje byloje atsiliepimą pateikė Vilniaus pataisos namai. Nors pareiškėjas atsakove nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus pataisos namų, tačiau skunde prašė įtraukti ir Vilniaus pataisos namus. Taigi, esant suformuotai LVAT praktikai ir atsiliepimą pateikus Vilniaus pataisos namams, t. y. pareiškėjo buvusiam darbdaviui, kuris turėjo pareigą užtikrinti tinkamą pareiškėjo aprūpinimą tarnybinės uniformos dalimis, turtinė žala priteistina iš Vilniaus pataisos namų.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas ir jam iš Vilniaus pataisos namų priteisiama 217,72 Eur turtinei žalai atlyginti dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių laikotarpiu 2003-04-25–2011-05-31.

Be to, Vilniaus pataisos namai prašo atidėti sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi tenkinus pareiškėjo skundą tokių lėšų patvirtintame biudžete nėra numatyta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013-12-03 įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų finansinių sunkumų atsakovui. Teismas daro išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas reikalaus papildomų piniginių lėšų, kurių atsakovui biudžete nėra numatyta, todėl yra būtinybė atidėti teismo sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–1, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

V. P. skundą tenkinti.

Priteisti V. P. iš Vilniaus pataisos namų 217,72 Eur (du šimtus septyniolika eurų 72 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Sprendimo įvykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Malijauskienė